Daug puikių reginių praslysta pro mūsų akis ir ausis, o ypač prieš pat Kalėdas. Nelengva susigaudyti kur ir kada jie vyksta. Juolab, Pilaitėje, neturinčioje bendro informacinio portalo, į kurį sutekėtų tokios žinios. Nemažesnė kliūtis ir laisvesnio laiko suradimas.
Vasarą "Gijų sodai" pradėjo įgyvendinti Lietuvos valstybingumo šimtmečio sukakčiai skirto projekto "Lietuva - mano veidas" pirmąjį etapą - vesti kūrybines dirbtuves. Jų metu dalyviai susipažįsta su tapiserijų (iš pranc.
Rudenį studijoje prasidėjo nuolatiniai kūrybinės tekstilės užsiėmimai suaugusiesiems ir vaikams. Galiausiai, remiantis dalyvių mintimis, bus sukurtas didelio formato piešinys, pagal kurį maži kūrybinių dirbtuvių dalyvių audiniai jungiami į vieną didelę tapiseriją / mozaiką.
Projekto organizatoriai ne tik kviečia į kūrybines dirbtuves, bet ir važiuoja pas tuos, kurie nori prisijungti ir dalyvauti, tačiau ne visada gali patys atvykti. Studijos vadovė po kiekvienų kūrybinių dirbtuvių ypač džiaugiasi, kad ir jaunesni, ir vyresni žmonės entuziastingai įsitraukia į kūrybinį procesą.
Vieni mėgaujasi terapiniu audimo poveikiu, kiti įsijaučia į projekto temą, dar kiti tiesiog nustoja skubėję. "Šiuo projektu aš pati siekiu, ir kitiems siūlau išjausti vis kylančius klausimus: kiek man svarbi Lietuva, kiek čia mūsų esančiųjų nusivylę ja, kiek besidžiaugiančiųjų, besididžiuojančiųjų, kiek visai nekeliančiųjų klausimų, tiesiog esančiųjų.
Vo „Pilaitės bendruomenė“ nuo pat savo susikūrimo pradžios turi patikimą bičiulį -- kaimyninėse Buivydiškėse. Tai 1987-aisiais susikūrusį vokalinį folkloro ansamblį „Verdenė“. Jam šiuo metu vadovauja Rasa Kauzonaitė. Be šio kolektyvo dainų neišsiverčia nė viena tradicinė šventė Pilaitėje.
Bičiulystė užsimezgė, kuomet kėsintasi į pilaitiškiams gyvybiškai svarbų turtą - jų pašonėje žaliuojantį rekreacinės paskirties mišką. Jį norėta iškirsti ir paversti aptvertais golfo aikštynais. Šis vokalinis folklorinis kolektyvas stodavo petin į petį su aktyviausiais pilaitiškiais ir savo skardžiomis dainomis prisidėdavo gindamas viešąjį interesą.
Artėjant 2017-iesiems,į pabaigą, „Verdenės“ , pilaitiškius pakvietė į Zujūnų kultūros centre Advento laikotarpiui surengtą vakaronę. Čia svečiavosi ir Rudaminos vokalinis kolektyvas „Gija“. Adventinėje vakaronėje prieškalėdinis bendruomenių susiėjimas prasidėjo „Verdenės“ vadovės Rasos priminimu nuo kada Lietuvoje pradėtos švęsti Kalėdos.
Ją papildė Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji specialistė Loreta Stoliarovienė. Tad susidarė eilutė norinčių išsiburti prie etnologės Loretos stalelio liejant ant vandens vašką ir mėginant nuspėti ateitį iš susidariusių vaizdinių. Netruko ir šiam laikotarpiui būdingų dainų. Jas drauge padainuoti galėjo ir visi kiti vakaronės dalyviai.
Senovėje prieškalėdinis laikotarpis taip pat buvo skiriamas ir naujoms jaunimo pažintims užsimegzti, kurios dažnai baigdavosi jungtuvėmis. Buvo galima pasiklausyti ir šioje šventėje dalyvavusių Rudaminiečių dainų. Vakaronėje tylos minute pagerbti išėjusieji. Nepamiršti ir iškilesni jubiliatai.
Tarp jų ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistas, miškininkas, žaliojo sostinės ir kartu Pilaitės tokio rūbo kūrėjas Antanas Stackevičius. Jis pagarsino savo ryšius su Buivydiškėmis ir apgailestavo, kad jam nepavyko įgyvendinti projekto, siekiant atgaivinti Buivydiškių ir Pilaitės tvenkinius, juos išvalant.
„Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė į vakaronę atskubėjo su „Ragainėje“ iškeptu Adventiniu pyragu ir dėže knygų, kuriose labai daug svarbių etnografinių žinių apie ištyrinėtas pačias seniausias Lietuvoje šventes. Tad jos labai tiko dovanoms po Kalėdine egle ir labai patiko Verdeniečiams, jau 30 metų savo laisvalaikį pašventusiems etninei kultūrai: liaudies dainoms, šokiams, papročiams.
Prieš metus panašiu laiku pilaitiškiai buvo kviečiami į Kalėdų popietę. Joje taip pat vaidino ir pilaitiškis, kylanti žvaigždė Danielius Jurevič. Ir šiais metais buvo surengtas panašus renginys, tik šį kartą buvo galima pamatyti jau pačių pilaitiškių pastatymą pagal Lauros Varslauskaitės kūrinį „Mes ir aplink mane“.
Jame vaidino tiek neįgalieji, tiek ir įgalieji, net jų tėveliai. Abejingų tik spalio antroje pusėje pradėtam statyti spektakliui, tapusiam Pilaitės bendruomenės centro „Mažoji Lietuva“ vykdomo projekto „Sveika siela - kūryboje, sveikas kūnas - sporte“ dalimi, nebuvo. Jis palydėtas plojimų.
Dėkota artistams ir tokio pastatymo sumanytojams. Jiems perskaityti padėkos žodžiai ir iš Lietuvos Respublikos Seimo rašto, pasirašyto teatrui neabejingos pilaitiškės Virginijos Vingrienės. Po to sekė linksmoji dalis. Kalėdų Senio pasirodymas su dovanomis.
Bet dovanas reikėjo užsidirbti. Atėję premjeros pasižiūrėti gimnazistai, abiejų seniausių Pilaitės gyventojų bendruomenių atstovai, artistų tėveliai, ne ir pats gimnazijos direktorius Zotikas Popovas, kurios išskirtinio dėmesio ir pagalbos visada susilaukia jo mokykloje rengiami socialiai jautrūs projektai, išmanaus Kalėdų Senelio buvo įtrauktį į bendras minklų varžybas ir judrius žaidimus.
Džiugina tai, kad ir šiais metais šioje scenoje pasirodė neįgalieji, turėjo galimybę pabendrauti, pasidžiaugti Kalėdų Senelio dovanomis. (Nuotr. Ne vieno dėmesį patraukia aukštaūgis iš stuomens ir liemens baltų garbanų, žydrų akių ir visada svajingai nusiteikęs kuo tikriausias ne tik kūnu, bet ir dvasia žmogus-milžinas Antanas Stackevičius.
Jis - tai vienas iš akyvesnių ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojų, Vo „Pilaitės bendruomenė“ idėjų nestokojantis narys, daugelio pilietinių susibūrimų ir prasmingų iniciatyvų įkvėpėjas ir nenuilstantis jų variklis. Nuo jo sprendimų kurį laiką priklausė ne tik Vilniaus, bet ir Pilaitės žaliojo rūbo reikalai.
Atidžiau pasižvalgius po naujakurių Pilaitę, pamatysime prie daugiabučių gausiai prisodintų į saulę besistiebiančių įvairiausių rūšių medžių ir krūmynų. Tai iš dalies ir šio pilaitiškio ir amžinojo anykštėno Antano Stackevičiaus, dirbusio Vilniaus miesto savivaldybėje atsakingu už sostinės miesto želdynus ir paviršinius vandens telkinius, veiklos rezultatas.
Lapkričio 27 d. savo 70 metų gyvenimo jubiliejų pasitikęs Anykščių rajone, Vaidlionių kaime, gimęs mokslininkas, dėstytojas, turi kuo pasidžiaugti. Jis visą gyvenimą pašventė žemės žaliojo rūbo - miškų, parkų, skverų ir kitų žaliųjų oazių, prisidedančių prie mūsų visų sveikesnės ir gražesnės aplinkos, puoselėjimo ir saugojimo.
Šio jubiliejaus proga Antanui, taip pat ir nepailstančiam keliautojui, linkime palankiausių vėjų ir toliau atrandant tuos didžiuosius ir mažuosius Motulės gamtos ir Bendrąjį gėrį kuriančios žmonijos stebuklus, be kurių mūsų gyvenimas nebūtų spalvingas, uždedantis sparnus, skatinantis kurti ir dalintis.
Pilaitiškiai, kirtę Gudelių kaimą, kuris garsėja senovine gyvenviete ir turi puikiai sutvarkytą pilkapyną, gali atsidurti miškingame Lazdynų daugiabučių rajone. Bet ar ką daugiau, nei kad šis sostinės rajonas sovietmečiu garsėjo visoje Tarybų Sąjungoje savo architektūra, o jo sumanytojai įvertinti Lenino vardo premija, vargiai daugiau ką žino.
Tad Elenos Skirelienės, prieš dešimtmetį įkūrusios Poezijos ir romansų klubą „Elena“, pakvietimas su rudeniškais posmais sudalyvauti ir pilaitiškiams spalio 25 d. rengiamoje „Rudens menų puokštėje“ buvo maloniai priimtas. Pilaitiškius, neturinčius didesnės erdvės pastovesniems viešiems susitikimams, stebino lazdyniečių turtas - iš sovietinių laikų išlikusi kultūrinei veiklai tinkanti salė: pakankamai erdvi ir su visa šiuolaikiška renginiams vesti aparatūra.
Pilaitiškiams ilgokai teko laukti savo eilės kūrybiškai prisistatant, nes pačių lazdyniečių programa buvo pakankamai turininga ir aukšto meninio lygio. Tiesa, dažniausia tai buvo vyresniojo ir net garbaus amžiaus Lazdynų gyventojų pasirodymas. Sugriebė baltas pavydas sėdint erdvioje, šiltoje salėje su gausiai čionai susirinkusiais pasižiūrėti nebe jaunais lazdyniečiais, sužinojus, kad stipriai priešinantis jauniems tėvams ( tarsi ir Vilniaus savivaldybės informaciniame peticijų /portale/ galima buvo aptikti ir tokią informaciją, jog tarsi 500 nubalsavo už valstybinę, o 42 už katalikišką mokyklą, tuo tarpu kai Pilaitėje deklaravosi apie 30 tūkst. gyventojų, ir neabejojama, kad daugelis apie peticiją net nežinojo ir neturėjo galimybės pasirašyti, juolab, nežinant, kas ją ir kokios Pilaitės gyventojų vardu iniciavo ČIA, o jau dabar tapo aišku, kad tai buvo ir netikra peticija, nes jau tikroji peticija buvo visiškai kitokio turinio ir ji ČIA, cituojama: PETICIJA, data: 2017-10-20, Už valstybinę mokyklą Pilaitėje; Tvyrant neaiškumui dėl tolimesnio suplanuoto valstybinės mokyklos valstybiniame sklype Tolminkiemio g., Pilaitėje, Vilniaus m. (sklypo nr. 4400-1399-6495) projektavimo ir statybos bei vykstant prieštaringos ir nevienareikšmės informacijos sklaidai ir lobizmui, reikalaujame vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir skirti valstybinį sklypą (sklypo nr. 4400-1399-6495) valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos statybai Tolminkiemio gatvėje ir toliau tęsti valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos projektavimo ir statybos darbus pagal Vilniaus m. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto 2017-09-06 posėdyje nr. 70 priimtus sprendimus taip užtikrinant vieno labiausiai augančių Vilniaus mikrorajono bendrojo valstybinio švietimo poreikius, peticijos įsigaliojimo laikas: 2017-11-19 10:57:44, joje už valstybinę nubalsavo 561 asmuo, tai yra 99 nuošimčiais), iš spalio 24 d. sostinės žiniasklaidoje paskelbtų Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žodžių, pilaitiškiai prie šv. Juozapo parapijos Vilniaus arkivyskupijos ypatingos ir brangiai kainuojančios dovanos nebesulauks, nes Vilniaus savivaldybė prie jau statomos bažnyčios neskirs vietos atsirasti nemokamai katalikiškai mokyklai, kur dalis pilaitiškių su malonumu būtų leidę savo atžalas į dar pakankamai vertinamas tokias mokyklas dėl neprasto išsilavinimo ir ypatingesnio dėmesio vaikams su negalia, juolab, kad Pilaitėje vis dažniau įsikuria tėvai, auginantys tokius vaikus, tad ir Pilaitėje pagyvenusieji gyventojai, vadinami senjorais, nesulauks erdvesnių ir ilgiau viešai prieinamų patalpų nei Pilaitės seniūnijoje (seniūnija penktadieniais uždaroma nuo 16 val. 30 min., o kitomis darbo dienomis nuo 17 val., šventinėmis dienomis išvis neprieinama), kur galėtų rinktis, bendrauti ir turingiau leisti laiką.
Ir ne tik jie. Pilaitėje oficialiai įsiregistravusios 4 gyventojų bendruomenės, o apie viešą vietą bendruomenėms rinktis ir veikti kalbama nuo 2002-ųjų metų. Taigi anot žiniasklaidos, žemė prie statomos bažnyčios bus skirta valstybinei, o ne katalikiškai mokyklai statyti. Katalikiškai statyti pasiūlytas sklypas už VSD pastato. Kodėl taip, o ne kitaip, galima tik numanyti, nes katalikiškai mokyklai atsirasti prie bažnyčios, priešinasi uždaroje socialinėje grupėje „Pilaitės gyventojų bendruomenė“ susibūrę jaunieji tėvai, kuriems vaikų lankymas katalikišką mokyklą tarsi didysis blogis.
Suprantamas jaunų tėvų sekuliarumas. Jis nesvetimas dabartinei kartai viso pasaulio mastu, tad nieko nauja. Visgi Pilaitėje pastačius valstybinę ar net kelias valstybines ir turint čia veikiančias valstybines mokyklas, liktų galimybė rinktis. Betgi šiuo metu pamirštamos ir kitų Pilaitės gyventojų, pirmiausia, ir senolių, kurių čia palyginti daug, ne ką mažesnės ir jų reikmės, o jie dar gyvi ir norėtų gyventi pilnakraujiškesnį gyvenimą.
Taigi, kokia prasmė Bendruomenių namus statyti Pilaitės nuošalyje, o katalikišką mokyklą nutolusią nuo būsimos bažnyčios? Jau dabar išsakytos mintys, kad vienos mokyklos sparčiai augančiai Pilaitei tikrai nepakaks: mažiausiai reikėtų dar dviejų ir joms Pilaitėje yra dar dvi laisvesnės vietos, kurias tokiems statiniams reikėtų kuo greičiau rezervuoti, kad nebūtų perduotos dangoraižiams ar kitokiems statiniams, taip pat nepamirštant ir vaikų darželių.
Tad reikėtų raginti Vilniaus savivaldybę jau šiandieną tuo pasirūpinti. Vertėtų visiems be ambicijų nors kartą šeimininkiškai pamąstyti. Spalio 24 d. šv. P.S. 2010 metais oficialiosios Vo „Pilaitės bendruomenė“ balsas lėmė: ar Pilaitės piliakalnio prieigose - saugomojoje teritorijoje - privačiu statusu atsiras ar ne atsiras VšĮ kūrybinės dirbtuvės „Beepart“.
Toks balsas buvo visomis keturiomis už tokias kultūrai ir bendravimui galinčias atsiverti viešąsias erdves, netgi numatant, kad jos nutolusios nuo vyresniųjų pilaitiškių (jie Pilaitėje kultūros renginių prasme yra aktyviausi: jaunesni dažniau renkasi platesnio masto panašius renginius miesto centre) gyvenamosios vietos prieinamumo prasme nebus jiems labai patogios, o ypač tamsiuoju rudens ir žiemos sezonų metu, kuomet daugiausia renginių ir surengiama.
O dar laiptai, kokie turėjo būti įrengiami planuojamame tokiame moderniame statinyje, lipant į antrąjį jo aukštą, tikrai nepritaikyti pagyvenusiems žmonėms. Buvo aišku, kad tik jaunimui burtis, bendrauti ir save kūrybiškai reikšti ir pristatyti tas pastatas numatytas. Į gimnazijoje surengtą šventinį koncertą spalio 25 d. pavakare skubėjo kviestiniai svečiai, mokytojai, gimnazijoje mokęsi abiturientai ir gimnazistai.
Nors už lango stūgavo vėjai nešdami pirmą sniegą sumišusį su lietumi, gimnazijos aktų salėje dėka direktoriaus Z. Į šventę pasveikinti gimnazijos kolektyvo atvyko pirmasis tuometinės Pilaitės vidurinės mokyklos direktorius Kęstutis Armonas, M. Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis, Seimo narė Virginija Vingrienė ir nemažas skaičius koncerto dalyvių, kurie šią gimnaziją baigė prieš daugelį metų ir jau bando įsitvirtinti muzikos, aktorystės ar žurnalistikos srityse.
Koncerto pabaigą vainikavo gana profesionaliai gimnazijos choro atlikti kūriniai. Vakaro dalyvius žavėjo spalvinga, išradinga koncerto vedančiųjų vaidyba. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nerimtame koncerto dalyvių, gimnazistų aktorinių numerių pristatyme, jautėsi rimta ir profesionali scenarijaus autoriaus vaizduotė.
Kviestiniame vakare dalyvavusi bendruomenės „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Aušrelė Čepulienė ir „Pilaitės bendruomemės“ pirmininkė Janina Gadliauskienė Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktoriui Z. Spalio 17 d. pavakare į Pilaitės seniūniją sugužėjo rajono aktyvistai pakviesti šv. Juozapo parapijos klebono Ričardo Doveikos.
Visiems rūpėjo kaip greitai Pilaitėje atsiras dar viena nauja mokykla, nes, kaip teigė M. Mažvydo progimnazijos direktorius E. Manelis ir Pilaitės gimnazijos direktorius Z. Tuo tarpu parapijos klebonas pasiryžęs pastatyti ne tik naują bažnyčią, bet Vyriausybės prašo patikėti visą žemės sklypą, esantį šalia šv. Tuo tarpu, šiuo metu pradėto parko įrengimas persikeltų į teritoriją prie pradėtos statyti bažnyčios.
Socialiniuose tinkluose kilo diskusija dėl būtinumo Pilaitėje statyti tik valstybinę mokyklą. Tačiau susirinkusieji, kurių tarpe buvo ir abiejų mokyklų direktoriai, sakė itin svarbu, kad mokykla atsirastų artimiausiu laiku, o jei ji bus krikščioniška tai visiškai šito nereikėtų bijoti.
Sparčiai besiplečiantis Pilaitės rajonas reikalauja žymiai daugiau infrastruktūros, užtikrinant jaunų tėvų poreikius. Panašu, kad Pilaitės rajonas plečiasi chaotiškai be rimto, subalansuoto urbanistinio planavimo.
Šiuo metu Pilaitėje sparčiai statomi gyvenamieji namai, parduotuvės, bet kitos socialinės infrastruktūros visiškai nėra, kaip ir normalaus išvažiavimo iš Pilaitės rytais į darbą. Vieninteliame Pilaitės prospekte rytais susidaro milžiniškos eilės mašinų ir link tikslo jos juda vėžlio žingsniu.
Tačiau Vilniaus miesto meras pareiškia, kad šalia Pilaitės prospekto būtina perkelti šalia geležinkelio stoties esančią autobusų stotį. Toks pareiškimas būtų savalaikis jei J. Spalio 24 d. į Pilaitę planuoja atvykti Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
Šaudymo iš lanko centras „Strėl...
Kūrybinės dirbtuvės "Gijų sodai"
Kūrybinės dirbtuvės "Gijų sodai" - tai puiki iniciatyva, skatinanti bendruomeniškumą ir kūrybiškumą. Štai keletas aspektų, kuriuos verta žinoti apie šias dirbtuves:
- Tikslas: Skatinti kūrybiškumą ir bendruomeniškumą per tapiserijos meną.
- Dalyviai: Jauni ir vyresni žmonės, norintys išreikšti save kūrybiškai.
- Veikla: Tapiserijos kūrimas, audimo terapija, bendruomeniniai projektai.
- Poveikis: Terapinis poveikis, bendruomenės stiprinimas, kūrybinės saviraiškos skatinimas.
