Šiame straipsnyje apžvelgiama Adamo Smitho knyga "Tautų turtas" ir jos reikšmė ekonomikos mokslui. Aptariamas A. Smitho gyvenimas, jo indėlis į ekonomikos teoriją ir jo idėjų įvertinimas.
Adamas Smitas, "Tautų turto" autorius.
A. Smito gyvenimas ir kūrybinė veikla
A. Smitas buvo ne tik ekonomistas, bet ir filosofas, kurio darbai turėjo didelę įtaką Vakarų mąstymui. Taigi panagrinėkime A. Smito gyvenimo poslinkius bei pažiūras.
Svarbu paminėti, kad Stevenas Schroederis studijavo psichologiją Valparaiso universitete, apgynė filosofijos doktoratą iš etikos ir visuomenės studijų srities Čikagos universitete, beveik du dešimtmečius įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė filosofiją, dalyvavo taikos sąjūdyje. 2002-2009 m. su nedidelėmis pertraukomis gyveno Kinijoje, Šenženo universitete dėstė filosofiją, literatūrą ir taikos studijas, o grįžęs į JAV įsitraukė į Čikagos universiteto Azijos klasikos studijų programą. Kartu su kompozitore, Grammy laureate Clarice Assad įsteigė „virtualų menininkų kolektyvą“ (Virtual Artists Collective), subūrusį muzikus, poetus ir vizualinių menų kūrėjus.
Profesoriaus Steveno Schroederio plunksnai priklauso pustuzinis filosofijos, etikos veikalų, keli poezijos rinkiniai. Naujausias opusas - filosofinės poezijos knyga, sukurta kartu su universalistų pastoriumi iš Minesotos Davidu Breedenu, baigusiu teologijos ir literatūros studijas, apgynusiu doktoratą iš kūrybinio rašymo srities. Dr. Breedenas yra keturių romanų, trylikos poezijos rinkinių ir pluošto esė autorius.
A. Smito kaip darbo analizės objekto interpretacija
A. Smitas laikomas vienu iš pirmųjų ekonomistų, atkreipusių dėmesį į darbo svarbą kuriant turtą. Jo darbai padėjo pagrindus darbo ekonomikos studijoms.
A. Smito ideologijos ir kūrybinio indėlio į ekonomikos mokslą įvertinimas
A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos turėjo didelę įtaką ekonomikos mokslo raidai. Objektyvus vertinimas leidžia suprasti jo indėlio svarbą.
A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos: objektyvus vertinimas
A. Smitas iškėlė laisvosios rinkos ir minimalaus valstybės įsikišimo į ekonomiką idėjas. Jo teorijos apie "nematomą ranką" ir konkurencijos svarbą tebėra aktualios šiuolaikinėje ekonomikoje.
Štai ką apie knygas mano Stevenas Schroederis: "Knygą" suprantu kaip veiksmą, kuriam galima suteikti pačius įvairiausius pavidalus, tad ir elektroninę formą vertinu veikiau kaip naujas galimybes negu naują „mirtiną“ pavojų. Manau, šiuo atveju didesnis iššūkis yra rasti būdą, kaip kurti knygas, kad jos išliktų atviros, nesvarbu, ar naudojamas rašalas popieriaus lape, ar pikseliai ekrane. Sokratas nepasitikėjo knygomis, nes negalėjo su jomis kalbėtis, jos neatsiliepdavo, kai jis ko nors klausdavo. Nuo Platono laikų literatai svajojo kurti tokias knygas, kurios kviestų skaitytojus į jas atsiliepti. Ir jau gerokai tiesesnis klausimas, kaip naudotis knygomis, užmezgus su jomis pokalbį? Reikia knygų, kurių verta klausytis, kai į jas atsiliepiame. Toks yra užrašų knygų grožis epistolinės tradicijos kontekste. Jos įsitraukia į draugų pokalbį, tampa draugais tarp draugų. Šiuo požiūriu tai gyva tradicija, kurią reikia palaikyti, užuot atsisakius į ją įsiklausyti. „Knygų kultūra“ (kaip ir kultūra apskritai) yra praktika, o ne artefaktų rinkinys. Tokiai praktikai elektroninės medijos gali labai pagelbėti. Vienas iš rimčiausių ateities iššūkių - tai gebėjimas atskirti tuos įnagius, kurie didina bendravimo galimybes, nuo tų, kurie nutraukia pokalbį arba apskritai jį atmeta. Manau, šitas iššūkis iš tikrųjų yra labai senas - visada buvo svarbu palaikyti gyvą, atvirą pokalbį, naudojantis įnagiais, užuot leidus, kad tie įnagiai naudotųsi mumis.
David Breeden teigia: Nežinau, kada „knyga“ iš tikrųjų buvo knyga. 1607-aisiais? Ar 1902-aisiais? Užrašų knygos leisdavo pasidalyti mintimis su draugais. Manau, naujos technologijos galėtų padidinti tokį gebėjimą dalytis. Manęs neglumina skonio kūrėjų ar teisę spręsti sau prisiskyrusiųjų mirtis. Svarbiausias spausdintos knygos pranašumas buvo gebėjimas dauginti tekstą, pateikiant gausybę identiškų kopijų. Šis faktas lėmė, kad atsirado didžiulė skylė bauginančioje šlapioje Bažnyčios paklodėje. Kaip elektroninės knygos paveiks totalitarinius režimus? Informacija yra galingesnė negu užtaisytas šautuvas. Bet ar balsų kakofonija yra galingesnė? Ar individualus balsas bus girdimas šiame elektroniniame chore? Mintis apie milijonus anoniminių poetų (ir apie save tarp jų) manęs nebaugina. Eilėraščio iš užrašų knygos galima nesuprasti, tačiau jis nenustoja buvęs tiesa, jeigu jis yra tiesa.
S. Schroeder mano, kad žmonės visada naudojo įnagius, kad galėtų bendrauti. Teptukas ar rėžtukas šiuo atžvilgiu yra tokia pati technologija kaip ir kompiuteris. Atmesti naujas technologijas, esą jos iš prigimties destruktyvios, nėra gera praktika. Tačiau kreipti dėmesį į tai, kaip mes naudojamės įnagiais, kam jie prieinami ir kokiomis sąlygomis, yra gera mintis. Elektroninės knygos totalitariniams režimams, manau, darys maždaug tą patį, ką darė ir kitos medijos, - kartais juos kritikuos, kartais rems, kartais taps propagandos aukomis, kartais tuos propagandos mechanizmus pavers dar efektyvesniais. Laikas (tuo buvo įsitikinęs Thomas Paine’s) parodys. Manau, balsų kakofonija yra liudytojų debesys, kartais įvardijami, kartais ne.
Ekonomika jau seniai yra tautų, ypač jų elito, dievas. Ne per seniausiai, pradedant nuo Adamo Smitho, susimąstyta, ar nederėtų pasitraukti į šalį nuo ekonomikos, gal yra kitas kelias visa tai daryti? Esminis klausimas toks: reikia ar nereikia ekonomikai vadovautis morale. Dėl šios priežasties nesu nei ekonomistas, nei politikas.
Teologijos sistema turi didelį privalumą: apie „Dievą“ niekas nieko nežino. Niekada nežinojo. Ir niekada nesužinos. Tačiau šis privalumas prarandamas iškart, kai teologas imasi apibūdinti, kaip „Dievas“ sąveikauja su mums pažįstamais fenomenais - tai audros, tornadai, ligos ar mirtis. Žmonės gimsta ir miršta, veikiami teologijų, mes gyvename jomis ir jose, panašiai kaip gyvename miestuose. Ta pati vieta, kurioje viename amžiuje buvo girdomi arkliai, kitais laikais virsta motociklų parkingu.
Ekonomikos fakultetas.
Apibendrinant galima teigti, kad A. Smito "Tautų turtas" yra vienas svarbiausių veikalų ekonomikos istorijoje, padėjęs pagrindus šiuolaikinei ekonomikos teorijai.