Aukštaitijos nacionalinis parkas - tikras gamtos lobynas keliautojams, kurie mėgsta būti gamtoje.
Čia susilieja daugiau nei 120 ežerų, vingiuotos upės, tankūs miškai ir kalvotas reljefas, formuotas ledynų tūkstantmečiais.
Vandens kelių tinklas leidžia planuoti tiek trumpus, ramius pasiplaukiojimus, tiek ilgesnius nuotykius su nakvyne gamtoje.
Parko gyvūnija ir augalija sukuria nepakartojamą patirtį: girdėsite paukščių giesmes, galite pastebėti stirnas, elnius ar retas miško rūšis.
Be gamtos, Aukštaitija išsaugo ir etnografinį paveldą - senieji kaimai, mediniai pastatai ir muziejai suteikia papildomą kontekstą jūsų kelionei.
Ginučių vandens malūnas - Aukštaitijos nacionalinio parko perlas
Ginučių vandens malūnas - vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių.
Senove alsuojantis medinis malūno pastatas, tiltas ir užtvanka dažnai tampa tuo atsparos tašku, nuo kurio keliautojai pradeda pažintį su šiuo ežerų išraižytu, tapybiško kraštovaizdžio Lietuvos kraštu.
Malūnas buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje ant Srovės upelio ir veikė iki 1968 m.
Vieno aukšto malūną su pastoge pasistatė Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas.
Malūne be gamybinės dalies buvo dar ir gyvenamoji, kur gyveno pats malūnininkas bei ūkinė dalis, kur buvo įsikūrusi krautuvė.
Dabar malūnas yra valstybės saugomas paminklas su išlikusia senovine, prieš beveik trisdešimt metų rekonstruota įranga.
Parke yra dar šeši vandens malūnai, tačiau išsaugojęs autentišką įrangą yra vienintelis Ginučių malūnas.
Antrame malūno aukšte, pastogėje, veikia ekspozicija, pasakojanti apie duonos kelionę nuo grūdo iki stalo.
Sako, čia dažnai apsilanko net pats Ginučių malūno velnias...
Aplink Ginučių malūną: ką veikti ir kur apsistoti?
Poilsis prie Srovės upelio
Ne ką mažiau džiaugsmo poilsiautojams ir keliautojams teikia ir malūno patvenktas Srovės upelis.
Prieš užtvanką susiformavusiame tvenkinyje galima iš arti grožėtis gulbėmis, antimis ir kitais vandens paukščiais.
O žemiau užtvankos išplatėjęs upelis - tikra palaima karštą vasaros dieną.
Drąsiausieji gaivinasi po stipria upelio vandens srove, trykštančia iš užtvankos, o kiti - neatsispiria pagundai pabraidyti po smarkiai išplatėjusį, bet labai seklų ir skaidrų upelį.
Kol švelnus smėliukas kutena basas pėdas, o vėsus vanduo gaivina, galite paganyti akis į sodriai žaliuojančius upelio krantus, upelyje iškilusias salas.
Tuo tarpu nuo kaitrių saulės spindulių jus saugos iš krantuose ir salose augančių medžių lajų susiformavęs žalias kupolas - tikras gaivios lietuviškos autentiškos vasaros įsikūnijimas.
Apgyvendinimo galimybės šalia Ginučių malūno
Aukštaitijos nacionaliniame parke rasite įvairių apgyvendinimo vietų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams:
- Sodyba „Prie Ladakalnio“: įsikūrusi pačioje ežerų krašto širdyje, tarp Ūkojo ir Alksnaičio ežerų. Tai privati aptverta teritorija ant Lūšių ežero kranto - vienu metu apgyvendinama 10 asmenų. Veikia ir šaltuoju metų laiku.
- Sodyba vaizdingame kraštovaizdyje ant Žeimenų ežero kranto: Ją lengva rasti ir patogu privažiuoti.
- „Stirnelės viensėdis“: įsikūręs itin vaizdingoje vietoje - Labanoro regioniniame parke, 10 ha plote. 4 kilometrų spinduliu čia yra net 18 įvairaus dydžio ežerų ežerėlių.
- Stovyklavietė su nameliu prie Asalnyksčio ežero: Čia galite apsistoti ir savo namelyje ant ratų ar palapinėse.
- Gaveikėnų vandens malūno svečių namai: laukia tų, kurie mėgsta Aukštaitijos nacionalinio parko miškus, upes ir ežerus.
- „Palūšės kempingas***": veikia nuo gegužės iki spalio mėnesio. Galima nakvoti kemperiuose, palapinėse arba apsistoti kambariuose ar nameliuose.
- Kaimo turizmo sodyba „Ginučių baidarkiemis“: vykdo veiklą nuo 2007 m.
- „Tiki Inn“: - Ramiojo vandenyno salynų dvasia dekoruoti poilsio namai, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo (pagal išankstinį užsakymą) paslaugas. Poilsiavietė įsikūrusi vaizdingame Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdyje ant Lūšykščio ežero kranto. Tai jauki vieta Jūsų poilsiui, šventei ar renginiui.
- Valdo Gervės kaimo turizmo sodyba: Ginučių kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke, sužavės jus išskirtiniu interjeru ir šeimininko svetingumu.
- Sporto ir poilsio centras „Ievalaukis“: Ignalinos rajone šalia Dringio ežero įsikūręs.
- Stovyklavietės prie ežerų: prie Šakarvų ežero, Lakaja ir Peršokšnų ežero šiaurinėje pakrantėje įrengtos stovyklavietės su pavėsinėmis, lauko stalais, laužavietėmis ir tualetais.
Aktyvus poilsis: plaukimas baidarėmis Būkos upe
Pradėjus plaukimą baidarėmis Utenykščio ežere, plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą.
Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora.
Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe.
Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse.
Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis.
Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas.
Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje!
Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė.
Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikrose vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą.
Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!
Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę.
Čia galite atsipūsti po starto.
Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!
Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų.
Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai - neskinkite ir nežalokite jų!
Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos - pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs - kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!
Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai.
Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį.
Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m.
Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m.
Vėliau buvo pastatytos dar keturios.
Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota.
Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove.
Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės?
Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose.
Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą.
Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse J.
Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą.
Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę - laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.
Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe.
Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate.
Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar.
Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę.
Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!
Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti.
Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių.
Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.
Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti.
Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.
Du maršrutai per Baluošo ežerą:
- Pirmas variantas (~1,5 km. ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
- Antras variantas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.
Jeigu pasirinkote antrąjį variantą:
Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto.
Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu.
Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis.
Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą” parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.
Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės.
Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.
Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos.
Plaukiant tolumoje pamatysite iškišulį.
Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!
Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškišulį.
Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškišulio.
Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu.
Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.
Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus.
Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.
Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km.
Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius.
Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs.
Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį.
Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą.
Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas.
Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu.
Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą.
Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės - spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 - 18 val., sekmadieniais - 10 - 15 val.).
Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares.
Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!
Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir įplauksite į Srovės upę.
Netrukus pasieksite santaką su Almajos upe, ištekančia iš Almajo ežero.
Almajos upės vaga sukite į dešinę, plaukiant prieš srovę tiesiai į Almajo ežerą.
Upės ištakose galite pajausti jos pasipriešinimą, tačiau įplaukus į ežerą pailsėsite.
