Lentvario dvaro sodyba: nuo istorijos iki atgimimo

Lietuvoje yra per du šimtus dvarų sodybų su jas puošiančiais istoriniais parkais, kurtais talentingų meistrų. Mūsų rajone - dvi garsiausios dvaro sodybos - Užutrakio ir Lentvario su įspūdingais rūmais bei unikaliais parkais.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos tvarkomas Užutrakio dvaro sodybos nacionalinės reikšmės paminklas atgimsta ir jau spindi buvusiu grožiu. Baigiami restauruoti rūmai, atstatyta jų terasa, restauruotas buvęs svirnas, arklidės, restauruojama buvusi virtuvė, kiti ūkiniai pastatai.

Liūdnai klostosi nemažiau svarbaus ir garsaus buvusios grafų Tiškevičių Lentvario dvaro sodybos, ansamblio likimas. Ši dvaro sodyba iš Lietuvoje esančių privatizacijos metų labiausiai yra išdraskyta: rūmai, buvusi kavinė, arklidės, bokštas, parkas atiteko ne vienam, o keliems šeimininkams.

Kai Lietuvoje esančiuose E. F. Buvusių dvarų sodybų parkus tyrinėję Laimutis Januškevičius ir Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė savo išvadose teigia, kad daugelio blogai prižiūrimų ir tvarkomų parkų priežastis, matyt, yra ta, kad daugelis parkų neturi gerų šeimininkų.

Jų išvadose sakoma, kad parkai dažniausiai yra priskirti seniūnijoms, kurios nesuranda nei laiko, nei lėšų parkams tvarkyti ir prižiūrėti. Nesutramdomi Lentvario dvaro sodybos rūmų niokotojai nusitaikė ir į kitus šio garsaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statinius.

Žala padaryta ir įspūdingiausiam prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre sukurto parko statiniui - didžiajai grotai, reto grožio šio parko puošmenai. Kiti dvaro ansamblio statiniai dar smarkiau nukentėję: buvęs dvaro malūnas apgriuvęs, apardytomis sienomis, užverstas šiukšlėmis.

Nykiai atrodo ir apleista, apgriuvusi buvusi kavinė „Rivjera“. Prieš dešimtmetį prie dvaro arklidžių griuvėsių pasirodę pirmieji Sosnovskio barščiai sparčiai plinta.

Jie dabar masiškai auga ne tik arklidžių teritorijoje, bet išplito paežerėje ir pasiekė parko teritoriją. Daug metų jokios, šio pavojingo žmonių sveikatai augalo, naikinimo priemonės nebuvo naudojamos, tik prieš keletą metų pasirodžius publikacijoms spaudoje Sosnovskio barščiai buvo naikinami pasitelkus traktorių-smulkintuvą.

Tačiau toks Sosnovskio barščių naikinimo būdas nėra efektyvus, nes introdukuotas augalas greitai atauga iš šaknų. Šią vasarą šie augalai bujojo tiek arklidžių teritorijoje, tiek šalia jos ir tarp kitų dvaro pastatų. Čia parko lankytojams vaikščioti jau buvo pavojinga.

Mažai kas liko iš pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre prieš šimtmetį sukurto unikalaus parko. Labiausiai nukentėjo želdiniai. Daug medžių nudžiuvo arba buvo nulaužti siautusių vėtrų.

Daug žalos parko želdiniams buvo padaryta prieš keletą dešimtmečių, kai Lentvario kilimų fabriko darbuotojai rengdavo „krūmų“ kirtimo talkas, kurių metu buvo iškirsti ir pagal E. F Andre projektą sodinti dekoratyviniai želdiniai.

Medžiai parke tik kertami, bet nesodinami nauji, nes, paminklosaugininkų teigimu, be projekto sodinti negalima, o parko restauracijos projekto niekas nežada rengti. Vienas pirmųjų dvaro parko gelbėtojų buvo Lentvario kilimų fabriko technikinio skyriaus inžinierius Kazys Atkočiūnas.

Jis bandė bibliotekose surasti informacijos apie E. F. K. Atkočiūnas labai stengėsi, negailėjo jėgų, jį rėmė fabriko administracija. Jam vadovaujant buvo suremontuota didžioji grota (be kvalifikuotų restauratorių pagalbos), atstatyta viena dekoratyvinė skulptūra, iškirsti savaiminiai užaugę želdiniai, tačiau išsiaiškinti, iš kur į parko tvenkinius patekdavo vanduo, nepavyko.

Vėliau direktorei Liucijai Talačkienei vadovaujant Lentvario kilimų fabrikui buvo restauruojami dvaro rūmai ir bokštas, taip pat užsakytas parko želdinių inventorizavimo projektas. Kol dvaro sodybos rūmai ir parkas priklausė Lentvario kilimų fabrikui, po to bendrovei „Kilimai“, jie buvo saugomi.

Lentvario dvaro sodybos rūmus įsigijęs verslininkas Laimutis Pinkevičius kūrė ne tik rūmų restauracijos planus, bet ir visos dvaro sodybos bei parko atkūrimą. Tuo tikslu jis iš kitų savininkų nusipirko buvusias arklides ir kitus ūkinius statinius.

Rengė parko tvarkymo planą, ruošėsi želdinių inventorizavimui, bandė išvalyti parko teritorijoje gyvenančių lentvariečių užterštas teritorijas ir nugriauti įvairias pašiūres. Planavo nupirkti namus, kuriuose gyvena lentvariečiai.

Pradėjo rūmus rengti restauracijai, išardė Lentvario kilimų fabriko suręstas patalpas, nuardė tinko sluoksnį ir atvėrė buvusias rūmų patalpas, rūsį. Tikriausiai savo gigantišką ir įspūdingą planą būtų įgyvendinęs, tačiau, kai L. Pinkevičiaus valdomai bendrovei „Ranga Group“ buvo paskelbtas bankrotas, planai dėl Lentvario dvaro sodybos atkūrimo sužlugo.

L. Pradėtus rekonstruoti rūmus saugojo L. Pinkevičiaus samdoma saugos firma, tačiau vėliau sargų nebeliko ir apleistus rūmus ėmė siaubti vandalai. Daug kartų rūmų durys buvo remontuojamos, bet plytų vagys jas vėl išlaužia.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ne kartą rūmų savininką L. Pinkevičių buvo įspėjęs už netinkamą rūmų apsaugą. Kokia rūmų ateitis? Sunku prognozuoti.

Kultūros ministras 2011 metų rugsėjo 29 d. Kultūros paveldo objekto apsaugos priemonės ypatingai griežtos, bet ar jos vykdomos? Tenka pripažinti, kad šiame plane numatytos kultūros paveldo apsaugos priemonės prastai vykdomos.

Bet yra ir žymiai įžūlesnių ir nepataisomą žalą darančių valstybės saugomam architektūriniam ir kultūriniam paveldo objektui. Numatomas kotedžų kompleksas buvo pavadintas skambiu „Monako“ vardu. Šiam sumanymui pasipriešino Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas.

Kilus skandalui ir visuomenei protestuojant, protestą nagrinėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija ir pasiūlė statybai išduotus leidimus anuliuoti, o generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą.

Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m.

Lentvario dvaro savininkas - naujas, nauja ir šio statinio ateities vizija. Teigiama, kad požymių, jog dvaras pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui, jau yra. Pernai rugpjūtį iš varžytinių įsigijęs Lentvario dvarą verslininkas Ugnius Kiguolis, atrodo, neketina savo turto palikti likimo valiai - šiuo metu jau dėliojama dėlionė, kaip ir kieno lėšomis bus atgaivintas apleistas, kultūros vertybe laikomas pastatas.

Sumanyta, kad pasinaudojus Europos Sąjungos investicijomis bus restauruojami vertingi, paveldosaugai svarbūs dvaro rūmai, o U.Kiguolis savo lėšomis rūmuose įrengs muziejų bei viešbutį. Taip pat svarstoma apie dalies patalpų pritaikymą inkubatoriaus veiklai.

2016-ųjų rugpjūčio pabaigoje Lentvario dvarą - maždaug 2 tūkst. kv.m rūmų pastatą ir jam priklausantį sklypą U.Kiguolis nusipirko už 540 tūkst. Tuo metu verslininkas teužsiminė, kad norėtų dvarą padaryti naudojamą - sutvarkyti aplinką, atnaujinti patį pastatą, nes tokie gražūs rūmai turi gyvuoti, o ne merdėti.

Tuomet jis pritarė buvusio savininko, verslininko Laimučio Pinkevičiaus, skaičiavimui, kad viskam sutvarkyti galbūt prireiks 2,5 mln. eurų. L.Pinkevičius dvarą buvo įsigijęs 2007 metais - jį pirko paėmęs 1,176 mln. eurų paskolą, ketindamas statinį sutvarkyti ir jame gyventi.

Tačiau vėliau dvaras jam tapo nebereikalingas - verslininkas nustojo mokėti įmokas, bankas kreipėsi į teismą ir L.Pinkevičius dvarą prarado. Dėl nepriežiūros Lentvario dvaras sunyko, nors ankstesnis savininkas tvirtino nuolat prižiūrėjęs jį, kiek galėjęs - užkaldavęs duris ir langus, kad ten nesilankytų įtartini asmenys.

Atsigręžė į kultūros paveldą Senieji pastatai - kultūros paveldo objektai - visoje Lietuvoje pastaraisiais metais atnaujinami pasitelkus ES fondų lėšas. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Europos parkas“ jau paskleidė žinią, kad Vilniaus rajone baigta atnaujinti Liubavo dvaro sodyba: XVIII a. Panašiu keliu žingsniuojama ir rengiantis atnaujinti Lentvario dvarą.

Manoma, kad ateityje, kai bus parengtas projektas, jam bus galima pasitelkti ir ES paramą. Juolab, kad šių metų kovą buvo paskelbtas ir pirmasis kvietimas teikti paraiškas projektams finansuoti pagal priemonę „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“.

Šiai priemonei įgyvendinti numatyta apie 11,87 mln. eurų. Vienam projektui ketinama skirti didžiausią pinigų sumą - 700 tūkst. eurų.

Lentvario dvaras

ES pinigai - didinti paveldo žinomumą „Tai - situacija, kuri yra ypač palanki kultūros objektams atnaujinti - autentiškumui atkurti“, - patikino inžinerinių paslaugų kompanijos „Adem“ Investicinių projektų rengimo skyriaus vadovas Eimantas Galkevičius.

Jis vadovauja komandai, kuri rengia dokumentus ES investicijų pritraukimui į Lentvario dvarą. 2016-ųjų rugpjūtį Lentvario dvarą - maždaug 2 tūkst. kv.m rūmus ir priklausantį sklypą U.Kiguolis nusipirko už 540 tūkst. eurų.

„Dabar kuriama vizija, rengiamas techninis projektas. Kai tai bus padaryta, ieškosime patraukliausio projektui finansavimo. ES fondų priemonė „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ - vienas iš būdų jam gauti. Tačiau tam dar prireiks nemažai laiko ir pastangų“, - užsiminė E. Galkevičius.

Šios priemonės tikslas - padidinti kultūros paveldo žinomumą bei lankomumą, todėl lėšos skiriamos nekilnojamajam turtui (kultūros paveldo objektams) sutvarkyti, kad vėliau jie galėtų būti pritaikyti kultūrinei, edukacinei veiklai ar kitokioms reikmėms.

Istorija ir dabartis

Lentvario dvaro rūmai dunkso šiaurinėje Lentvario teritorijoje, esančioje greta Klevų alėjos ir Tiškevičių gatvės, šalia Graužio ežero. Tai neogotikinio stiliaus trijų aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda. Dvaras įkurtas XVI amžiuje. Dabartinis pastatas perstatytas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje.

Lentvario dvaras

Nuo 1850 m. iki 1939 m. Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, kurie 1855-1865 m. pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus. Šalia rūmų esanti parko sistema suprojektuota apie 1898 m. pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą.

Lentvario dvaro sodyba 2008-aisiais įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas. Jam daugiausia žalos buvo padaryta 1957 metais, kai restauruojant buvo sunaikinta nemenka dalis vertingųjų architektūrinių savybių.

Tuo metu ant pagrindinio tūrio buvo užstatytas trečias aukštas, perplanuotos vidaus patalpos. Buvo panaikinta pagrindinė laiptinė, įrengiant vieną - tarpinę perdangą dviejų aukštų vestibiulio patalpoje, o kitą perdangą - vietoj pagrindinės laiptinės erdvės, išardant pertvarą tarp salės ir vestibiulio antrajame aukšte. Taip šiame aukšte atsirado naujas išplanavimas ir visiškai buvo sunaikinta vidaus apdaila.

Sovietmečiu - naikinanti rekonstrukcija Lentvario dvaras - tai neogotikinio stiliaus trijų aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda. Dvaras įkurtas XVI amžiuje. O dabartinis pastatas perstatytas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje.

Nuo 1850 m. iki 1939 m. Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, kurie 1855-1865 m. pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus. Šalia rūmų esanti parko sistema suprojektuota apie 1898 m. pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą.

Lentvario dvaro rūmų projektui skirtas ES struktūrinių fondų finansavimas sudaro 673 tūkst. eurų, o bendra jo vertė siekia 1,5 mln. eurų. Ėmusis darbo, už šiuos pinigus bus sutvarkytas Lentvario dvare bokštas bei įrengtos patalpos muziejui. Tuo pačiu bus pakeisti viso dvaro langai bei durys, restauruotas stogas bei sutvarkyta dalis fasado.

Iš viso projekto metu bus atnaujinta apie 200 kv. metrų pastato erdvių. Tačiau tai - tik pirmasis dvaro rūmų atnaujinimo etapas. Skaičiuojama, kad visam dvarui bei greta esančiam parkui atnaujinti prireiks 7-8 mln. eurų investicijų.

Pasak U.Kiguolio, nors šiuo metu dvaro rūmai nėra atviri žmonėms, jie vis tiek pamažu tvarkomi. Palikti jų be priežiūros nevalia. Rūmų būklė yra apgailėtina, - stogo danga daug kur suirusi, jos konstrukcijos pažeistos puvinio. Drėgmė nuolat smelkiasi ir į mūrą, ir į pamatus.

„Ne šiaip sau kapitalinį atnaujinimą pradedame nuo bokšto. Būtina jį kuo skubiau rekonstruoti, nes jo ir būklė yra kritinė, ir restauruotinų objektų jame yra daugiausia “, - kalbėjo U.Kiguolis.

Pagal projektą bokšto laiptinėse, koridoriuose ir apžvalgos kambariuose numatyta įrengti muziejaus ekspoziciją, susijusią su dvaro istorija bei jo gyventojais.

„Turime sukaupę istorinės dvaro medžiagos, tačiau nenorėčiau, kad muziejuje būtų sukabinta paprasta nuotraukų ekspozicija ir istorijos aprašas. Svarbu, kad muziejus būtų patrauklus bet kokio amžiaus lankytojams, todėl jį įrengiant pasitelksime modernias technologijas“, - užsiminė dvaro savininkas.

Kadangi yra išlikęs ir istorinis dvaro parko aprašas, žinoma ir tiksli vieta, kur buvo įrengti teniso kortai, juos taip pat planuojama atgaivinti.

„Svarbu, kad dvaras būtų gyvas, kad jį lankytų žmonės. Nepaisant to, gausime ateityje daugiau ES investicijų ar ne, vis tiek jo rekonstrukcija vyks toliau.

Kuo greičiau dvaras bus atnaujintas, tuo greičiau jis taps lankytinas, tuo greičiau ir mano investicijos atsipirks“, - kalbėjo U.Kiguolis.

Dar nežinia, kiek laiko prireiks visiem dvarui restauruoti, tačiau lankytojų jame bus laukiama jau po pirmojo jo etapo - maždaug po poros metų.

Anot N.Juškaičio, šiuo metu rengiamasi pasirašyti projekto finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra. Kitas etapas bus susijęs su konkursu rangovui parinkti.

„Ir toliau administruosime bei prižiūrėsime šį projektą. O kadangi lėšų skiriama privačiam investuotojui, jis negali rangovo pasirinkti dvišaliu sutarimu. Todėl turėsime parengti ir konkurso dokumentus.

Konkursai paprastai užsitęsia kelis mėnesius, todėl tikimės, kad dvarą atnaujinti bus pradėta rugpjūtį. Ir statybos leidimas, ir visa techninė dokumentacija jau yra parengta“, - sakė N.Juškaitis.

Dauguma jų yra labai apleisti, ir jiems atkurti reikia didelių investicijų“, - sakė inžinerinių paslaugų kompanijos „Adem“ verslo plėtros direktorius Nerijus Juškaitis.

Jo patirtis liudija, kad darant patalpų atnaujinimo techninius sprendinius nedera tikėtis komercinės naudos. Mat kultūros paveldo objektams yra nustatyti tam tikri reikalavimai, ir verslininkai negali nei griauti to, kas yra jų viduje, nei pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

„Tuo tarpu Lentvario dvaro rūmų išskirtinumas - vidaus patalpoms restauruoti nėra taikoma itin griežtų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Todėl kurdami projektinius sprendinius galėjome pasitelkti daugiau išmonės“, - kalbėjo N.Juškaitis.

Dvarą atvers lankytojams „Lentvario dvaro restauravimas - tarsi pilotinis projektas. Jam skirtos ES fondų investicijos siunčia signalą privačiam verslui Lietuvoje, kad atsirado galimybė lengvėliau sutvarkyti kultūros paveldo statinius, tiksliau - dvarus.

Paaiškėjo ir tai, kad maždaug metus trukęs parengiamasis darbas nenuėjo veltui. Inžinerinių paslaugų kompanijos „Adem“ parengtas dalies Lentvario dvaro rūmų atnaujinimo projektas nepraslydo pro vertintojų akis.

Kultūros ministerija aštuoniems kultūros paveldo objektams paskirstė 2,38 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Jų atiteko ir porai dvarus valdančių bendrovių.

Viena jų - U.Kiguolio bendrovė „Lentvario dvaras“, kita - „Galvės investicija“, kuriai priklauso Elektrėnų rajone esantys Abromiškių dvaro sodybos rūmai. Pinigai šio kultūros paveldo valdytojus pasieks pagal finansavimo priemonę „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“.

2016-ųjų rugpjūtį Lentvario dvarą - maždaug 2 tūkst. kv.m rūmus ir priklausantį sklypą U.Kiguolis nusipirko už 540 tūkst. „Dabar kuriama vizija, rengiamas techninis projektas. Kai tai bus padaryta, ieškosime patraukliausio projektui finansavimo. ES fondų priemonė „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ - vienas iš būdų jam gauti. Tačiau tam dar prireiks nemažai laiko ir pastangų“, - užsiminė E. Tai neogotikinio stiliaus trijų aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda. Dvaras įkurtas XVI amžiuje. Dabartinis pastatas perstatytas XIX a. Nuo 1850 m. iki 1939 m. Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, kurie 1855-1865 m. Šalia rūmų esanti parko sistema suprojektuota apie 1898 m.

GPS: 54.617188,24.969886 (Vytauto Didžiojo medinė skulptūra).

tags: #lentvario #dvaro #sodyba #darbo #laikas