Autorių teisės yra svarbus aspektas, susijęs su techninių projektų kūrimu ir naudojimu Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai teisės aktai ir principai, reglamentuojantys autorių teises techninių projektų srityje, atsižvelgiant į architektų ir statybos inžinierių vaidmenis.
Autorių teisių objektas
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodoma, kad autorių teisių objektai yra architektūros kūriniai, įskaitant pastatų ir kitų statinių projektus, brėžinius, eskizus ir modelius, taip pat pastatai ir kiti statiniai. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą autorių teisių objekto apibrėžimą, juo laikomas kūrinys, kuris suprantamas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išreikštas kokia nors objektyvia forma.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi. Svarbu pažymėti, kad autorių teisių objektu laikomas materialiai išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas, todėl tai gali būti kūrinio eskizas, nebaigtas kūrinys ar dalis kūrinio, kuris turi materialiai išreikštą vaizdą. Naudoti tą kūrinį ar dalį jo galima tik su autoriaus leidimu, jeigu ko kito nenumato sutartis tarp autoriaus ir užsakovo.
Perkančioji organizacija kreipėsi į asociaciją LATGA, kuri atsakydama paaiškino, kad „Autoriaus teisių objektas yra materialiai išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas, todėl tai gali būti kūrinio eskizas, nebaigtas kūrinys, dalis kūrinio, kuris turi materialiai išreikštą vaizdą. Naudoti tą kūrinį ar dalį jo - galima tik su autoriaus leidimu, jeigu ko kito nenumato sutartis tarp autoriaus ir užsakovo“.
Architekto ir statybos inžinieriaus vaidmuo
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 dalį, statinio architektas yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius. Minėto straipsnio 49 dalyje įtvirtinta, jog „Statinio architektūra - statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis“.
Atsižvelgiant į tai, Tarnyba daro išvadą, kad pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, jog statinio techninis projektas kūrinio (meno) kategorijai Autorių teisių prasme galėtų būti priskirtas tik dėl jo architektūrinės dalies (dėl to, kad architektūra yra priskirtina meno sričiai ir dėl to, kad būtent ši techninio projekto dalis atitinka kūrinio originalumo, unikalumo kriterijų), o jį sukurti gali ir jo autoriumi laikytinas tik architektas.
Ministerija, atsakydama į Tarnybos prašymą nurodė, jog „Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, - atestuoti architektai.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis.
Asmeninės neturtinės teisės
Svarbu pažymėti, jog autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
- teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
- teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
- teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
Projekto keitimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniu, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog keisti projektą, kai projekto keitimai yra įforminami išleidžiant naują projekto laidą, gali tik projektą rengęs projektuotojas. Nepriklausomai nuo to, ar turtinės teisės užsakovui buvo perduotos, autorius turi teisę įgyvendinti jam priklausančias neturtines teises, įskaitant teisę į kūrinio neliečiamybę. Asmenys, keičiantys Jūsų kūrinį, privalo gauti aiškų Jūsų sutikimą dėl Jūsų intelektinės veiklos produkto keitimo.
Viešieji pirkimai ir autorių teisės
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr., atlieka viešųjų pirkimų priežiūrą.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, todėl sąlygos, leidžiančios atlikti tokį pirkimą, turi būti aiškinamos itin siaurai, grindžiant jas objektyviais įrodymais. Neskelbiamos derybos, taikant Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali būti vykdomos, kai dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją.
Pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas, į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto.
Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas Pirkimo būdas (neskelbiamos derybos), įsigyjant statybų inžinieriaus pradėtų rengti DGASA techninių projektų pabaigimo paslaugą, neatitinka Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio reikalavimų.
Praktiniai patarimai
- Visiems architektams ir statytojams rekomenduojama siekti susitarti dėl kompleksinio architektūros paslaugų suteikimo, t. y. su tuo pačiu architektūros paslaugų teikėju tartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto, darbo projekto parengimo bei priežiūros vykdymo.
- Architektūros paslaugų teikėjams rekomenduojama visais atvejais, nepaisant to, jog projektinius pasiūlymus ketinama naudoti tik teisės aktuose įtvirtintais tikslais, susisiekti su projektinius pasiūlymus rengusiu architektūros paslaugų teikėju.
- Jei perkate namą, kurio baigtumas įregistruotas ne 100%, kreipkitės į projekto autorių arba savivaldybę dėl techninio ir darbo projekto kopijų.
PET pažymi, jog tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir reikšmingai prisidėtų prie projekto kokybės.
Profesinės etikos taryba (PET) išnagrinėjo kreipimąsi dėl profesinės etikos pažeidimo ir sistemiškai įvertinusi nagrinėjamu atveju aktualias Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos nuostatas, pripažino, kad architektūros paslaugų teikėjas visais atvejais, kada naudojasi kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis, privalo gauti aiškų nuosavybės teisės turėtojo sutikimą.