Intelektinės nuosavybės reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje, o ypatingai verslo srityje, nuolatos auga. Išsivysčiusiose valstybėse intelektinė nuosavybė yra esminis visuomenės ir valstybės gerovės šaltinis, didžiųjų pasaulio korporacijų ir smulkaus verslo pagrindas. Jau beveik 500 metų inovacijų plėtrą pasaulyje užtikrina intelektinės nuosavybės sistema, skirta skatinti išradimų, kūrybos procesus, apsaugoti jų rezultatus ir paversti naujas žinias prekėmis ir paslaugomis. Šiuo metu socialiniuose ekonominiuose santykiuose intelektinė nuosavybė dalyvauja taip pat, kaip ir materialus turtas, t.y. turi savo savininką ir vertę, juos galima pirkti, parduoti, skolinti už užstatą, perduoti testamentu ir pan.
Intelektinės nuosavybės apsaugos sistema
Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.
Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property) - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, jog civilinių teisių objektas, be kita ko, yra ir intelektinės veiklos rezultatai. Šio kodekso 1.111 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas - mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti, kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.).
Kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apibrėžia skirtingai, t.y. pagal savo įstatymus. Taigi, jei verslas vykdomas tarptautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina. Jos galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto.
Pavyzdžiui:
- Autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.
- Išradimo patento - 20 metų.
- Dizaino - 25 metus.
- Prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Prekių ženklai ir jų svarba
Prekių ženklai sudaro itin ženklę ir svarbią intelektinės nuosavybės dalį. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos statistiniais duomenimis, vidutinis vartotojas kasdien susiduria su apytiksliai 1500 prekių ženklais. Atsižvelgiant į tai, yra ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą šių intelektinės nuosavybės objektų naudojimą, visuomenės apsaugą nuo sąmoningo klaidinimo, naudojant panašius prekių ženklus skirtingų įmonių gaminamoms panašioms prekėms žymėti.
Gerai žinomas, išskirtinis ir reputaciją turintis prekių ženklas didina prekės konkurencingumą, jos kainą ir, savaime suprantama, paties prekių ženklo vertę. Rinkos tyrimų kompanijos "Millward Brown" atlikto tyrimo duomenimis, brangiausiai pasaulyje vertinamo prekių ženklo "Google" vertė siekia 66.4 milijardus dolerių.
Brangiausi pasaulio prekių ženklai
Pagrindinė prekių ženklo atliekama funkcija yra skiriamoji, t.y. individualizuoti prekes ar paslaugas idant vartotojai galėtų neklysdami atskirti vieno prekių gamintojo ar paslaugų tiekėjo prekes (paslaugas) nuo kito. Tai esminė prekių ženklo funkcija, kurios reikšmė dažnai pabrėžiama ir Lietuvos teismų praktikoje. Ši prekių ženklo funkcija yra itin svarbi prekių ženklų klaidinamo panašumo kontekste.
Skiriamąją prekių ženklo funkciją papildo dar trys prekių ženklo atliekamos funkcijos - kilmės šaltinio, kokybės ir reklamos. Prekių ženklas ne tik atskiria vienas prekes nuo kitų prekių, bet taip pat atlieka ir šias prekes gaminančio identifikavimo funkciją, o kadangi ilgainiui rinkoje prekių ženklas imamas sieti dar ir su tam tikromis tik jam būdingomis savybėmis bei reputacija, jis užtikrina ir atitinkamą prekės kokybę. LAT pabrėžė, jog prekių ženklas turi ir reklamos požymį, tuo buvo akcentuota prekių ženklo atliekama reklamos funkcija. Anot C. Bernard, prekės ženklas yra simbolis dėl kurio reklamuojant produktą yra vykdomos investicijos.
Prekių ženklo klaidinamas panašumas
Nereti atvejai, kai kiti rinkos dalyviai, savo prekių išskirtinumui ir perkamajai galiai sukurti, dažnai pasinaudoja panašiu į rinkoje jau žinomą ir vartotojų palankumą jau pelniusį prekių ženklą. Taip gaunama vadinamoji "neužsitarnauta nauda".
Prekių ženklo klaidinamo panašumo nagrinėjimas neįmanomas bent trumpai neatskleidus prekių ženklo sampratos ir jo funkcijos. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau - "Prekių ženklų įstatymas") prekių ženklą apibrėžia kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Šiuo atveju, pirminė ir pagrindinė prekių ženklo funkcija yra suteikti juo žymimoms prekėms identiškumo garantiją, t.y. individualizuoti prekę, kuri leistų vartotojui neklystant atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Jis šios prekių ženklo pirminės funkcijos tinkamą įgyvendinimą ir gynimą. Prekių ženklų teisėje, įtvirtinant prekių ženklų klaidinamo panašumo institutą, visų pirma siekiama apsaugoti visuomenę nuo dviejų ar daugiau panašių ženklų naudojimo panašioms prekėms, gaminamoms skirtingų gamintojų, žymėti, kuomet vartotojams šie ženklai yra tokie panašūs, jog jie suklysta dėl jais žymimų prekių kilmės šaltinio.
Kartais prekių ženklai, žymintys atitinkamas prekes yra tokie panašūs, jog identifikuoti jų skirtingą kilmės šaltinį protingam, gerai informuotam ir apdairiam vartotojui yra praktiškai neįmanoma. Tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o prekių ženklas praranda savo tikrąją prasmę. Dažniausiai įmonės to siekia, investuodamos nemenkas lėšas į prekių ženklo kūrimą, registravimą, reklamavimą. Žinomi ir rinkoje įsitvirtinę prekių ženklai pasižymi vadinamuoju "komerciniu magnetizmu". Šio prekių ženklo jau sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, t. y. neteisėtai pasinaudojama kito asmens pasiekimais (vadinamoji "free riding" teorija). Tokiu būdu yra gaunama vadinamoji "neužsitarnauta" ir netgi nesąžininga nauda, klaidinama visuomenė ir aišku kenkiama teisėto prekių ženklo savininko interesams.
Prekių ženklų klaidinamo panašumo institutas - tai vienas iš būdų tokiems veiksmams išvengti ir teisėto prekių ženklo savininko teisėms apginti. Prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymas sukuria juridinį pagrindą prekių ženklo savininkui uždrausti kitam asmeniui naudoti prekių ženklą, kuris vartotojų sąmonėje kuria klaidingas asociacijas su jo naudojamu prekių ženklu. Jis šis interesų apsauga.
Pažymėtina, jog teisiniuose terminų žodynuose prekių ženklų klaidinamas panašumas yra apibrėžiamas kaip situacija, kuomet prekių ženklas yra tiek panašus į komerciniuose santykiuose jau egzistuojantį ankstesnį prekių ženklą, naudojamą panašioms prekėms žymėti, kad gali būti suklaidinta visuomenė. R. Kirkpatrick pabrėžia, jog prekių ženklų klaidinamas panašumas nustatomas tada, kai atitinkamų vartotojų tarpe tam tikras prekių ženklas imamas klaidingai sieti, būti painiojamas su kitu prekių ženklu, kai vartotojai dėl jų sąmonėje susiformavusios psichologinės nuostatos, apsirinka dėl prekės ženklo ar jo kilmės šaltinio, supainiodami jį su kitu prekių ženklu ar jo kilmės šaltiniu.
Europos Teisingumo Teismas (toliau - ETT) ne vienoje byloje yra analizavęs prekių ženklų klaidinamo panašumo sampratą. Šią prekių ženklų klaidinamo panašumo sąvoką ETT pirmą sykį pateikė Canon Kabushiki Kaisha v. (Canon) byloje, vėliau ja remtasi ir daugelyje kitų ETT bei Pirmosios Instancijos Teismo (angl. The Court of First Instance) (toliau - FCI) nagrinėtų bylose. Pažymėtina, jog ja vadovaujasi ir Europos Sąjungos Vidaus Rinkos Harmonizavimo tarnyba (angl.
Teismas šioje byloje pažymėjo, kad klaidinimas (suklaidinimas) paprastai įvardijamas confusion, t. y. šioms ar panašioms prekėms. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau - VPB) Apeliacinis skyrius minėtu ETT išaiškinimu jau yra tiesiogiai rėmęsis savo sprendimuose.
Šios prekes, dėl savo panašumo ar tapatumo gali suklaidinti visuomenę. Šios įmonės ar ekonomiškai susijusios įmonės kaip ir ankstesniu prekių ženklu žymimos panašios prekės. Prekių ženklų klaidinamas panašumas - tai teisėto ankstesnio prekių ženklo savininko teisės pažeidimas.
Prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymas - tai juridinis pagrindas:
- vėlesnio prekių ženklo registracijai panaikinti ar
- vėlesnio prekių ženklo naudojimui uždrausti.
Labai svarbu pabrėžti, jog prekių ženklų klaidinamas panašumas jokiais būdais negali būti tapatinamas su ženklo panašumu per se, nors kaip rodo Lietuvos Respublikos teismų praktika (žr. Autorės nuomone, ženklo panašumą galima apibrėžti kaip grafiškai išreikštų žymenų, naudojamų prekėms identifikuoti, vizualinis, fonetinis ir semantinis elementų panašumą. Šiuo atveju žymenų panašumas nebūtinai sąlygoja visuomenės suklaidinimo tikimybę, kuri reikalinga prekių ženklų klaidinamui panašumui pagrįsti, t.y. šiais panašūs. Klaidinimas - tai socialinio pobūdžio faktorius, kuris apsprendžia vartotojo santykį su atitinkamais panašiais prekių ženklais, todėl klaidinimo nustatymas turi remtis vartotojo požiūriu ir rinkos, kuriame naudojami atitinkami prekių ženklai, sąlygomis, o ne išimtinai detalia ženklo per se analize. Jis šis žymenų panašumo.
Be to, prekių ženklų klaidinamas panašumas neatsiejamas ne tik nuo žymenų panašumo ir visuomenės sukla...
Intelektinės nuosavybės teisės (IPR), reikšmė, apibrėžimas, pavyzdžiai, IPR privalumai, UPSC, NCERT, Bba
tags: #teise #i #ikeista #intelektine #nuosavybe