Privačiame sektoriuje individualius nuotekų valymo įrenginius (NVĮ) turi trečdalis Lietuvos nuosavų sklypų ir namų savininkų. Praktika rodo, kad, net ir turint nuotekų valymo įrenginius, jų savininkams vis kyla klausimų, kaip jais teisingai naudotis ir prižiūrėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi nuotekų valymo įrenginių statybai šalia kaimyninio sklypo, kokie atstumai turi būti išlaikomi ir ką daryti, jei kyla ginčų su kaimynais.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių veikimo principai
Biologiniame nuotekų valymo įrenginyje (BNVĮ) vyksta nuotekose esančių biologinių atliekų ir nuo jų susidarančio dumblo skaidymas į neorganines medžiagas. BNVĮ veikimo principas susideda iš kelių etapų:
- Įtekėjimo kamera: Tai pirmoji nuotekų kelyje, į kurią suteka dar neišvalytos buitinės nuotekos su jose esančiomis pašalinėmis medžiagomis. Čia nuotekos susimaišo su veikliuoju komponentu - dumblu.
- Aeracinė kamera: Nuotekos su dumblu nukeliauja į aeracinę kamerą, kurioje, dalyvaujant orui, nuotekas veikia bakterijos, skaidančios cheminius junginius į neorganines medžiagas.
- Antra nusodinimo kamera: Po antros nusodinimo kameros, kurioje nusėda dumblas, apvalytų nuotekų skystis nukreipiamas į išvalyto vandens kamerą.
Išvalytos nuotekos tampa techniniu vandeniu ir praktiškai nėra kenksmingos aplinkai (neleistinas tik jų patekimas į požeminius gruntinius vandenis). Jas galima išleisti į gruntą, melioracinius griovius, naudoti gėlių laistymui, automobilių plovimui, tualetui (klozeto bakeliui pripildyti). Švaresniam išvalymui išleidžiamas nuotekas galima filtruoti per drenažinį sluoksnį.
Jeigu nėra galimybių išleisti išvalytas nuotekas į gruntą (dėl netinkamų grunto sąlygų, dėl aukštų požeminių vandenų) arba į griovius, tuomet įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras. Siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntinius vandenis, kaupimo rezervuarui būtina hidroizoliacija ir užtikrintas dugno ir sienelių sandarumas.
Iš septikų, skirtingai nuo BVĮ, negalima išleisti į aplinką nuotekų vandens (pagal naujausią reglamentą).
Nuotekų valymo įrenginių talpų medžiagos
Kadangi nuotekų valymo talpa įrengiama po žeme, talpos konstrukcinei medžiagai keliami tam tikri reikalavimai - juk ji turi atlaikyti ilgalaikį grunto spaudimą ir užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą. Anksčiau BVĮ talpų medžiagų pasirinkimas svyravo tarp metalinių, plastikinių, stiklo pluošto ir betoninių, kiekvienai medžiagai turint savo privalumų ir trūkumų. Šiuo metu praktiškai naudojamos tik plastikinės ir stiklo pluošto talpos.
Plastikinės talpos
Plastikinės nuotekų talpos (iš polietileno, polipropileno) tapo populiarios dėl lengvumo bei patogumo jas transportuoti ir montuoti. Bet plastiko problema ta, kad tokios talpos ne visada atlaiko grunto apkrovas, susispaudžia sunkiame grunte, ypač įkastos giliau nei 70 cm. Todėl lengvesnio plastiko talpos įleidžiamos į gelžbetonio šulinį. Plastiko tvirtumas priklauso nuo jo kokybės, storio ir konstrukcijos pažangumo - grunto slėgį ir gniuždymo jėgas atlaiko gaminiai su dvigubomis sienelėmis, su sustiprintomis standumo briaunomis.
Stiklo pluošto talpos
Dar tvirtesnės yra stiklo pluošto talpos. Jos pasižymi dideliu atsparumu fiziniams poveikiams, ilgai tarnauja, mažai sveria, lengvai įrengiamos ir sulaukia daug gerų atsiliepimų, bet tik tuo atveju, jeigu pagamintos pagal vyniojimo technologiją.
Metalinės talpos
Metalines nuotekų talpos yra užtikrintai sandarios, nelaidžios skystoms medžiagoms, skirtingai nuo plastikinių polimerų korpusas nesideformuoja nuo grunto slėgio, bat dabar naudojamos tik rezervuarams. Nerūdijančio plieno ir emaliuoto plieno talpyklos turi padidintą atsparumą drėgmės, biologinių skysčių ir cheminių medžiagų poveikiui.
Betoninės talpos
Betoninė nuotekų talpa (gelžbetonio) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti patrauklesnė dėl to, kad užtikrintai atlaiko statines grunto apkrovas, o pats betonas kainuoja palyginti nedaug. Be to, gelžbetoninės talpos sandarinimas ir pats įrengimas yra brangesni. Sandarinimas reikalingas todėl, kad betonas praleidžia skysčius. Valymo įrenginiams gaminamos specialios nepralaidžios ir padidinto sandarumo gelžbetoninės talpos ir šuliniai, siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntą, bet jų kainos aukštos. Todėl talpos iš paprasto betono skirtos tik infiltracijai, ilgą laiką nuotekų jose laikyti negalima - jeigu sandarumas nėra užtikrintas, nuotekų skystis prasiskverbs į gruntą, gali patekti į gruntinius vandenis.
Nauji reikalavimai dėl azoto ir fosforo
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sugriežtinus aplinkosauginius reikalavimus, individualiuose nuotekų įrenginiuose privaloma iki tam tikro lygio pašalinti azoto ir fosforo junginius. Savininkai, kurių senesni įrenginiai nepašalina azoto ir fosforo, iki 2030 m. Kaip buitinės nuotekos valomos, įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl azoto ir fosforo?
- Nuotekos, judėdamos įtekėjimo vamzdžiu, nukeliauja į talpos įtekėjimo kamerą.
- Veiklusis dumblas irgi atkeliauja į įtekėjimo kamerą tuo pačiu metu.
- Bendras nuotekų-dumblo mišinys patenka į aeracinę kamerą.
- Joje darbuojasi bakterijos, skaidančios nuotekų ir dumblo mišinio organines medžiagas.
- Skaidymo metu dumblas sugeria taršias medžiagas iš nuotekų, taipogi vyksta medžiagų oksidacija.
- Sekančioje stadijoje nitrifikuojamos amonio druskos, kuomet jos virsta neorganinėmis medžiagomis.
- Išvalytas nuotekų ir dumblo mišinys nukreipiamas į nusodintuvo skyrių.
Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose gali likti tik nedidelis kiekis teršalų bei azoto ir fosforo junginių (azoto - iki 25 mg/l, fosforo - iki 5 mg/l).
7PE GRAF UK One2Clean nuotekų valymo įrenginių įrengimas
Minimalūs atstumai nuo nuotekų valymo įrenginio
Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.
- Naujausias STR nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - 1 metras.
- STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo - 8 metrai.
- Iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio.
Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona.
Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.
Atstumų pavyzdys
| Objektas | Minimalus atstumas |
|---|---|
| Kaimyninio sklypo riba | 1 metras |
| Kaimyno gyvenamasis namas | 8 metrai |
| Geriamojo vandens šulinys/gręžinys | 15 metrų |
Jei gausite kaimyno raštišką sutikimą, jog jis neprieštarauja, kad įrenginys stovės arčiau jo ribos, galite montuoti ir arčiau.
Gruntiniai vandenys ir dirvožemio tipas
Dirvos tipas (smėlingas ar molingas) turi reikšmės nuotekų valymo sistemos įrengimui. Palankiu laikomas smėlingas gruntas, bet molingas įjungia “raudoną šviesą”. Reikalas tas, kad išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą, bet esant sunkiam grunto tipui (moliui arba priemoliui) teks atsisakyti požeminės nuotekų talpos ir ieškoti kitų optimalių nuotekų išleidimo variantų, tinkančių molingos struktūros dirvai. Tam iš pradžių ir atliekami inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, iškviečiami konsultantai ir specialistai.
Jie ne tik ištirs grunto sudėtį, bet ir nustatys požeminių gruntinių vandenų lygį, kuris ne mažiau svarbus. Nuotekų valymo įrenginiams tinkamiausi yra smėlingi plotai, žvyrai, gruntai su didesniais aeracijos sluoksniais ir gruntai, kuriuose požeminis vanduo slūgso kuo giliau.
Jeigu gruntiniai vandenys aukšti, o jų atstumas iki žemės paviršiaus, iki nuotekų išleidimo vamzdžio, iki infiltracinio šulinio dugno yra mažiau nei 1 metras - tuomet sklype siūloma statyti nuotekų siurblinę - tam, kad pakelti nuotekas į valymo įrenginį, esantį pakankamu atstumu virš gruntinių vandenų.
Esant aukštam gruntinio vandens lygiui specialistai dar pataria įbetonuoti (ir papildomai hidroizoliuoti) nuotekų valymo įrenginį, o šalia jo įrengti kontrolinį šulinėlį. Per jį savininkas gali nuolat stebėti vandens lygį ir, susidarius vandens pertekliui, imtis jo išpumpavimo.
Labai svarbu nustatyti gruntinio vandens srovės tekėjimo kryptį. Jeigu srauto krypties neįmanoma nustatyti arba ji nuolat keičiasi, tuomet filtracijos sistemos įrengti negalima.
Ką daryti, jei kyla ginčų su kaimynais?
Konkrečiu atveju, jei kaimynas nereaguoja į prašymus ir manote, kad pažeistos Jūsų gyvenimo ir veiklos sąlygos, reikėtų kreiptis į teismą. Jei kaimynams nepavyksta susitarti, reikėtų kreiptis į teismą.
Statybos leidimas
Nors pagal statybos techninį reglamentą nuotekų valymo įrenginiai priskiriami prie nesudėtingų statinių, nuo šių metų pradžios pasikeitė jų įrengimo tvarka. Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad leidimų ir pranešimų tvarka priklauso nuo konkrečios situacijos.