Buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Giedrius Baziulis 2004 metais neteko darbo ir pradėjo teisinius ginčus su tuometiniu laikinuoju prezidentu Artūru Paulausku dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ši byla atskleidė ne tik teisėjo karjeros peripetijas, bet ir platesnes problemas, susijusias su teisėjų atleidimo tvarka ir viešumo įtaka teisingumo vykdymui.
Atleidimo aplinkybės
G. Baziuliui teisėjo mantiją teko nusivilti po 2004-ųjų sausio 12-ąją įvykusios avarijos, kai jo vairuotojams automobilis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Į eismo įvykio vietą atvykusiems eismo priežiūros pareigūnams teisėjas nurodė esąs bedarbis.
Netrukus į viešumą iškilo faktai, jog kelių policijos pareigūnams teisėjas nenurodė savo darbovietės. Teisėjų etikos ir drausmės komisija G.Baziuliui iškėlė drausminę bylą dėl to, kad jis, sukėlęs avariją, kelių policijos pareigūnams nenurodė savo darbovietės ir prisistatė esąs bedarbis.
Teismų taryba patarė atleisti G.Baziulį iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. G.Baziulio teigimu, jo, kaip teisėjo, reputacija buvo nepriekaištinga, o jis buvo atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.
Tuometinis šalies vadovas A.Paulauskas atleido G.Baziulį susipažinęs su Teismų tarybos rekomendacija, kurioje konstatuojama, kad G.Baziulis pažemino teisėjo vardą. Byla Teisėjų garbės teisme nebuvo nagrinėta, nes laikinasis Prezidentas atleido teisėją iš pareigų.
G.Baziulis įsitikinęs, jog priimdamas tokį sprendimą A.Paulauskas suvedė ir asmenines sąskaitas, nes dar dirbdamas advokatu jis atstovavo civilinėje byloje prieš teisėją. Buvęs teisėjas įtaria esant asmeninį A.Paulausko nusistatymą prieš jį. Mat byla nebuvo nagrinėta Teisėjų garbės teisme, nes laikinasis Prezidentas atleido teisėją iš pareigų.
Teisminiai ginčai
Kauno apygardos teismas pirmadienį baigė iš esmės nagrinėti civilinę bylą, kurioje 2004 metų liepą darbo netekęs buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas G. Baziulis teisiasi su tuometiniu Lietuvos laikinuoju prezidentu Artūru Paulausku dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Vilniaus teisėjai nusišalino nuo buvusio kolegos bylos, todėl G.Baziulio civilinį ieškinį nagrinėja Kauno apygardos teismas.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvęs teisėjas į teismą padavė tuometinį laikinąjį Prezidentą Artūrą Paulauską. G.Baziulis teismui aiškino, jog policijos pareigūnams nepasisakė, kur dirbąs, nes šie jo neklausė. Į kitą teismo posėdį, kuris vyks po mėnesio, liudytoju bus iškviestas policijos pareigūnas, su kuriuo bendravo anuomet teisėju dirbęs ieškovas.
Dėl atleidimo iš darbo besibylinėjantis buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Giedrius Baziulis įsitikinęs, jog viešumas kenktų teisingumo interesams, todėl jo ieškinį LR Prezidentūrai paprašė nagrinėti uždaruose posėdžiuose. Vakarykščiame parengiamajame posėdyje G.Baziulio advokatas Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegijai nurodė net kelias priežastis, kodėl, jo ginamojo nuomone, byla neturėtų būti nagrinėjama viešai.
Kadangi ieškinys grindžiamas tuo, jog laikinai Prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas buvo asmeniškai suinteresuotas atleisti teisėją iš darbo, viešas A.Paulausko veiksmų svarstymas, ieškovo nuomone, nebūtų priimtinas. Be to, nuogąstaujama, jog nagrinėjant bylą gali būti aptariami teisėjų savivaldos organų sprendimai, teismų vidaus darbo organizavimo tvarka bei atskleistos profesinės paslaptys.
Pats G.Baziulis tvirtino, jog, dar neįvykus teismo posėdžiui, spaudoje jau formuojama neigiama nuomonė ir taip pažeidžiamos žmogaus teisės bei laisvės. Tačiau Kauno apygardos teismas pasigedo svarių argumentų, kuriais remiantis civilinę bylą būtų galima nagrinėti uždaruose posėdžiuose, ir buvusio kolegos prašymą atmetė.
Teismo procesas bus pradėtas tuomet, kai bus surinkta pakankamai medžiagos bei įrodymų. G.Baziulio prašymu, bus išreikalauta papildomų dokumentų iš Teismų tarybos bei Prezidentūros, iškviesti liudytojai. Kaip jau rašėme, G.Baziulis iš pareigų buvo atleistas šių metų liepos 1-ąją. Tokį sprendimą priėmė laikinasis šalies vadovas A.Paulauskas, susipažinęs su Teismų tarybos rekomendacija.
Pirmadienį G. Baziulis pateikė teismui prašymą negrąžinti jo į darbą. Tai esą užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to, dėl laikinojo prezidento veiksmų teisines pasekmes neva turėtų prisiimti nieko dėtas dabartinis šalies prezidentas. Prezidentūros atstovė prašė G. Baziulio ieškinį atmesti.
Pasak jos, kai teisėjas policijos pareigūnams nepasisakė esąs teisėjas, nežinia, kaip įvykio medžiaga būtų galėjusi būti perduota etikos ir garbės komisijai. "Nuslėpdamas, kad yra teisėjas, meluodamas, kad yra bedarbis, jis pažeidė Teismų įstatymą ir teisėjų etikos taisykles", - sakė prezidento atstovė. Po tokių jos žodžių G. Baziulis paprašė atsargiau parinkti pasakymus, nes esą nėra įrodymų, kad jis melavo.
G. Baziulio advokato teigimu, jo klientas buvo atleistas iš teisėjų pareigų pažeidžiant teisės aktuose numatytą teisėjų atleidimo tvarką. G. Baziulis buvo atleistas kaip pažeminęs teisėjo vardą, pritaikius drausminę tarnybinę nuobaudą.
Pasak advokato, sprendimą atleisti G. Baziulį iš teisėjo pareigų tuometinis šalies vadovas priėmė nesulaukęs Teisėjų garbės teismo nutarimo, Prezidentas esą negalėjo kreiptis į Nacionalinę teismų tarybą su prašymu patarti, ar atleisti minėtą teisėją. Be to, kaip teigė advokatas, G. Baziulis buvo atleistas tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, jis negalėjo pasiaiškinti dėl savo veiksmų.
"Nors techninė avarija įvyko apie 16.30 val., tai yra, piko metu, G. Baziulis neėmė mosuoti teisėjo pažymėjimu - tuo pažeidė teisėjo etikos reikalavimus - prašau teismo tokį pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį", - baigiamojoje kalboje sakė advokatas. Jis taip pat parašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tam tikri šioje byloje minimi teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.
G. Baziulio atstovas atkreipė dėmesį, jog ši byla inicijuota Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos, ji ir kreipėsi į Teismų tarybą, o ši rekomendavo prezidentui atleisti G. Baziulį iš teisėjo pareigų. "Niekas neklausė, kodėl techninę avariją tyrė STT. Ji turi tirti korupcijos atvejus, o šioje byloje to nėra. Manau, kas STT šleifas padėjo apsispręsti ir prezidentui, ir Teismų tarybai", - spėja advokatas. Apie STT "šešėlį" prezidento atstovė teigė negalinti nieko atsakyti.
"Prezidentas turėjo visą medžiagą, ieškovo paaiškinimus. Tikiuosi, kad ir Teismų taryba, ir Prezidentas jokiais gandais nesivadovavo, rėmėsi tik objektyviais įrodymais", - tepasakė ji.
Prieš tris savaites žadėjęs prašyti teismo antrą kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo atleidimo tvarkos, G. Baziulis netikėtai pareiškė nebenorįs tęsti teisminio ginčo. Teismas jo prašymą patenkino ir jo bylą nutraukė.
KT jau kartą buvo nagrinėjęs teismo prašymą dėl G. Baziulio atleidimo, tačiau sprendimas buvusiam teisėjui nebuvo palankus - nutarime konstatuota, kad laikinai prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas 2004-ųjų liepos 1-ąją turėjo teisę iš pareigų atleisti avariją sukėlusį G. Baziulį. Nutarime teigiama, kad šalies vadovo dekretas dėl teisėjo atleidimo neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymo nuostatoms.
G. Baziulis kreipėsi į teismą ir paprašė pakeisti atleidimo pagrindą ir nustatyti, kad jis atleistas savo noru. Buvęs teisėjas nurodė, kad iš pareigų buvo atleistas be teisėto pagrindo, nes esą nepadarė teisėjo vardą žeminančio poelgio.
Dirbtinis intelektas teisėje
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką teisinei sistemai.
Ilja Laurs: Dirbtinis intelektas - iššūkiai ir galimybės
Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai. Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti.
Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m. „Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami.
Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė.
Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. „Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta.
„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.
Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R.
tags: #teisejas #giedrius #baziulio #turto #deklaracija