Įgyvendinant ES finansinę paramą kaimo plėtrai reikia užtikrinti efektyvų jos naudojimą ir įsisavinimą. Daktarė Dalia Averkienė savo straipsnyje nagrinėja šią svarbią temą.
Bendroji žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos (toliau - ES) politikos sričių, kuria siekiama padidinti žemės ūkio gamybos našumą, skatinti technikos pažangą, užtikrinti racionalią žemės ūkio gamybos plėtojimą, pagerinti žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų gyvenimo sąlygas, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą, užtikrinti vartotojams priimtinas kainas. Be šių specialiųjų žemės ūkio politikos tikslų, ES Parlamentas pasisakė už tai, kad bendroji žemės ūkio politika apimtų naujus tikslus, kurių siekiant būtų galima įveikti naujus žemės ūkio veiklos iššūkius: užtikrinti gerą produktų kokybę, visuomenės sveikatą, tvarų vystymąsi, ekonominę ir socialinę sanglaudą, aplinkos apsaugą ir kovoti su klimato kaita (Massot, A. 2016). Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės mėnesį įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva, be kita ko, prisiėmė įsipareigojimus prisidėti prie kaimo plėtros, tam sudaryti teisines sąlygas, finansuoti, užtikrinti skirtos finansinės paramos įsisavinimą, kontroliuoti Europos Sąjungos ir nacionalinio biuždeto lėšų šiam tikslui tinkamą panaudojimą, imtis priemonių, kad nebūtų padaryta žala Europos Sąjungos ir nacionaliniam biudžetams.
ES paramą administruojančios institucijos, pagal tam tikras taisykles (Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, 2007 (toliau - Administravimo taisyklės, 2007); Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklės, 2014 (toliau - Administravimo taisyklės, 2014), priima paraiškas, jas vertina, jeigu atitinka tinkamumo kriterijus, paraiškos priimamos, pasirašomos paramos sutartys, priimami mokėjimo prašymai, kurie tikrinami. Nustačius pažeidimus, parama nemokama. Projektai, kurie vykdomi ES paramos lėšomis, tikrinami visą teisės aktų nustatytą laikotarpį (5 arba 7 metus). Paramą administruojanti institucija, nustačiusi pažeidimus, kurių paramos gavėjas per nustatytą terminą nepašalino, privalo taikyti sankcijas, t. y. susigrąžinti dalį ar visą išmokėtą paramos sumą iš paramą gavusių (daugiausiai verslo) subjektų. Tinkamas ir efektyvus pažeidimų nustatymas turi lemiamos įtakos paramos subjektų finansams, jų tolimesnei veiklai. Taip pat tai turi įtakos tinkamam ES ir nacionalinio biudžeto lėšų naudojimui, t. y. ar jos bus naudojamos pagal paskirtį, ar bus pasiekti paramos tikslai, ar nebus padaryta žala ES ir nacionaliniam biudžetui. Netinkamai nustačius pažeidimus gali būti padaryta žala tiek paramos gavėjams (verslo subjektams), tiek valstybei, taip pat Europos Sąjungos biudžetui.
Per ilgai trunkantis galimų pažeidimų tyrimas gali neigiamai veikti paramos gavėjų (taip pat verslo subjektų) tolimesnį projektų įgyvendinimą, kai, pavyzdžiui, ilgą laiką neišmokėjus lėšų, paramos gavėjai per likusius trumpus terminus turi įgyvendinti projektą. Kita vertus, pažeidimui nustatyti reikia ištirti visas faktines aplinkybes, surinkant įrodymus, atliekant patikras vietoje ir kt. Dėl to pagrindinė straipsnyje iškeliama problema yra kaip užtikrinti teisingą ir efektyvų pažeidimų identifikavimą, kuris sukelia pasekmes tiek verslo subjektams, tiek valstybei ir Europos Sąjungos biudžetui.
Tyrimo Tikslas ir Metodika
Tyrimo tikslas: iškelti reglamentavimo ir praktines pažeidimų identifikavimo problemas, susijusias su finansine parama kaimo plėtrai.
Šiam tikslui pasiekti iškeliami uždaviniai:
- Atskleisti pažeidimo sampratą finansinės paramos kaimo plėtrai aspektu;
- Iškelti pažeidimų nustatymo teisinio reguliavimo problemas;
- Įvardinti kai kurias praktines pažeidimų identifikavimo problemas.
Tyrimo metodika. Iškeltai problemai tirti naudoti teoriniai metodai, tokie, kaip: sisteminės analizės, loginės analizės, apibendrinimo, dokumentų analizės metodai, ir empirinis duomenų rinkimo bei sisteminimo metodas. Naudoti šaltiniai: moksliniai straipsniai, disertacijos, nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai, empiriniai nustatytų pažeidimų duomenys.
Pažeidimo Samprata Finansinės Paramos Kaimo Plėtrai Aspektu
Pažeidimų identifikavimo problemoms analizuoti, pirmiausiai tikslinga atskleisti pažeidimo sampratą finansinės paramos kaimo plėtrai aspektu.
Teisinėje doktrinoje pažeidimu paprastai laikoma teisei priešinga, kalta veika, kuria padaroma žalos įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams, apskritai teisinei tvarkai, ir kuris siejamas su sankcijų taikymu (Vaišvila, A., 2004; Kelsen, H., 2002). ES teisę ir jos įgyvendinimą ES valstybėse narėse tyrinėję mokslininkai (Thomson, R., Torenvlied, R., Arregui, J., 2007) teigia, kad pažeidimas yra tuomet, kai nevykdomi ES teisės aktų (pzv., direktyvų) reikalavimai. Pozityviojoje teisėje pažeidimas finansinės paramos kaimo plėtrai aspektu laikomas kaip bet kuris Europos Bendrijos (Europos Sąjungos) teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Komisijos reglamentas (EB), 2006 m. gruodžio 14 d. Nr. 1848/2006).
Nacionalinė pozityvioji teisė teisės aktų nuostatų pažeidimą (toliau taip pat - pažeidimas) apibrėžia kaip pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimą ar neveikimą nesilaikant Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikоs valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala (Administravimo taisyklės, 2007; Administravimo taisyklės, 2014). Toks pažeidimo apibrėžimas yra logiškas, atitinkantis bendrą pažeidimo sąvoką. Vis tik iškyla klausimas, koks pažeidimo nustatymo ir terminų santykis? Paprastai už pažeidimą taikomos sankcijos, bet ar visada už pažeidimą gali būti taikomos sankcijos? Dėl to atskleidžiant pažeidimo, susijusio su tinkamu ir efektyviu paramos kaimo plėtrai naudojimu, sąvoką, tikslinga analizuoti pažeidimo, už kurį taikoma sankcija, nustatymo ir terminų santykį.
Kaip minėta, pažeidimas siejamas su sankcijomis, kaip padarytos žalos pašalinimu. Skiriant ir įgyvendinant ES finansinę paramą kaimo plėtrai, nustatomas paramos projektų kontrolės laikotarpis, kurio metu tikrinama, kaip įgyvendinamas projektas, ar nenukrypta nuo projekto, ar nepakeista jo paskirtis, ar neperleistos už paramos lėšas įsigytos investicijos. Nustatomas penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų (Administravimo taisyklės, 2007). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta naujojo laikotarpio taisyklėse (Administravimo taisyklės, 2014). Taigi, sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su finansinės paramos kaimo plėtrai skyrimu, taikomos tik tam tikrą laikotarpį, t. y. 5 arba 7 metus (naujajame laikotarpyje nustatatytas 5 metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo).
Projekto kontrolės laikotarpiu priežiūrą vykdanti institucija, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) gali ir privalo vykdyti projekto priežiūrą ir, esant pažeidimams, taikyti sankcijas. Teisės aktuose apibrėžtas projekto kontrolės laikotarpis paramos gavėją įpareigoja laikytis paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai įgyvendinti projektą, teikti ataskaitas, informaciją paramą administruojančiai institucijai tik tam tikrą laikotarpį, t. y. 5 arba 7 metus. Tai reiškia, kad tam tikra veika ar neveikimas pažeidimu gali būti laikomas tik tuomet, jeigu veika padaroma arba neveikiama tik projekto kontrolės laikotarpiu.
Teisės aktai nustato, kad pasibaigus priežiūros laikotarpiui, paramos gavėjas turi pateikti galutinę ataskaitą. Iškyla klausimas, ar galima tam tikru laikotarpiu tikrinti projektą ir taikyti sankcijas, nors projekto kontrolės laikotarpis jau pasibaigęs? Teisės aktai paramos gavėją įpareigoja per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus NMA teikti užbaigto projekto metinę ataskaitą (Administravimo taisyklių, 2007, 187 p.; Administravimo taisyklių, 2014, 170.2 p.). Ataskaita taip pat pateikiama už paskutinius projekto vykdymo metus, t. y. už paskutinius projekto kontrolės laikotarpio metus, kai projektas turėjo būti tinkamai įgyvendintas. Be to, teisės aktai leidžia užbaigto projekto metinę ataskaitą įvertinti NMA nustatyta tvarka iki einamųjų metų spalio 31 d. (Administravimo taisyklių, 2007, 188 p.; Administravimo taisyklių, 2014, 169 p.).
Jeigu nebus patikrintas projektas jau pasibaigus projekto kontrolės laikotarpiui, tai paskutiniais metais gali būti pažeidimų. Nenustačius pažeidimų ir už juos netaikant sankcijų, būtų neefektyviai panaudotos paramos lėšos, padaryta žala ES ir (arba) nacionaliniam biudžetui. Ataskaitos netikrinimas ir sankcijų neskyrimas už paskutinius metus vykdytą paramos lėšomis finansuotą veiklą, neužtikrintų efektyvaus, tinkamo paramos lėšų naudojimo. Dėl to, netgi pasibaigus projekto kontrolės laikotarpiui, turėtų būti tikrinamas projekto įgyvendinimo tinkamumas už paskutinius metus iki einamųjų metų spalio 31 d., o nustačius pažeidimus - taikomos sankcijos.
Taigi pažeidimą finansinės paramos kaimo plėtrai aspektu galima apibrėžti, kaip pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimą ar neveikimą, nesilaikant Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikоs valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala, už kurį taikomos sankcijos, jeigu pažeidimas padarytas projekto kontrolės laikotarpiu.
Teisiniai pagrindai ir verslo subjekto steigimas: verslo verslumo greitasis kursas Nr. 5
Pažeidimų Tinkamo ir Efektyvaus Nustatymo Aktualumas
Pažeidimų identifikavimo svarbą ir aktualumą parodo tai, kad kiekvienais metais pagal skirtingas Lietuvos kaimo plėtros programos priemones (pvz.: parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui; parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu; kompensacinės išmokos už žemės ūkio paskirties žemės hektarą kitose vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kt.) patvirtinamos ir išmokamos ES ir nacionalinio biudžeto lėšos paramos gavėjams (verlo subjektams, ūkininkams), skirtos kaimo plėtrai.
Lentelėje pavaizduotos skirtų ir išmokėtų lėšų sumos.
| Metai | Patvirtinta paraiškų, pasirašyta sutarčių | Patvirtinta paramos suma (Eur) | Išmokėta paramos suma (Eur) |
|---|---|---|---|
| 2014 m. | 72 107 | 115 457 672 | 893 639 |
| 2015 m. | 106 754 | 474 407 272 | 112 818 656 |
| 2016 m. | 63 416 | 250 688 738 | 118 534 324 |
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimui patvirtintų ir išmokėtų lėšų duomenys
Iš pateiktų duomenų lentelėje matyti, kad paprastai paskiriamos ir patvirtinamos didesnės paramos sumos, negu išmokamos. Lėšas skyrus pagal investicines priemones, paramos suma išmokama tuomet, kai nustatoma, jog investicijos atliktos tinkamai (pvz., įsigyta tinkama įranga, tinkamai ir laiku pastatyti statiniai projekte numatytai veiklai įgyvendinti ir pan.) ir laikantis nustatytų terminų. Dėl to svarbu tinkamai ir efektyviai įvertinti pateiktus mokėjimo prašymus (pagal pateiktus mokėjimo prašymus sprendžiama, ar investicijos atliktos), nustatyti, ar nepadaryti pažeidimai, dėl kurių parama neturėtų būti išmokama. Tik įsitikinus, kad pažeidimų nėra, paramos suma gali būti išmokama paramos gavėjui. Nustačius pažeidimus, paramos suma ar jos dalis nemokama.
Vykdant projekto priežiūrą projekto kontrolės laikotarpiu, nustačius pažeidimus, taip pat gali būti taikomos sankcijos - visos ar dalies paramos sumos susigrąžinimas. Kuo anksčiau nustatomi pažeidimai, tuo gali būti efektyvesnis sankcijų taikymas ir žalos ES ir (ar) nacionaliniam biudžetui išvengimas. Dėl šių aplinkybių, pažeidimo tinkamas ir efektyvus (savalaikis) nustatymas turi reikšmės tinkamam ES finansinės paramos įsisavinimui ir finansinės paramos kaimo plėtrai tikslų pasiekimui.
Pateikus duomenis apie išmokamas paramos lėšas kaimo plėtrai, tikslinga nurodyti informaciją apie nustatomų pažeidimų kiekį, sumas, kurias nusprendžiama susigrąžinti ar jų neskirti dėl nustatytų pažeidimų. Šiuo tikslu empirinio tyrimo pagalba buvo atlikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje gautų ir tirtų 2015 m. ir 2016 m. pažeidimų, kurių sankcijos suma didesnė nei 28 962,00 Eur, analizė. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai, dėl kurių siūlomos sankcijos suma yra mažesnė nei 28 962,00 Eur, tiriami NMA, dėl to bendras Lietuvoje išnagrinėjamų pažeidimų kiekis yra didesnis ir bendra taikomų sankcijų suma yra didesnė. Pažeidimai tiriami vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimo taisyklių, 2010, 10 p. Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo minėtų taisyklių pakeitimas, pagal kurį Žemės ūkio ministerijoje pažeidimai bus nagrinėjami, kai siūlomos sankcijos suma didesnė nei 50 000 Eur (Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 3D-80 pakeitimas, 2016).
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad už padarytus pažeidimus siūlomos sankcijos, t. y. siekiama susigrąžinti išmokėtas, bet netinkamai panaudotas paramos lėšas ar jų dalį. Sankcijos taip pat skiriamos, t. y. neišmokama parama ar jos dalis, kai neįvykdomos sąlygos paramai gauti, pvz., nepateikti mokėjimo prašymai, paaukštintomis kainom...
tags: #teises #aktai #reglamentuojantys #nuosavu #sklypu #prieziura