Straipsnyje aptariami svarbūs teisės aktų pakeitimai, susiję su statybomis ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų tvarka Lietuvoje. Apžvelgiamos naujovės, susijusios su sodo namų statyba, ūkio pastatų registravimu ir kitais statybos aspektais, kurie aktualūs tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, planuojantiems ar vykdantiems statybos darbus.
Turbūt vienas iš labiausiai spaudoje „nušviestų” pasikeitimų - nauji sodo namai, kuriems nereikalingas leidimas, mažinami nuo 80m2 iki 50m2. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio.
Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka. T.y. neturint projekto ir leidimo. Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų.
Kaip įrodyti statybų pradžią?
- Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
- Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.
Įsakymas, kuris nusako teisę užbaigti statybas sena tvarka čia: 2.5. iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėti statybos darbai, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, baigiami vykdyti pagal iki 2024 m. spalio 31 d.
PATARIMAS. Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.
Vienas populiariausių „lengvatinės” statybos atvejų iki šiol buvo ūkio pastatai iki 80m2. Rajone, namų valdoje buvo galima statyti namelį, jį forminti kaip ūkio pastatą ir turėti legaliai registruotą. Šia lengvata buvo naudotasi masiškai. Deja.
Spaudoje teko matyti atvejus - kaip statomi ištisi gyvenamų namų kvartalai, kurie dokumentuose buvo įvardijami kaip nesudėtingos kategorijos „Pagalbinio ūkio pastatai”.
Pagalbinio Ūkio Pastatai
Pagalbinio ūkio pastatai apima:
- Tvartą
- Daržinę
- Sandėlį
- Garažą
- Vasaros virtuvę
- Dirbtuves
- Pirtį
- Kietojo kuro sandėlį (malkinę)
- Požeminį sandėlį (priedangą)
- Kitus pastatus, atitinkančius paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys).
Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Jeigu namų valdos sklypas tuščias - pirmiausiai turėsite projektuoti gyvenamą namą, jį registruoti.
PRAKTINIS PASTEBĖJIMAS. Viešai skambėjo komunikacija, kad ūkio pastatai, kurie buvo matuoti iki 2024-11-01 bus registruojami sena tvarka. Deja, lapkričio pradžioje registrų centras visus nustebino pradėjęs atmesti visus tokius prašymus argumentuodamas naujai įsigaliojusiu įstatymu. Kažkam apskundus tokią tvarką, registras „atleido vadeles” ir pradėjo vėl registruoti šiuos ūkio pastatus.
Statinių kadastro matavimais ir kadastro duomenų surinkimu suprantami darbai, kurių metu gaunami duomenys, reikalingi statinių išdėstymo planams, pastatų aukštų planams sudaryti, apskaičiuoti statinių parametrus (plotą, tūrį ir kt.) bei nustatyta tvarka atlikti statinių vertės skaičiavimus. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami objekte.
Surinktų kadastro duomenų apdorojimu suprantamas procesas, kurio metu pagal surinktus duomenis išbraižomi statinių išdėstymo žemės sklype planai, pastatų aukštų planai, apskaičiuojami šiuose metodiniuose nurodymuose nustatyti parametrai (plotas, tūris, vertė ir kt.) bei užpildomos nustatytos formos, sudaroma kadastro duomenų byla.
Statinių kadastro matavimai atliekami ir kadastro duomenys surenkami apie tuos statinius ar jų kompleksus, kuriems, vadovaujantis Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka. STR 1.07.01:1997 ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. STR 1.11.01:2000 būtinas leidimas statyti, rekonstruoti ir griauti, taip pat apie statinius, kuriems minėto leidimo nereikia, bet jie turi būti pripažinti tinkamais naudoti.
Kadastro Duomenų Rinkimas
Atliekant statinių kadastro duomenų surinkimą, turi būti nustatoma statinių pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimas pagal pateiktus dokumentus vykdyti statybos darbus. Statinių paskirčių klasifikatoriai pateikti 1-3 prieduose.
Vadovaujantis šia metodika atlikus statinių kadastro matavimus ir surinkus kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, kadastro duomenys apie statinius įrašomi į kadastro duomenų bazę (toliau - DB) ir atspausdinami DB išrašai (5-7 priedai), kurie yra neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis.
Statinių išdėstymo planų sudarymui duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti.
Linijiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai.
Kampiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos kampinių sankirtų metodu atlikti matavimai.
Kombinuotais matavimais suprantama polinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes).
Lauko matavimai lauke atliekami 30-50 metrų ilgio komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis ir elektroniniais linijų ilgių matavimo prietaisais. Visi išmatavimai atliekami ir užrašomi 0,01m tikslumu.
Lauko matavimai pradedami nuo pagrindinės bazės nustatymo. Ja gali būti kapitalinio (mūrinio) statinio ilgoji kraštinė, tiksliai fiksuota tiesi (tarp posūkio taškų) kapitalinės tvoros (mūrinės, metalinės) atkarpa. Jei tokios galimybės nėra arba matuojamų statinių yra daug, patartina patogioje matuojamojo objekto vietoje laikinais ženklais (armatūros strypais, vamzdeliais ar mediniais kuoliukais) užfiksuoti laikiną bazę.
Jeigu prieš kadastro duomenų rinkimą užsakovas pateikia geodeziškai išmatuotą sklypo planą (jo kopiją) su užkoordinuotais pastatais, lauko matavimams naudojama šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Šiuo atveju sumažėja lauko matavimų apimtys - nereikia daryti matavimų statinių tarpusavio padėčiai nustatyti, taip pat geodeziškai užkoordinuotos pastatų kertės gali būti panaudojamos kaip baziniai taškai kitiems linijiniams matavimams.
Sudarant statinių išdėstymo planą, kai nėra pateiktos 3.9 punkte nurodytos kartografinės medžiagos, sudaromas abrisas (15 priedas). Abrisas braižomas nesilaikant mastelio. Jis apytiksliai orientuojamas pasaulio šalių atžvilgiu panaudojant kompasą, busolę ar turimą kartografinę medžiagą. Abrisas braižomas pieštuku, matavimo duomenys užrašomi aiškiai ir įskaitomai. Abrise negali būti trynimo ir taisymo. Nubraižyto abriso negalima perbraižyti.
| Teisės Aktas | Numeris | Data |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas | 1994 12 22 | |
| Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas | 1995 12 12 | |
| Lietuvos Respublikos statybos įstatymas | 1996 03 19 | |
| Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas | 1996 09 24 |
Pastatų aukštų planai sudaromi pagrindiniams pastatams. Pagalbiniams pastatams aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas.
Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, užkirtimo būdu pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato su priestatais perimetrą.
Daugiaaukščių pastatų vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį langai matuojami tik pirmame aukšte.
Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 5 cm abrise nežymimi ir nematuojami.
Iš vidaus pastate matuojama visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje tarp apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis didėjančia tvarka.
Matuojant sudėtingų konfigūracijų pastatus, pasitaiko nestačiakampių patalpų. Tokiu atveju patalpoje būtina išmatuoti įstrižaines. Nestačiakampėje patalpoje visu patalpos perimetru matuojama prie pat sienos, antraip matmenys nebūna tikslūs. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės.
Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storius.
Pastato aukštų abrisai sudaromi ant nustatytos formos popieriaus lapo tiksliai, aiškiai ir tvarkingai (16 priedas). Sudaromame abrise trinti, skusti neteisingus įrašus neleidžiama - klaida išbraukiama ir šalia įrašomas naujas matmuo. Abriso perbraižyti neleidžiama. Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudotis statybiniais brėžiniais, projektais ar kita planine medžiaga, tačiau naudoti ją vietoj abriso negalima. Jei abrisas netelpa nustatytoje formoje, jį galima braižyti ant balto popieriaus lapo laikantis standartinio formato. Abrisas braižomas maždaug M:100 juodu pieštuku su kampainiu ar liniuote, nurodant visas pastato aukšto detales. Kai abrise nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu.
Sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomi priestatai, vidaus patalpų išplanavimas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra kapitalinės, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras.
Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų aukštų abrisai sudaromi tik rūsiui (pusrūsiui) ir pirmam aukštui, nes šių pastatų skirtingų aukštų atitinkamų patalpų matmenų skirtumas nežymus. Kiti šių pastatų aukštai apžiūrimi, kai kurios patalpos išmatuojamos ir matmenys palyginami su pirmo aukšto matmenimis.
Viską išmatavus būtina patikrinti, ar atitinka vidaus ir išorės sienų matmenys. Tam tikslui patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda.
Faktiška paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai patalpų išmatavimams: prie abrise pažymėtų patalpų matmenų pridedamas arba atimamas paklaidos išlyginimo dydis 0,01 m tikslumu.
Renkant kadastro duomenis, išmatuojamas pastato bei jo dalių išorės bei vidaus patalpų aukštis.
Vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų.
Rūsiuose, pusrūsiuose ir kitose įgilintose patalpose matuojamas gylis. Gyliu laikomas grindų lygis, esantis žemiau išplaniruoto žemės paviršiaus. Gylis įrašomas abrise, toje patalpoje, kur jis išmatuotas.
Patalpos gylis matuojamas jos kampuose ir nustatomas vidutinis gylis.
Pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6A formoje (17 priedas), kuri yra užpildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir mansardoms) bei pagrindiniams priestatams. Taip pat atskira 6A forma surašoma garažui, kai šis yra individualaus gyvenamojo namo priestatas ir turi tiesioginį ryšį su juo.
Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas.
Statinių išdėstymo planas braižomas vadovaujantis abrisu bei naudojantis kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 - A4 formatų lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500. Atskirais atvejais plano mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Užsakovui pateikus geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planas gali būti sudaromas joje.
Lapo kairiojo krašto rėmelio atstumas sudaro 25 - 30 mm, iš kitų pusių 5 - 10 mm. Planas išdėstomas lapo viduryje. Plano turinys orientuojamas pagal pasaulio šalis. Šiaurė yra lapo viršus.
tags: #teises #aktai #reglamentuojantys #pastoges #patalpu #kadastrinius