Valstybinio Turto Privatizavimo Teisinės Konsultacijos Lietuvoje

Privatizacija - tai valstybinės, savivaldybių ar visuomeninės nuosavybės (įmonių, jų padalinių ir turto, akcijų, gyvenamųjų namų ir butų, žemės, gamtinių išteklių ir kitos) perdavimas privačių subjektų nuosavybėn, t. p. šio turto valdymo perleidimas privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Ši pateikta informacija yra bendro pobūdžio, o norint gauti išsamią konsultaciją konkrečiu atveju, rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Antrinė Teisinė Pagalba Privatizavimo Klausimais

Valstybė užtikrina teisinę pagalbą asmenims, susiduriantiems su privatizavimo klausimais. Antrinę teisinę pagalbą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įsikūrusi adresu Odminių g. 3, 01122 Vilnius. Kontaktiniai duomenys: Vasario 16-os g. +370 690 02 233, www.vgtpt.lrv.lt, el. p.

Antrinė teisinė pagalba - tai advokato paslaugos, t.y. Antrinę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato, kad nemokamai advokato paslaugos gali būti suteiktos tiems asmenims, kurių pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršija 8854,00 Eur. Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.

Teisinė pagalba reikalinga byloje dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.

Nekilnojamojo Turto Teisinės Paslaugos

Išskirtinai specializuojamės NEKILNOJAMO turto teisinėje sferoje. Labai dažnai asmenims norintiems atlikti vieną ar kitą nekilnojamojo turto sandorį, iškyla daug klausimų, atsiranda nerimas suklysti bei pasielgti neteisingai. Tam esame mes, galime Jums ištiesti pagalbos ranką bei išsklaidyti nerimą.

Teikiame šias juridines paslaugas:

• Sutarčių parengimas
• Sutarčių analizė
• NT mokesčiai
• Paveldėjimo teisės klausimai
• Pirkimo-pardavimo sutartys
• Nuomos sutartys
• Mainų sutartys ir t.t.

Konsultuojame kaip tinkamai paruošti testamentą, į ką reikia atkreipti dėmesį, kaip išvengti tipinių klaidų. Sprendžiame paveldėjimo teisės pagal įstatymą bei paveldėjimo teisės pagal testamentą klausimus. Tikriname dokumentus, atliekame išsamią analizę. Rengiame dokumentus susijusius su Nekilnojamojo Turto teise. Atliekame paruoštų dokumentų teisinę analizę.

Padedame spręsti visus turto pasidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus tarp bendraturčių. Rengiame sutartis. Jeigu negalima turto padalinti į du atskirus turtinius vienetus, tuomet labai svarbu nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu. Nustačius naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu, tampa patogu jį valdyti, juo disponuoti ir nėra jokių keblumų jį parduoti. Ypatingai tai svarbu miško paskirties sklypams, kuriuose privalu ūkininkauti.

Analizuojame ir konsultuojame NT pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo klausimais. Teisiniu požiūriu vertiname situaciją bei pateiktus dokumentus. Analizuojame parengtas sutartis. Galime atstovauti klientus pagal teisinių paslaugų sutartis arba įgaliojimus, jeigu klientas negali atstovauti pats. Išskirtinai specializuojamės tik Nekilnojamo turto teisės sferoje. Stipriausias mūsų gebėjimas viską spręsti taikiu būdu.

Tai ypatingai aktualu netradiciniams nekilnojamojo turto pirkimo, statybų, mainų, nuomos, paveldėjimo, dovanojimo, barteriniai mainų, turto pasidalijimo, atidalijimo, naudojimosi tvarkos, įkeitimo ir kt. Deja, į mus dažniausiai kreipiasi jau į „bėdą“ patekę klientai. Klientai vertina operatyvumą, greitį ir kompetenciją.

Butų Privatizavimas Lietuvoje

Butų privatizavimas Lietuvoje yra procesas, suteikęs galimybę šalies gyventojams įsigyti nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės būstą. Šis procesas turėjo didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus. Sprendžiant asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinimą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką.

Privatizavimą vykdančioms savivaldybės tarnyboms buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus ir savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą.

Parama Būstui Įsigyti ar Išsinuomoti

Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Priimant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame numatyta galimybė privatizuoti anksčiau neprivatizuotus būstus, buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-30-21, kurioje Valstybės kontrolė nurodė: „didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki 2002-12-31. Su šių patalpų nuomininkais sudarytos sutartys neriboja nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas.

Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti. Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama naują įstatymą, aiškinamajame rašte Nr. XIIP-1859 rašė, kad leidus parduoti nuomojamus butus ir kitas susijusias patalpas, būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y.

Palangos m. savivaldybės taryba 2015-02-26 posėdyje sprendimu Nr. T2-64 patvirtino Palangos m. savivaldybės būsto fondo sąrašą. Sąraše yra minimi butai, esantys Bangų g. 6, 13A, J.Biliūno g. 6, S. Daukanto g. 5, Druskininkų g. 4, Ganyklų g. 59, 69, J.Janonio g. 8, 41, 45, Jūratės g. 33, Kastyčio g. 37, Kretingos g. 14, 33, 62, 66, 68, Liepojos pl. 10A, Medvalakio g. 3, 7, 11, 13, 15, Saulėtekio takas 8, 15, 17, Taikos g. 9, 15, 17, L.Vaineikio g. 3, M.Valančiaus g. 6, Vydūno al. 3, Vytauto g. 65, 98, 124, Vasaros g. 9, Žuvėdrų g. 3, 12, Žvejų g.

Nors sostinėje socialinių būstų trūksta, įsigyti juos miestas siūlo kone dešimt kartų mažesne nei rinkos kaina. Lengvatinėmis sąlygomis socialinį būstą privatizavę asmenys jį neretai parduoda, tokią teisę jie turi. Per praėjusius metus sostinėje privatizuota 13 socialinių būstų. Dažniausiai juos pirko į Lietuvą grįžę politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų vaikai. Artimiausiu metu miesto taryba ir vėl svarstys, ar leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti tris būstus. Visi butai yra Pilaitės mikrorajone, per pastaruosius penkerius metus pastatytuose daugiabučiuose - taigi naujos statybos namuose.

Socialinio Būsto Privatizavimas Vilniuje

Kaip informavo miesto savivaldybės atstovai, pernai lengvatinėmis sąlygomis buvo leista privatizuoti 13 socialinių būstų. Vidučio Bareikio, savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjo, teigimu, iš viso maždaug už 400-450 tūkst. litų. Prašymus leisti privatizuoti socialinį būstą, kuriame gyvena, dažniausiai teikia politiniai kaliniai ir tremtiniai arba jų vaikai.

Juro Požėlos, Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininko, teigimu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuojami būstai vėliau išties parduodami, tik jau rinkos kainomis. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar tokia tendencija Vilniuje plačiai paplitusi. „Didelė dalis tokio privatizuoto būsto iš tiesų parduodama. Žinoma, galima svarstyti, kad privatizavimo sutartyje galėtų atsirasti nuostata, jog, tarkime, tam tikrą laiką po privatizavimo jie šių būstų parduoti negali“, - kalbėjo socialdemokratas, kurio vadovaujamame komitete svarstomi tokie reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių bei jų vaikų prašymai.

Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui socialinio būsto privatizavimo problemos - kasdienybė. Jo vadovaujamoje seniūnijoje - ne vienas daugiabutis su socialiniais būstais. A.Šniras „Vilniaus dieną“ tikino, jog tendencijos, kai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstai išsyk parduodami, bent Pilaitėje tikrai nėra.

Su „Vilniaus diena“ sutikusi kalbėtis Marina Lukaševičiūtė - viena tų, kuri pateikė savivaldybei prašymus lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šiuo metu nuomojamą socialinį būstą. Būtą Pilaitėje, Karaliaučiaus gatvėje, jau privatizavo ir M.43-ejų moteris socialiniame bute gyvena su dukra. Ji neatmeta, kad ateityje būstą gali tekti parduoti. M.Lukaševičiūtė - viena pirmųjų, gyvenančių naujai pastatytuose būstuose Pilaitėje, kuri nusprendė pradėti privatizacijos procesą. Pasak jos, reikėjo ir pažymos iš darbovietės, kad neturi jokių skolų, kad sumokėta nuoma ir pan. Norint socialinį būstą privatizuoti, anot pašnekovės, reikia nueiti kryžiaus kelius, esą daug čia gyvenančių norėtų būstą privatizuoti, teoriškai ir gali tai padaryti. Tačiau ne kiekvienas ryžtasi ilgoms biurokratinėms procedūroms.

Tiems, kurie kreivai žiūri į lengvatinėmis sąlygomis privatizuojančius socialinius būstus, M. Lukaševičiūtė priminė, kad tai savotiška kompensacija už patirtas skriaudas.

Marina Lukaševičiūtė moteris grįžo dar 1998-aisiais ir septynerius metus gyveno socialiniame būste Naujojoje Vilniuje, nors, pasak jos, buvo žadėta, kad tą būstą bus galima privatizuoti po dvejų metų: „Stovėjome eilėje, sakė, kad gausime būstą, tačiau teko septynerius metus gyventi tremtinių apgyvendinimo punkte, Naujojoje Vilnioje. Ir tuo metu, 1998-aisiais, buvo leista visiems privatizuoti būstus. Vėliau įstatymai keitėsi.

Socialinio būsto nuomos kainos Pilaitėje taip pat nesikandžioja. Tremtinių dukra sako, kad nuoma kurį laiką kainavo 50 litų, paskui pabrango - reikėjo mokėti jau 90 litų. „Dabar šiek tiek sumažėjo, bet, galiu pasakyti, per tą laikotarpį aš taip išmokėjau ne vieną tūkstantį, o juk galėjau privatizuoti ir turėti savo namus“, - dienraščiui sakė M. Lukaševičiūtė.

Atsakymas į klausimą, kodėl nusprendė būtent Vilniuje prašyti būsto, tradicinis: sostinėje juk lengviau rasti darbą. Moteris dienraščiui pasakojo susiradusi darbą, lankiusi specialius kursus, tad jokių finansinių problemų nei ji, nei jos šeima neturi.

Valstybinio Turto Privatizavimas 1991-1994 Metais

1991 metų kovo mėnesį po daugelio diskusijų priimtas valstybinio turto privatizavimo įstatymas. Tas įstatymas kartu su nuosavybės, įmonių, akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų ir privačių įmonių įstatymais atvėrė galimybes iš esmės pertvarkyti ekonominius santykius. Ryžtingai buvo pakeista sovietinė administracinė komandinė ekonomika į rinkos ekonomiką.

Nuo privatizavimo pradžios (1991) iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvije privatizuoti 5148 objektai, arba 78 proc. visų privatizuotinų. Iš šio skaičiaus 2492 didelės ir vidutinės įmonės (privatizuotas valstybinis kapitalas sudaro 2310 mln. Lt) privatizuotos viešo akcijų pasirašymo būdu, 2611 smulkių objektų (privatizuotas valstybinis kapitalas - 74 mln.Lt) parduota aukcionuose, 10 įmonių (privatizuotas valstybinis kapitalas - 453 mln. Lt) parduota skelbiant geriausiam verslo planui parengti bei 42 objektai (privatizuotas valstybinis kapitalas - 24 mln. Lt) parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą.

Privatizuotas valstybinis kapitalas sudaro 3098 mln. Lt arba 81 proc. viso privatizavimo programas įtraukto privatizuotino valstybinio kapitalo. Privatizuotų įmonių valstybinis kapitalas su įmonėse likusia valstybės dalimi sudaro 3848 mln. Lt, arba 43 proc. į privatizavimo programas įtrauktų įmonių viso valstybinio kapitalo, nes į privatizavimo programas yra įtraukta nemažai specifinės paskirties įmonių, kurios privatizuojamos tik 10 procentų.

Analizuojant privatizavimo procesą 1991 - 1994 metais, galima teigti, kad jis vyko gana aktyviai. Pagal įmonių skaičių 1991 m. privatizuota 16 proc., 1992 m. - 44 proc., 1993 m. - 37 proc., 1994 m. - 16 proc. visų privatizuotinų įmonių, tačiau pagal privatizuojamą valstybinį kapitalą 1991 m. privatizuota 3 proc., o 1992 m. - 29 proc., 1993 m. - 37 proc., 1994 m. - 31 proc.

Privatizavimo pradžioje didžiausią paklausą turėjo mažos prekybos, visuomeninio maitinimo bei buitinio aptarnavimo įmonės. Šios įmonės dažniausiai buvo privatizuojamos parduodant aukcionuose. 1991 m. aukcionuose parduota 78 proc., o 1992 m. - 55 proc. tais metais parduotų objektų. Tačiau privatizuojamo valstybinio kapitalo atžilgiu šios įmonės sudarė nežymią dalį. Privatizavimo pradžioje privatizuoti dideles įmones sekėsi sunkiai.

Tačiau 1993 m. privatizavimas suaktyvėjo, ir įmonės, kurių anksčiau niekas nepirko, buvo privatizuotos, kai kurios net su ažiotažu, o Centrinė privatizavimo komisija apkaltinta “turtu dalijimu v...

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

tags: #teisines #konsultacijos #valstybes #turto #privatizavimo #srit