Šiame straipsnyje aptarsime teismų praktiką ir įstatymų nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimą iš skolininko gyvenamojo būsto. Analizuosime Civilinio proceso kodekso (CPK) straipsnius, susijusius su šia tema, ir pateiksime praktinių pavyzdžių, iliustruojančių, kaip teismai sprendžia ginčus dėl išieškojimo iš paskutinio būsto.
Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK) reglamentuoja pinigų išieškojimo procesą ir nustato atvejus, kada išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą.
Pagal CPK 663 straipsnį:
- Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
- Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.
- Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad CPK nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant atitinkamiems įstatymams.
Teismų praktika: atvejų analizė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra suformavęs praktiką, kaip taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį. Pagal LAT, riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto galima esant tokioms sąlygoms:
- Skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.
- Dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas.
- Skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų.
- Skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į minėtą turtą, būtiną šiems asmenims gyventi.
- Skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje pareiškėjas prašė neišieškoti iš jam priklausančios buto dalies, nurodydamas, kad tai yra vienintelis jo būstas, o skola susidarė dėl vaiko išlaikymo. Teismas atmetė prašymą, nes skola atsirado ne dėl komunalinių paslaugų, o dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikimo, be to, skolininkas nedėjo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį.
Būsto Paskolos KLAIDA, Kurią Daro 95% Lietuvių Ir Praranda 60 000€
Hipotekos kreditoriaus teisės
Siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditoriaus reikalavimai tenkinami ne ginčo tvarka, t.y. nesikreipiant dėl skolos išieškojimo į teismą.
Jeigu per sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.). Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui (CK 4.192 str. 5 d., CPK 587 str.).
Antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytinių arba perduodamas kreditoriui administruoti (CK 4.192 str. 7 d.), taip pat iki varžytinių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas (t.y. įkeistas butas) gali būti hipotekos kreditoriaus (t.y. banko) ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn arba trečiajam asmeniui (skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją) (CK 4.192 str.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 4.193 str. 1 d., jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu.
Siūlomos CPK pataisos
Seimo narys Naglis Puteikis siūlo Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Jis pastebi, kad dabartinės Civilinio proceso kodekso normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų skolai. Pasak N. Puteikio, nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus.
„Nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. - 2300 eurų ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių“, - sako N. Puteikis.
Išvados
Skolos išieškojimas iš gyvenamojo būsto yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja CPK ir teismų praktika. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes apsiginti nuo neteisėto išieškojimo. Esant sudėtingai situacijai, rekomenduojama kreiptis į teisininkus, kurie gali suteikti kvalifikuotą pagalbą.