Teismas nagrinėja bylą dėl tvoros valstybinėje žemėje: verslininkas kaltinamas nepaisymu

Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antstolė siekia, jog valstybinę žemę nelegalia tvora aptvėręs ir jos nenugriaunantis klaipėdietis verslininkas Rimantas Cibauskas gautų didesnę baudą. Ši byla buvo užvesta dar 2022-ųjų gruodį.

Teismo posėdyje dalyvavęs R. Cibauskas surengė emocingą šou, kaltindamas įvairias valstybės institucijas, teismą ir žurnalistus. Verslininkas šiuo metu yra inicijavęs dar bent du teismo procesus, kuriais bando pasiekti sprendimų, reikalingų tvoros išsaugojimui.

R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors sutartis nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą.

Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Verslininko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.

Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“.

Teismo sprendimu verslininkui galiausiai buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Kadangi minėtoji bauda taip ir nepaskatino R. Cibausko pagaliau įvykdyti teismo sprendimo, baigiantis 2022-iesiems antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vėl kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir paprašė spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo.

Ši byla niekaip nejudėjo iš vietos, nes R. Cibauskas ir jo advokatas Saulius Tamošaitis vis teikė įvairiausius prašymus, tarp kurių buvo ir pora nesėkmingų bandymų nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją Aušrą Diržienę.

Verslininko pozicija teisme

Pradėjus bylą nagrinėti į esmės savo poziciją dėstęs R. Cibauskas tikino, jog būtina paaiškinti visą istoriją. Anot verslininko, jo kaimynystėje buvęs sklypas nebuvo tvarkomas, nors jis ne kartą kreipėsi į savivaldybę, jame buvo kaupiamos statybinės atliekos, pradėtos pilti buitinės šiukšlės, per šį sklypą esą buvo apvogtas ir jo namas.

„Buvau priverstas rodyti iniciatyvą, lyderystę ir sutvarkyti šitą sklypą. Buvo padarytas detalusis planas, suformuotas kelias, šaligatvis ir įsiterpęs sklypas turėjo būti man parduotas. Sudarėme sutartį ir iki šiol ji nėra įvykdyta. <…> Iki šiol niekas nepadaryta iš savivaldybės pusės ir tai skandalingas atvejis, Lietuvoje to nėra buvę, civilizuotoje šalyse to iš viso negalėtų būti. Įeis į istorija ši mūsų kova, neapsiribosime Klaipėdos teismais“, - dėstė R. Cibauskas.

Anot jo, šis procesas „yra politinio reketo byla, susijusi su politiniais įvykiais mieste“. Pasak R. Cibausko, pirmi žurnalistiniai tekstai buvo pasirodę 2011 metais, kai buvo rinkimai, vėliau - 2015 metais, kai irgi buvo renkama miesto valdžia.

Pasak R. Cibausko, nuo 2017-ųjų ši tvora jam nebepriklauso, nes „buvo pavogta“ - suformuotas sklypas. „Viskas neteisėta, matosi užsiangažavimas ir ieškojimas būdų, kaip nubausti mane, nes prie sutarties neina prikibti, ji įvykdyta 100 procentų. Reikia surasti juodą dėmę. Tvora yra kaip marketinginė priemonė suteršti žmogaus reputaciją. Šita reputacija ir šiandien vykstančios bylos man netrukdo, priešingai - kreipėsi ir kaimynai siūlydami pagalbą, ir viso kvartalo žmonės sako galintys surinkti tūkstančius parašų. Aš prašysiu leisti atsivesti savo žurnalistą į bylą. Ką antstolė kalba, man net baisu klausyti, vykdo kažkokį aklą nurodymą, nesusigaudo, negali atsakyti į klausimus. Protu nesuvokiama dėl ko viskas vyksta, aš turėjau teisę nupirkti tą sklypą be jokios infrastruktūros sutarties“, - kalbėjo R. Cibauskas.

Teisėjai jį pertraukus ir atkreipus dėmesį, kad šios bylos esmė yra ne infrastruktūros sutartis, apie kurią ir jos priešistorę vis dėstė verslininkas, pastarasis neslėpė susierzinimo ir pasipiktinimo. „Čia esmių esmė, o jūs nenorite žinoti! Čia yra sistema. Pradžioje viešas įspūdis koks blogas, paskui nubausti ir pagrasinti, ir žmogus pasiduoda korumpuotai sistemai. Mano kaimynas nusipirko ir visa Lietuva taip susipirko. Infrastruktūros sutartis buvo kaip labdara bendruomenei, aš tuo keliu, apšvietimu nesinaudoju. Norėjau dovanoti, bet savivaldybė neperėmė, ignoravo ir dabar negali man parduoti. Čia totalus piktnaudžiavimas tarnyba ir žlugdymas pasitikėjimo valdininkija ir teismais. Būtų pardavę tą sklypą, nebūtų tos problemos. Aš esu pasiruošęs ir penkis, ir 10 metų dar kovoti“, - toliau bėrė R. Cibauskas.

„Jūs galit daryti, ką norit, matau, kad buldozeris įjungtas. Mano argumentai neklausomi, savo nutraukimu parodote nekantrumą, nenorite įsigilinti į tą problemą. Lietuvoje nėra vieno tokio atvejo. Jūs pradedate ginčytis. Viskas, ką aš esu sukūręs, yra pavogta“, - rėžė vyras.

Teisėjai perklausus, ar jis girdi, kas jam sakoma ir kokiais epitetais švaistosi, R. „Pakvieskite ekspertą, ne kartą sakėme teisme, nustatykime. Atmetė, atmetė. Aš neapsikenčiau, išsikviečiau patį geriausią ekspertą iš Vilniaus, mokslų daktarą - yra pirma kategorija, jei nereikia leidimo ir niekada nereikėjo. Veiksmai po 2016 metų yra niekiniai. Aš neigiu, kad ją padariau, bet jie perėmė iš manęs prieš mano valią, neteisėtai, neturėjo perimti, turėjo su manimi suderinti. Kovojame dabar, kad ją pasiimčiau. Mane kaltina už nebūtus dalykus, aš nežinau, kur čia esu atsidūręs. Nėra atvejo, kad prieš perkant sklypą aš kaip vergas turiu sutvarkyti ir perduoti savivaldybei. Požiūris yra baisus. Kaip gali teismas priimti sprendimą, jei nuo 2016 metų aiškiname, kad tvora ne mano. Aš ją padariau ir aš ją atsiimsiu ar vienokiu, ar kitokiu būdu, jei ne Lietuvos teismu, tai Europos žmogaus teisių. Ir tvorą, ir šviestuvus. Viskas daroma, kad byla tęstųsi ir būtų galia dalyvauti politiniuose žaidimuose. Visi turėtų turėti savigarbos, įskaitant šį žurnalistą, kad nežaistų po kilimu žaidimėlius“, - piktinosi R. Cibauskas.

„Nepuldinėkite nei žurnalisto, nei institucijų“, - dar kartą sureagavo teisėja. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovei Jurgitai Kurtinaitienei pasiteiravus R. Cibausko, kodėl jis nekvietė eksperto, kai buvo sprendžiama dėl nurodymo nugriauti tvorą teisėtumo, verslininkas pareiškė, kad viskas yra „purvas, melas, yra kažkas neteisėto“.

„Kodėl skiriama tiek daug dėmesio tai tvorai, ji tik 3-5 procentai viso projekto sudaro. Man reikia įrodinėti, kad aš ne asilas. Kai Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad viskas čia Cibausko, prasidėjo vagystės ir klaidino teismą su fiktyviais dokumentais, bet prokuratūra nereagavo. Ištraukia iš konteksto patį mažiausią gabalėlį. Daug kas padaryta po žeme“, - į klausimą taip ir neatsakęs verslininkas dar dėstė, kad jo užimta žemė esą nėra vertybė, ten yra 17 šulinių.

Antstolei A. Rimaitei-Žičkuvienei pasiteiravus, tai kam gi dabar priklauso tvora, R. Cibauskas teigė, jog tai dabar aiškinamasi kitame teisme. „Taip, aš esu tos tvoros statytojas, ji man priklauso. Ji prieš mano valią paimta. Aš nedaviau jokio sutikimo iš manęs paimti. Šiandien esmė, kad reikia nusistatyti, kas yra savininkas tvoros. Kai jis bus, tada galima spręsti“, - teigė R. Cibauskas.

Verslininkui antrinęs jo advokatas S. Tamošaitis aiškino, kad kliento minimoje byloje sprendžiamas nuosavybės klausimas į tvorą, želdinus ir tai esą yra viena iš priežasčių, kodėl privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, „nes poveikį į daiktą gali daryti tik jo savininkas“.

„Tokių statinių statymas nesuformuotoje valstybės žemėje buvo priskirtinas prie sklypo sutvarkymo darbų. Tas objektas nuo 2016 metų nėra neteisėtas. Viskas buvo gerai suformuojant sklypą, bet gavus žurnalisto prašymą parašė, kad sutikimo nėra ir nuo tada viskas prasideda, pasijungia Statybų inspekcija ir pradeda susidorojimą su žmogumi, nors valstybė savo klaidų negali taisyti žmogaus sąskaita. Jei žemėje yra nelegalus statinys, kaip buvo galima suformuoti sklypą? Yra ir byla, kurioje prašoma išformuoti tokį sklypą. Cibauskas to prašo ir sako grąžinkit tvorą, o savivaldybė su NŽT prašo atmesti, nenori atiduoti. Įdomu, kaip teismas išspręs tą rebusą. Kai buvo fiksuojamos pasekmės žurnalisto prašymo, buvo iš esmės suklysta ir nenustatyta pirmos ar antros grupės tai statinys. Jei pirmos grupės statinys, tai jis nieko nepažeidžia. Nubaustas pirmą kartą už nieką, todėl prašome atnaujinti procesus. Kodėl pati Statybų inspekcija nenugriauna? Nėra viskas gerai, nes valstybės turtas, kils atsakomybės klausimas, geriau svetimom rankom daryti, stumti Cibauską. Ar gali fizinis asmuo griauti valstybės nuosavybę? Yra verčiamas, baudžiamas, linčuojamas viešai su visais straipsniais. Karštligiškai norima sunaikinti antros grupės statinį, kurio nėra“, - kalbėjo advokatas.

J. Kurtinaitienei pasiteiravus, ar advokatas girdėjo, kad jo klientas pripažino, jog jis statė tvorą, S. Tamošaitis aiškino, kad R. Cibauskas prisipažįsta esantis tik pirmos, o ne antros grupės tvoros statytoju. „2017 metais NŽT pradėjo patikrinimą ir prasidėjo byla pagal žurnalisto prašymą. Kažkas paskambino, kažkas parašė skundą ir viskas sustingo. Aš teisingai pasakiau, kad stačiau tvorą, nereikia kabinėtis, tai parodo, kad neatstovaujate valstybės intereso, tiesiog įžeidinėjate“, - pridėjo pats R. Cibauskas.

„Šis objektas - tvora - įtrauktas į Statybos inspekcijos prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Tačiau tvora liko stovėti ir 2023-iasiais. Teisėjai A. Diržienei posėdžio metu pasiteiravus, kodėl taip yra, J. Kurtinaitienė aiškino, kad jau yra pateiktas griovimo sutarties projektas, kurį derina inspekcijos kancleris. Tai padarius bus tęsiamos pirkimo procedūros, ieškoma rangovo. „Bus skirtos lėšos, vykdomi pirkimai, tai yra ilgas procesas, viską reikia atlikti teisės aktų tvarka. Klausimas, ar atsiras norinčių nugriauti už tokią kainą, dažnai ne vieną pirkimą reikia vykdyti, kol suranda tinkamus rangovus“, - teigė specialistė.

S. Tamošaitis šioje byloje jau buvo prašęs paskirti teisminę mediaciją, bet toks prašymas nebuvo patenkintas. Dabar jau to paprašė pats R. Cibauskas, nes žemė vėl grįžo į savivaldybės rankas ir dėl to esą galima bandyti su ja „kompleksiškai išspręsti ginčą“. Tačiau teisėja sutiko su J. Kurtinaitienės pozicija, jog tokio pobūdžio byloje mediacija yra negalima.

Baigiamųjų kalbų metu antstolė teigė, jog yra liūdna girdėti iš skolininko, kad jis net nesiruošia įvykdyti teismo sprendimo, nepripažįsta, kad tai yra jo tvora, nors kartu teigia esantis jos statytoju. „Pastatė savavališkai ir nesvarbu ar pirma, ar antra grupė, ji pastatyta valstybinėje žemėje ir turi būti nugriauta, jis statytojas, jis ir privalo tai padaryti“, - reziumavo A. Rimaitė-Žičkuvienė.

J. Kurtinaitienė savo ruožtu teigė, jog yra pagrindas R. Cibauskui skirti naują kasdienę baudą, kurios dydis turėtų paskatinti kuo operatyviau pašalinti pažeidimą.

„Šiandien irgi piktnaudžiavimas valdžia matyti. Tik kurčias gali negirdėti tokių argumentų. Artėjame prie kažkokio absurdo. Teismas turi turėti savigarbos prieš save ir įstatymus. Kai matau, kaip viskas vyksta - baisu, bet aš nepasiduosiu ir eisiu, jei reikės, iki Žmogaus teisių teismo. Nesimato geranoriškumo, noro spręsti klausimą. Paprastus žmones sudoroja, dėl to Lietuva taip ir gyvena prastai. Įstatymai geri, bet valdininkai pasijaučia karaliumi. Norėčiau, kad kompensuotų visą kovą, kuri tęsiasi 20 metų. Klausimą galima išspręsti per valandą. Reikia bausti savivaldybę, bet yra paruoštos kažkam kartuvės ir kapstosi, kad davesti iki kažkokio tikslo. Turėtų atsiprašyti antstolė manęs, pagalvoti, kad jos nepaduočiau į teismą, nes ta byla vis tiek anksčiau ar vėliau bus mano laimei. <…> Aš esu pavyzdys, kad gali sukovoti ir kitiems viltį suteikti“, - kalbėjo R. Cibauskas.

„Žmonės mato, teismais netiki, tiki manimi, nesvarbu, kiek žurnalistas rašys. Nesijaučiu nė kiek kaltas. Taip, aš tvorą stačiau. Negi iš Mėnulio pastatė? Jei tvora mano, jos kategorija, aš pirmas nugriausiu. Telefoninės teisės dėka viskas sustojo, yra priimti užsakymai ir juos reikės užbaigti. Šiandien tik kova prasideda. Aš esu tiesiog terorizuojamas valstybės tarnybų, kai turėčiau sulaukti pagalbos, pagarba man turi būti, padėkota, nes yra žmonės laimingi, patenkinti. Mano misija pakeisti valdininkų požiūrį, negali sėdėti tokie žmonės institucijose. Esu verslo žmogus, visada esu linkęs derėtis, susitarti. Man reikia, patinka, turiu energijos, noro ir kovosiu. Esu daug ko gyvenime matęs, bet esu nustebintas tokiu užangažuotu požiūriu. Kur mes gyvename? Tai baisu, todėl žmonės ir emigruoja iš Lietuvos, nes nemano, kad galima surasti tiesą. Ir šitoje vietoje aš buvau terorizuojamas. Kodėl aš buvau pakviestas, pasižiūrėti kaip į beždžionę cirke? Nutraukinėja, bando išspausti lyg būtume baudžiamojoje byloje. Aš parodyčiau 5-10 nelegalių statinių, kodėl dėl jų nieko nedarote? Po nosimi nematote, nes niekas užsakymų nėra davęs. Žurnalisto jėga - parašė straipsnį, viskas sustingsta. Kas tas žurnalistas, vardas pavardė, iš kur jis gauna finansavimą? Gaunasi cirkas. Kitas žmogus gal būtų jau seniai palūžęs. Esu apsuptas blogai nusiteikusi žmonių, kuriems argumentai visai nesvarbu“, - piktinosi R. Cibauskas, kartu patikinęs, jog yra optimistas ir tikisi, kad teismo sprendimas bus teisingas bei sąžiningas.

Replikuodama į tokią baigiamąją kalbą J. Kurtinaitienė pastebėjo, kad dar 2021 m. R. „Ta byla buvo dėl antros grupės statinio. Tada toje byloje ir neigė, kad yra statytojas“, - tokias skirtingas savo kliento pozicijas aiškino S. Tamošaitis.

Sprendimą šioje byloje teismas turėtų paskelbti gegužės pradžioje.

Dar prieš šį posėdį kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo dar vieną R. Cibausko prašymą - dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje jam buvo paskirta pirmoji bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Tokį savo prašymą jis grindė teiginiais neva naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės ir buvo aiškiai suklysta vertinant savavališkos statybos aktą. Anot verslininko, kad tvora yra ne II, o I grupės statinys, patvirtina Statybos tyrimų instituto šiemet kovą padaryta išvada.

Teismas tokio prašymo netenkino konstatuodamas, kad tvoros priskyrimas I ar II grupei šiuo atveju nėra esminė sprendimo pripaž...

tags: #teismas #nustate #kad #budamas #rupestingas #ir