Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas. Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Ši valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos. 2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šio audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Tačiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būsto suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami. Todėl vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų yra įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti. Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems Vilniuje
Teisė į Tinkamą Būstą
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtino turto, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.
Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Iki 2002 m. veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamasis namas statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstą, manevrinį būstą, tarnybinį būstą ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būsto fondą.
Be to, naujų gyvenamųjų namų, kuriuose visi butai priklausė tik fiziniams asmenims, savininkai taip pat sudarydavo būsto eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba. Tokiu būdu, sukūrus bendriją, buvo galima "sujungti lėšas gyvenamojo namo ar kelių gyvenamųjų namų statybai", t.y. gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Dauguma daugiabučių namų buvo privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Šiuo metu gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei. Būsto sektoriuje trūksta investicijų, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. į jį įeina savivaldybė, ministerija, bankai, apyvarta už butų apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. renovuoti, modernizuoti).
- Didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Valstybė siekia padėti šioms šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinių paramų socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už apšildymą, karštą ir šaltą vandenį. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra daug nuomojamų gyvenamųjų patalpų (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Dažniausiai šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Socialinio Būsto Fondo Plėtra
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, LAT nurodė, kad būtina antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtinę teisę, teisėtumo prielaida - reikalavimo teisės skolininkui vykdymo procese (prievolės kreditoriui) priklausymas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios prielaidos įgyvendinimas, antstoliui vykdymo procese suteiktos teisės įgalina jį imtis priemonių, būtinų nustatant turtinių teisių atsiradimo pagrindą, dydį, taip pat tai, ar jos nėra ginčijamos teisme, ar dėl jų nepradėti išieškojimo veiksmai.
Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.
Atsižvelgiant į tai, kad būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būtina užtikrinti socialinio būsto fondų plėtrą ir tinkamą valstybės paramos įgyvendinimą.
Priedai
1 lentelė. Socialinio būsto fondas savivaldybėse
| Savivaldybė | Būstų skaičius | Finansavimas (Eur) |
|---|---|---|
| Vilnius | 500 | 1,000,000 |
| Kaunas | 300 | 600,000 |
| Klaipėda | 200 | 400,000 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės logotipas
tags: #teismas #str #gyvenamas #namas #pritaikytas