Nuosavybės teisė nėra absoliuti, o konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Svarbus vaidmuo tenka teismui, siekiant apsaugoti nepilnamečių, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų bei sutuoktinių teises. Teismo apsauga pasireiškia teismo leidimais atlikti tą ar kitą veiksmą.
Labai dažnai į teismą kreipiamasi dėl leidimo parduoti ar įkeisti turtą, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar dėl disponavimo nepilnamečių turtu.
Šeimos turtas ir teismo leidimas
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu. Kas yra šeimos turtas? Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Pavyzdys 1: šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.
Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.
Teismo leidimas parduoti butą
Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. Tai reiškia, kad jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.
Kiti atvejai, kai reikalingas teismo leidimas
Teismo leidimas reikalingas nepilnamečiui sudarant santuoką. Jei nepilnametis dėl vienų ar kitų priežasčių pageidauja sudaryti santuoką, teismo leidimas išduodamas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Į teismą turi kreiptis nepilnametis, gali būti išklausoma ir tėvų bei globėjų nuomonė, išnagrinėjamos santuokinio amžiaus sutrumpinimo priežastys ir būtinybė. Santuokinis amžius gali būti trumpinamas ne daugiau kaip dvejais metais. Teisme išvadą privalo duoti vaiko teisių apsaugos institucija. Jeigu sudarytina santuoka dėl nėštumo, kai nepilnametis neturi 16 metų, taip pat reikalingas teismo leidimas.
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu.
Galimi teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu:
- Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
- Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
- Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
Atkreiptinas dėmėsys, kad teismai, išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių, tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.
Gyvenimiška situacija, kai sutuoktiniai nesutaria dėl bendro turto valdymo ar kai vienas jų pageidauja atlikti kokius nors su bendru turtu susijusius veiksmus, o kitas nesutinka. Tokia situacija negali būti neišsprendžiama. Todėl teismo leidimas sudaryti sandorį ar tvarkyti bendrą turtą be kito sutuoktinio ar sugyventinio sutikimo taip pat gali būti išduodamas.
Teismai išduoda teismo leidimus ir kitų asmens teisių apsaugai. Tai gali būti:
- Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų šalinimui, nėštumo nutraukimui
- Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui
- Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečiui gali būti padaryta esminė žala
- Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens ar neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją
- Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti, ar kitaip suvaržyti į jį teises
- Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo
- Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 16 metų
- Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti
- Teismo leidimas sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo
- Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą
- Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį
- Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio sutikimo
- Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1500 Eur
- Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti įkeisti ar kitaip suvaržyti globotinio turtą, sudaryti sandorius
- Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį
- Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti
- Teismo leidimas administratoriui administruojamą daiktą įsigyti savo nuosavybėn
- Teismo leidimas administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu
- Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą
- Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra būtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti naudotis daiktu
Kaip gauti teismo leidimą?
Prašymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir išnagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka per penkias dienas. Teismo nutartis neskundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, kad teismo leidimas būtų išduotas. Dėl dokumentų paruošimo teismo leidimui gauti pravartu kreiptis į advokatą.
Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Ar galima dėl leidimo kreiptis el. Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Dovanojimo sutarties ypatumai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų.
Nekilnojamo turto dovanojimas
Nekilnojamo turto dovanojimas - jam galioja tie patys įstatymai. Tiek jeigu dovanojame giminaičiams, tiek jeigu kitiems asmenims. Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020). Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos. Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Dokumentai reikalingi dovanojant butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t.
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.
Automobilio dovanojimas
Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas (Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Mokesčiai dovanojant turtą
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.