Teisinėje praktikoje šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, dažnai susiduria su situacijomis, kai parduodant ir/ar įkeičiant savo gyvenamąją patalpą, notaras pareikalauja teismo leidimo. Minėta situacija yra ne svetima ir tada, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar santuokos nesudariusių tėvų. Abiem atvejais yra svarbus nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo aspektas (turėti gyvenamąją vietą, normalias gyvenimo bei auklėjimo sąlygas ir pan.).
Nors teisininkai vieningai sutaria, jog tokia leidimų išdavimo procedūra yra pagrįsta, nes teismas įvertina, ar nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisėti interesai, tačiau visuomenė dažnai peikia tokius įstatymuose numatytus reikalavimus, kurie neva yra tik nereikalinga papildoma našta ir taip laiko neturintiems žmonėms.
Labai smulkių ūkių plėtra. Ar įsigytas turtas privalo būti naudojamas ir pareiškėjo, ir partnerio?
Kas yra Šeimos Turtas?
Taigi, kas tas šeimos turtas? Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnis numato, jog neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (bendram gyvenimui).
Šeimos turtui priskiriama:
- šeimos gyvenamoji patalpa (butas, namas ir pan.). Patalpa laikoma šeimos turtu, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei teisė naudotis gyvenamąja patalpa (nuomos, panaudos pagrindu ir pan.) yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre šeimos turtu.
Teismo Leidimas ir Sutuoktinių Sutikimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. O tuo atveju, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Taigi, nėra svarbu net jeigu gyvenamoji patalpa priklauso tik vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, ji taip pat yra pripažįstama šeimos turtu ir perleidžiant ir/ar suvaržant šią patalpą, yra taikoma prieš tai minėta tvarka.
Kada Reikalingas Teismo Leidimas?
Svarbu atkreipti dėmesį, jog dažniausiai teismo leidimas reikalaujamas tada, kai yra ketinama perleisti ar suvaržyti (įkeičiant, nustatant uzufruktą ir pan.) vienintelį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (vienintelė gyvenamoji vieta), kuris priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams nuosavybės teise ir kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai.
Būtent šiuo atveju teismas patikrina ir įvertina, ar nebus pažeisti vaikų interesai, jų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos, ar šeima turės pakankamai pajamų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, mokėti paksolą, ar ta kita gyvenamoji patalpa bus tinkama gyventi ir vystytis vaikams ir pan. Kriterijai ir sąlygos, į kurias atsižvelgia teismas yra įvairūs ir priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos.
Alternatyvūs Sprendimai
Jei šeima (ar vienas iš sutuoktinių) nuosavybės teise valdo keletą gyvenamosios paskirties patalpų (butą, namą ir pan.), viskas yra paprasčiau. Šeima tiesiog deklaruoja savo gyvenamąją vietą kitoje jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kuri nėra perleidžiama/suvaržoma, o notaras įvertinęs situaciją mato, kad perleidus/suvaržius butą ar namą, visa šeima turės kitą gyvenamąją vietą (nesuvaržytą).
Aišku, nereikėtų nustebti, jeigu notaras pareikalaus vieną iš nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti „Šeimos turtu“, nes ši registracija yra būtina siekiant tretiesiems asmenims įrodyti, jog vienai iš kelių gyvenamųjų patalpų yra taikomas šeimos turto teisinis režimas.
Hipoteka ir Teismo Leidimas
Hipoteka yra svarbus finansinis instrumentas, leidžiantis užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą nekilnojamuoju turtu. Lietuvoje hipotekos sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Hipotekos objektai:
- Atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai.
- Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip.
- Kilnojamieji daiktai, reikalingi nekilnojamajam daiktui naudoti pagal paskirtį.
Savininko teisės ir apribojimai:
- Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises.
- Įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą.
Bendrosios nuosavybės įkeitimas:
- Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu.
- Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.
Hipotekos rūšys:
- Priverstinė hipoteka
- Sutartinė hipoteka
- Maksimalioji hipoteka
- Sąlyginė hipoteka
Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Svarbūs Pokyčiai nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės, jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti.
Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Mokesčiai:
Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
Statistika:
Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.