Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, turtiniai klausimai yra reglamentuojami įstatymais, kurie numato skirtingas galimybes susijusias su turto įsigijimu, valdymu ir disponavimu juo. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją, kai nesusituokę asmenys nori įkeisti turtą, ir kokios yra teisinės galimybės tai padaryti.
Dažnai pasitaiko situacijų, kai pora, būdama nesusituokusi, nori įsigyti būstą ir kreipiasi į banką dėl paskolos. Bankas gali nuspręsti, kad paskolą gali imti tik vienas iš partnerių. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad abu partneriai turėtų teises į įsigyjamą turtą.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Pagal galiojančius įstatymus, galimybių nesusituoktiniams įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra, kadangi šis teisinis režimas teisiškai įmanomas tik tarp susituokusių asmenų.
Bendroji dalinė nuosavybė
Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys, pvz.
Tačiau galimas kitas variantas - įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Šiuo atveju kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos konkrečios dalys.
Sutarties sudarymas
Siekiant apsaugoti abiejų partnerių interesus, galima sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta, jog butas yra pripažįstamas abiejų partnerių nuosavybe. Tokiu atveju reikalingos teisinės paslaugos, rengiant sutartį.
Ikivedybinė sutartis
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ikivedybinė sutartis įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos, todėl ji nėra tinkama priemonė nesusituokusiems asmenims. Be to, pasirašius tokią sutartį negalioja Santuokos sakramentas.
Notaro patvirtinimas
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus.
Mokesčiai notarui
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Turto deklaracija
Jei asmuo gyvena užsienyje, tačiau įsigijo butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre. Ar man reikalinga turto deklaracija, jei aš negyvenu Lietuvoje ir dar negyvensiu, butą įsigijau ateičiai?
Žemės dovanojimas
Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Apibendrinant, nors tiesiogiai įkeisti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nesusituokusiems asmenims nėra galimybės, galima įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis arba sudaryti sutartį, reglamentuojančią nuosavybės teises.
Nuosavybės formos Lietuvoje
Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Vadovaujantis CK 1.188 str. 1 d. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
Vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo metu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 3.121 str. 1 d., turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus neki...
Testamento klausimai
Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Paveldėjimo klausimai
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Kiti klausimai
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Jeigu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo terminas dar yra nesuėjęs, skolininkui prievolės jų mokėti neatsiranda.
Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami. Jeigu turite omeny, kad Jūsų teta tapo savo sesers globėja bei jos turto administratore, tai globėjas ir jo turto administratorius turi ir gali rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais.
Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Nepilnamečio išvykimas į užsienį
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.
Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.
Vaiko išvykimas į užsienį
Jūsų dukters dalyvavimo nereikės.
Šis straipsnis yra skirtas tik informaciniams tikslams ir negali būti laikomas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #teismo #leidimas #ikeisti #turta #nesusituokus