Lietuvos Respublikos įstatymai sugyventinių turtiniams santykiams netaiko tokių pačių taisyklių kaip sutuoktinių turtiniams santykiams.
Tačiau sugyventinis (-ė) turi teisę kreiptis į teismą ir įrodyti, kad prisidėjo finansiškai ar savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų buitimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį.
Sugyventinių turtiniai santykiai ir teismų praktika
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu.
Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.
Aplinkybės, nustatomos bylose dėl sugyventinių turto padalijimo:
- Ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos.
- Prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė.
Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Taigi, nei pagal kasacinio teismo praktiką, nei pagal teisinį reguliavimą santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nėra prilyginami santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Nustačius, kad šalys turėjo bendrą tikslą, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykių. Ir tokiu atveju turi būti nustatyta, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
Turto paveldėjimas mirus sugyventiniui. | Teisinėkonsultacija.lt
Įrodymai, patvirtinantys indėlį į turtą
Pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovas ir ieškovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo nekilnojamąjį turtą.
Ji prašė padalinti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau ilgą laiką gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams.
15 metų šalys buvo sugyventiniai.
Jie kartu apsigyveno ieškovės gyvenamojoje vietoje, vėliau kartu keitė gyvenamąją vietą ir apsigyveno išsinuomotame bute kartu su šalių sūnumis iš ankstesnių santuokų.
Gerindami gyvenimo sąlygas įsigijo gyvenamąjį pastatą, kur susilaukė bendro vaiko - dukters.
Rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu.
Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę dėl jungtinės veiklos, prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidėjo pagal galimybes.
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl partnerių įnašų kuriant bendrą turtą, nustatė, kad turtas buvo įsigytas už atsakovo lėšas.
Teismas vertino, kad buvo pagerintas į šį turtą investuojant ieškovės turėtas 45 000 Lt santaupas.
Ieškovė šios sumos investavimą įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais, nekonkrečiais liudytojų parodymais.
Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog turtas yra įgytas už asmenines atsakovo lėšas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė savo indėlį į jungtinės veiklos būdu įgytą turtą.
Byloje aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė turėjo menkas galimybes prisidėti prie nekilnojamojo turto įgijimo.
Tuo tarpu ieškovės teiginiai apie turėtas santaupas ir jų atidavimą atsakovui grynaisiais pinigais siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe, byloje nebuvo patvirtinti.
Apibendrinant, sprendimas dėl leidimo įkeisti turtą sugyventiniams yra individualiai pritaikomas kiekvienam atvejui.
tags: #teismo #leidimas #turto #ikeitimui #sugyventiniai