Nekilnojamojo turto registras atlieka svarbų vaidmenį registruojant ir viešinant teisinius duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai, nustatantys terminus ir tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto registravimo terminus Lietuvoje, remiantis įstatyminiais aktais ir teismų praktika.
Svarbiausi Aspektai
Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra įstatyme nustatyta aplinkybė, o ne registracijos faktas.
Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Neįregistruota palėpės dalis gali būti pripažinta bendru turtu, jei pastatas yra įregistruotas. Pastato neįrengtos palėpės patalpos laikomos bendro naudojimo patalpomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gruodžio 12 dieną priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši LAT nutartis pabrėžia, kad teismo sprendimas gali būti pagrindas registruoti nuosavybę, net jei turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ypač kai kalbama apie bendro naudojimo patalpas ir bendrąją dalinę nuosavybę.
LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad aplinkybė, jog prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad palėpė, taip pat ir neįregistruota jos dalis, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu buvę sandoriai byloje nėra ginčijami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.
Nuosavybės Teisės Atsiradimo Momentas
Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK149 straipsnis), galiojusį tam tikru laikotarpiu, turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsirasdavo nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu.
Priėmus 2000 m. CK, teisinis reguliavimas pasikeitė: nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Taigi, naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 2000 m. 3 dalyje nustatyta išimtis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.
Nuosavybės Registravimo Procesas
Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir teisinį aiškumą.
Pagrindiniai Nuosavybės Registravimo Proceso Aspektai:
| Etapas | Aprašymas | Svarbūs Dokumentai |
|---|---|---|
| 1. Kreipimasis į teismą (jei reikia) | Jei kyla ginčų dėl nuosavybės, pirmiausia reikia kreiptis į teismą. | Ieškinys, įrodymai, teismo sprendimas |
| 2. Dokumentų Surinkimas | Surinkite visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę. | Pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo liudijimas, teismo sprendimas |
| 3. Kreipimasis į Registrų Centrą | Pateikite dokumentus Registrų Centrui. | Prašymas, asmens tapatybės dokumentas, nuosavybę patvirtinantys dokumentai |
| 4. Registracija | Registrų Centras įregistruoja nuosavybę. | - |
Nekilnojamojo Turto Registro Terminai
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, prašymai įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nagrinėjami per skirtingus terminus, priklausomai nuo prašymo tipo ir skubumo:
- Prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Asmens prašymu - skubos tvarka, per vieną darbo dieną.
- Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienų po prašymo padavimo.
tags: #teismo #nutarties #pateikimas #nekilnojamojo #turto #registrui