Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su turto konfiskavimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 72 straipsnį. Nagrinėjami įvairūs aspektai, įskaitant išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą ir teismų sprendimus šiais klausimais.
Turto konfiskavimo samprata ir pagrindai
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama atkurti teisingumą ir užtikrinti, kad nusikalstama veikla neapsimokėtų. Teismų praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.).
Išplėstinis turto konfiskavimas
Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią veiką paskyrimo klausimas. Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Ši priemonė yra susijusi su asmens teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti taikoma pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiant konkretaus asmens teisių bei teisėtų interesų.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.
Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Apribojimo tikslas, pagrindas, trukmė
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslai, pagrindai ir trukmė:
| Apribojimo Tikslas | Pagrindas | Trukmė |
|---|---|---|
| Civilinio ieškinio užtikrinimas | Esamas ar galimas civilinis ieškinys, grėsmė paslėpti turtą | Iki 6 mėnesių (gali būti pratęstas) |
| Turto konfiskavimo užtikrinimas | Pagrindas manyti, kad turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas | Iki 6 mėnesių (gali būti pratęstas) |
| Išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas | Turtas neproporcingas teisėtoms pajamoms, pagrindas manyti, kad gautas nusikalstamu būdu | Iki 6 mėnesių (gali būti pratęstas neribotai tam tikrais atvejais) |
Teismų praktika
Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme (CTR) įtvirtinta, jog konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 Eur, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
