Turto vertinimas tik namais, butais ar kitais pastatais neapsiriboja. Ne mažiau aktualus ir kilnojamasis turtas - tai tokia materialaus turto rūšis, kurią iš vienos vietos į kitą galima perkelti nesumažinant perkeliamo objekto vertės, paskirties ar turinio (jeigu LR įstatymai konkrečiu atveju nenumato kitaip).
Kilnojamas turtas - tokia turto rūšis, kuri gali būti perkeliama iš vienos vietos į kitą, nesumažinant turto vertės, paskirties ar turinio.

Kas yra kilnojamasis turtas?
Priklausomai nuo savybių ir pobūdžio, kilnojamasis turtas (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis) gali būti skirstomas į šias kategorijas:
- Transporto priemonės (automobiliai);
- Ūkinės prekės;
- Kompiuterinė technika;
- Pramoninės prekės;
- Elektros prekės;
- Tauriųjų metalų gaminiai;
- Kitas kilnojamasis turtas.
Kitas kilnojamasis turtas (pvz. meno kūriniai, gyvūnai, speciali gamybinė įranga, grožio priemonės, medicinos aparatai, seifai ir kt.)
Kilnojamojo turto vertinimas, padeda greičiau ir efektyviau savo turtą parduoti, įkeisti ar pasirašyti sutartį dėl lizingo.
158 EPIZODAS | SKIRTINGŲ TURTO VERTINIMO METODŲ SUPRATIMAS
Kilnojamojo turto vertinimo atvejai
Kilnojamasis turtas vertinamas šiais tikslais:
- Įkeičiant turtą, sudarant lizingo sutartį
- Vertinant žalą ir nuostolius
- Pašalpos gavimui iš Sodros
- Apmokestinimo tikslu (į Europos Sąjungą (ES) importuojant transporto priemones iš ne ES šalių)
- Kilus teisminiam ginčui
- Deklaruojant turtą
- Apdraudžiant turtą
- Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį
- Nuomojant ar kitaip perleidžiant turtą
- Kai turtas perduodamas, dovanojamas, paveldimas
- Rengiant finansines ataskaitas
- Kitais tikslais
Kaip vyksta kilnojamo turto vertinimas?
Atliekant šios kategorijos turto vertinimą, laikomasi griežtų standartizuotų protokolų. Darbus atliekant patyrusiam vertintojui, šis procesas būna gana greitas ir nekomplikuotas.
Kilnojamasis turtas apžiūrimas, nufotografuojamas ir identifikuojamas remiantis užsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais. Pabaigus apžiūrą, vykdoma turto rinkos analizė, atliekami skaičiavimai.
Galiausiai parengiama kilnojamojo turto vertinimo ataskaita: šiame dokumente aprašomas turtas, argumentuotai nurodoma jo vertė. Visi šie rezultatai vertinimo ataskaitos pavidalu perduodami paslaugos užsakovui.
Ruošiant kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą pagal vertintojus, turtas yra apžiūrimas ir identifikuojamas pagal Užsakovo pateiktus nuosavybės dokumentus. Tuomet vertintojai analizuoja vertinamo turto rinka, atlieka skaičiavimus ir jų rezultatui pateikia Užsakovui.
Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų: lyginamuoju, išlaidų (kaštų) ar pajamų metodu.
- Lyginamasis metodas pagrįstas lyginimu su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma, ir ją koreguojant dėl vertei turinčių įtakos skirtumų.
- Išalaidų (kaštų) metodas pagrįstas remiantis ekonominiu principu, kad kaina, kurią pirkėjas mokėtų už turtą, jeigu įtakos jam neturėtų tokie veiksniai kaip sugaištas laikas, patirti nepatogumai, riziką būtų nedidesnė nei tokio paties turto įsigijimo ar pasigaminimo (statybos) kaina.
- Pajamų metodas pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Pajamų metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti, nes šiuo metodu retai atsižvelgiama į individualias kilnojamojo turto savybes, taip pat kilnojamasis turtas retai generuoja pajamas, t. y. jis yra tik verslo subjekto dalis.
Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.
Kilnojamo turto vertei dažniausiai galioja pasiūlos paklausos dėsnis, t. y. kilnojamasis turtas, kurio paklausa yra didelė, arba turtas yra sunkiai randamas (retai parduodamas antrinėje rinkoje), paprastai yra vertingesnis, nei turtas, kuris yra lengvai prieinamas arba kurio paklausa yra nedidelė.
Norėdami maksimaliai padidinti arba išlaikyti kiek įmanoma didesnę savo kilnojamojo turto vertę, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jis būtų gerai prižiūrimas, reguliariai, kaip numatyta gamintojo, atlikti apžiūrą, techninį aptarnavimą ar einamąjį remontą.
Ar telefonas yra kilnojamasis turtas?
Išmanųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį kaip turtą įvardijo beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ prieš mėnesį atlikta visuomenės apklausa.
„Svarbu suprasti, kad telefonas nebėra naudojamas tik namuose - dabar jis pakeičia daugelį kitų įrenginių. Išmanųjį naudojame kasdien ir jį supa daug įvairiausių rizikų, dėl šios priežasties jis jau negali būti vadinamas tik namų turto dalimi. Tai yra atskiras objektas, kuris turėtų būti draudžiamas individualiai", - teigia Lukas Savickas „Tele2" draudimo produkto vadovas.

Telefono draudimas: būsto ar atskiras?
Pasak L. Savicko, telefoną galima drausti keliais skirtingais būdais, tačiau bene dažniausiai draudžiamas būste esantis kilnojamas turtas arba atskirai konkretus įrenginys. Anot jo, vienas esminių skirtumų tarp šių draudimo rūšių - individualių sąlygų taikymas konkrečiam telefonui.
Specialisto teigimu, dauguma draudimo bendrovių išmaniuosius kartu su būstu draudžia tik plačiausiu apsaugos paketu, taip pat dažnai prašoma primokėti už papildomą apsaugą.
„Atskirų įrenginių draudimas yra pranašesnis tuo, kad apsauga yra individualizuojama kiekvienam telefonui - įmoka ir draudiminio įvykio metu mokama išskaita priklauso nuo įrenginio vertės. Tuo tarpu, draudimo bendrovės išmaniuosius draudžia tik pasirinkus plačiausią rizikų paketą - įmokos ir išskaitos nustatomos tiesiog standartizuotai. Pavyzdžiui, jeigu įrenginys kainuoja 600 eurų, priklausomai nuo apsaugos lygio (draudžiant tik ekraną arba visą įrenginį), operatoriai taikytų nuo 35 iki 55 eurų išskaitą, o draudimo bendrovės išskaita gali siekti apie 100 eurų. Pagal namų turto draudimą klientams yra atlygintos išlaidos už draudiminį įvykį, tačiau tikėtina, kad kitais metais įmokos dydis už šį draudimo produktą didės. Įrenginių draudimo atveju, įmokos išlieka tokios pačios, nepriklausomai nuo to, ar buvo atlyginti nuostoliai", - aiškina specialistas.
L. Savickas pabrėžia, kad būsto draudimas yra reikalingas namų ir jame esančių stacionarių prietaisų ir baldų apsaugai, tačiau tai nėra geriausias būdas apdrausti telefoną. Jis sako, kad vartotojams svarbu atsižvelgti į būsto draudimo taikomas sąlygas, kadangi jos ne visada užtikrina pilnavertišką išmaniojo apsaugą.
Anot specialisto, svarbiausia suprasti, kad konkretaus telefono draudimas yra pritaikytas tam tikram įrenginiui - jų verčių, specifikacijų, modelių ir gamintojų yra įvairiausių tipų, tad negali būti vieno standartizuoto varianto apdrausti visiems.
„Įrenginių draudimui kartu su būstu dažniausiai taikomos nusidėvėjimo sąlygos - kelių metų senumo įrenginys gali būti vertas mažiau net penkiasdešimčia procentų. Konkretaus telefono draudimo atveju, nėra taikomos įrenginio vertę mažinančios sąlygos - atlyginama identiška vertė, kokia yra tą dieną rinkoje. Skiriasi ir draudžiamųjų įvykių sąrašas - būsto draudimas neretai neapsaugo nuo tokių atvejų, kai įrenginys yra sugadintas gyvūno arba jeigu aptinkami vidiniai gedimai, tad nedraudžiamųjų įvykių sąrašas šiuo atveju yra daug ilgesnis", - akcentuoja jis.
Kodėl verta rinktis mus?
Mes - ilgametę patirtį turintys profesionalai. Veiklą vykdome visoje Lietuvoje ir sėkmingai bendradarbiaujame su įvairiomis kredito bei lizingo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Esant poreikiui parūpiname reikalingus teisinius dokumentus, todėl padedame Jums išvengti papildomų rūpesčių. Visada užtikrinsime, kad kilnojamo turto vertinimas praeitų sklandžiai, o Jūs gautumėte didžiausią įmanomą naudą.
tags: #telefonas #tai #kilnojamasis #turtas