Temperatūros reikalavimai kineziterapijos patalpoms

Judesių galia ir teigiama įtaka savijautai žinoma nuo seniausių laikų. Natūralus gydymo judesiais būdas - kineziterapija - gali išsaugoti, sugrąžinti ar pagerinti žmogaus sveikatą. Ji sėkmingai taikoma ir šiandien. Gydymas judesiais prieinamas kiekvienam.

Kineziterapija vandenyje

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Justina Mačiūtė sako, kad daugybę kankinančių negalavimų galima įveikti mankštinantis vandenyje. Išeitis yra ir tiems, kurie, kaustomi skausmų, vargiai gali išsitiesti ant mankštos kilimėlio salėje. Pratimus baseine gali atlikti ir tie, kurie dėl ligos nepajėgia jų atlikti įprastai.

Vandens temperatūros svarba

Gydymo judesiais efektyvumą lemia aplinka, kurioje atliekami pratimai. Mankšta šiltame baseine - ne tik nauda, bet ir didelis malonumas. Vanduo veikia organizmą temperatūra, kuri mažina raumenų tonusą ir skausmą, gerina kraujotaką. Vandenyje pratimus galima atlikti lengviau nei sausumoje, net ir tuos, kurie salėje ant kilimėlio buvo neįveikiami dėl skausmo ar kitų negalavimų.

Panirus į vandenį, kūno svoris sudaro tik 30 proc. svorio sausumoje. Kartu sumažėja apkrova sąnariams, raiščiams, sausgyslėms, raumenims. Baseine atliekami pratimai didina judesių amplitudę, raumenų jėgą, ištvermę, gerina lankstumą.

Baseine pratimus atliekantį žmogų vanduo veikia ir psichologiškai - ramina, leidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo streso. Vandenyje patiriamas laisvumas suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Teigiamos emocijos visuomet padeda greičiau sveikti ir stiprėti.

Kineziterapeutė J. Mačiūtė sako, kad mankšta vandenyje galima gydyti ir ženkliai pagerinti sveikatą esant potrauminiams sindromams, degeneracinėms sąnarių ligoms, sergant osteochondroze, radikulitu, stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržomis. Jau pirmoji mankšta baseine gali ženkliai sumažinti skausmą, o žmogaus siekis būti sveikam daro tikrus stebuklus.

Kineziterapeutės teigimu, pratimai vandenyje labai naudingi po įvairių traumų: kaulų lūžių, galvos ir nugaros smegenų traumų, sąnarių išnirimų, meniskų, raiščių, sausgyslių ir raumenų plyšimų. Mankšta baseine padeda sparčiau sveikti po mikrochirurginių, peties sąnario, įvairių stuburo operacijų, klubo, kelio, peties sąnarių endoprotezavimo. Taigi vandenyje greičiau atsistato sutrikę judesiai ir po traumos ar operacijos gyjama kur kas sparčiau.

Gydymas judesiais vandenyje efektyvus esant sąnarių uždegimams, nugaros ir sąnarių skausmams, ribotam sąnarių paslankumui, neurologinėms ir širdies kraujagyslių ligoms (insultams, infarktams, vaikų cerebriniam paralyžiui).

Mankšta vandenyje itin naudinga ir sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchine astma, bronchitu, po persirgto plaučių uždegimo), po įvairių plaučių operacijų. Mankštinantis vandenyje slėgis apsunkina įkvėpimą, tačiau skatina ilgą gilų iškvėpimą. Todėl stimuliuojama kvėpavimo sistema, stiprinami kvėpuojamieji raumenys, padidėja krūtinės ląstos paslankumas, gyvybinis plaučių tūris.

Antsvorio turinčių pacientų mankšta vandenyje yra daug efektyvesnė nei sausumoje jau vien dėl to, kad vandenyje galima atlikti tokius pratimus, kurie sausumoje būtų neįveikiami. Mankšta vandenyje yra puiki priemonė nugaros skausmų profilaktikai, raumenų tonusui palaikyti, nes per užsiėmimus kineziterapeutas moko atpalaiduoti raumenis. Po tokių mankštų gerėja miegas, pratimai stiprina raumenų jėgą, didina sąnarių judrumą, stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, jutimų sistemas, gerina laikyseną. Buvimas vandenyje atpalaiduoja, šalina nuovargį, mažina polinkį sirgti depresija.

Kineziterapeutė J. Mačiūtė atkreipia dėmesį, kad mankšta vandenyje naudinga ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Atsižvelgiant į baseino gylį, prižiūrimi kineziterapeuto baseine gali mankštintis ne mažesnio kaip 150 cm ūgio (apie 11-13 m.) vaikai. Mažesni vaikučiai mankštintis gali prižiūrimi greta vandenyje esančių mamos ar tėčio.

Gydymosi judesiais vandenyje kursas - 10-15 kartų. Mankštos rezultatai matomi ir juntami jau po 6 ar 10 karto, jei pratimai atliekami nuoširdžiai stengiantis ir stropiai lankantis baseine kaip paskirta - kas antrą ar trečią dieną.

Kineziterapinį gydymą baseine ar salėje skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs žmogaus fizinę būklę. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kineziterapinius užsiėmimus vandenyje rengia patyrę kineziterapeutai.

Temperatūros svarba sportuojant sergant

Esu tikras, kad daugeliui buvo iškilęs klausimas, kaip elgtis, jei atsirado pirmųjų peršalimo požymių, bet labai norisi sportuoti. Ar vietoj pabėgiojimo parke geriau pasirinkti sporto klubą? Ar užteks vien sumažinti fizinį krūvį, ar geriau likti namuose ir laukti, kol išnyks ligos simptomai?

Štai ir atsakymas - viskas priklauso nuo ligos simptomų. Jei jie lengvi, sportuoti galima, tačiau jei pakilo temperatūra, geriau atsisakyti minties pasportuoti. Jei pakilo temperatūra, fizinio krūvio metu dėl natūraliai kylančios vidinės kūno temperatūros gali gerokai pablogėti savijauta. Tačiau ne mažiau svarbu tai, jog, esant sisteminiams ligos požymiams, sportavimas gali turėti įtakos peršalimo ligos komplikacijų vystymuisi, tokių kaip bronchitas, sinusitas ar miokarditas.

„Kaklo metodas“ gali padėti nuspręsti, ar verta tądien sportuoti. Jei ligos simptomai pasireiškia aukščiau kaklo, t. y. skauda gerklę, bėga nosis, ašaroja akys, galite pasportuoti, bet jei žemiau - prasidėjo kosulys, pakilo temperatūra, atsirado raumenų skausmai ir bendras silpnumas - patariama pailsėti ir sportuoti tik tada, kai išnyks minėti simptomai. Poros dienų pertrauka tarp treniruočių dažnai neturi didelės įtakos fiziniam pajėgumui, o peršalimo komplikacijos, tokios kaip bronchitas ar sinusitas, gali paguldyti į lovą visai savaitei ar net ilgiau.

Dar paprastesnis būdas nuspręsti, ar tą dieną sportuoti, - įsiklausyti į savo kūną. Jei peršalote ir bendra savijauta prasta - pailsėkite ir toliau sportuokite tik tada, kai pasijusite geriau.

Taigi lengva ar vidutinio intensyvumo fizinė veikla sirguliuojant ir esant peršalimo požymiams nėra žalinga sveikatai. Jei peršalimo ligos simptomai yra „aukščiau kaklo” (sloga, gerklės skausmas ir kt.), galima užsiimti vidutinio intensyvumo sportu. Vis dėlto geriausia vengti peršalti.

Sportas šiuo atveju gali būti itin naudingas. Moksliniai tyrimais nustatyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir padidina T limfocitų, kurie yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų, aktyvumą. Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) taip pat patvirtino, kad reguliari fizinė veikla yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų. Taigi sportas - puikus būdas gerai sveikatai išsaugoti.

Nepamirškite laikytis peršalimo ligų higienos.

Optimali temperatūra kineziterapijos patalpose

Nors konkrečios temperatūros normos kineziterapijos patalpoms nėra griežtai reglamentuotos, svarbu užtikrinti komfortą ir saugumą pacientams. Paprastai rekomenduojama palaikyti:

• Salės temperatūra: 20-24 °C
• Baseino vandens temperatūra: 27-33 °C

Šios temperatūros padeda atsipalaiduoti raumenims, sumažinti skausmą ir pagerinti kraujotaką. Pernelyg žema temperatūra gali sukelti raumenų įtempimą, o per aukšta - diskomfortą ir perkaitimą.

Temperatūros įtaka skirtingoms procedūroms

Skirtingoms kineziterapijos procedūroms gali būti reikalingos skirtingos temperatūros. Pavyzdžiui:

• Mankšta vandenyje: aukštesnė temperatūra (30-33 °C)
• Tempimo pratimai: vidutinė temperatūra (22-24 °C)
• Atpalaiduojantys masažai: šiltesnė temperatūra (24-26 °C)

Svarbu atsižvelgti į paciento būklę ir individualius poreikius, parenkant tinkamą temperatūrą.

Temperatūros kontrolė

Kineziterapijos patalpose būtina užtikrinti tinkamą temperatūros kontrolę. Tai galima pasiekti naudojant:

• Šildymo ir vėdinimo sistemas
• Termometrus ir higrometrus
• Reguliarius patalpų vėdinimus

Reguliarus temperatūros stebėjimas ir koregavimas padės užtikrinti optimalias sąlygas kineziterapijos procedūroms.

tags: #temperaturos #reikalavimai #kineziterapijos #patalpoms #vasara