Augantis investuotojų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu skatina gyventojus ir įmones parduoti žemės sklypus. Sparčiai kylant žemės vertei, pelnas gali būti nemažas, tačiau auga ir su pardavimu susiję mokesčiai. Todėl prieš parduodant žemę, verta įvertinti mokestines prievoles.
Kaip greitai sumažinau nekilnojamojo turto mokesčius!
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamų mokestis nemokamas, jei žemė buvo įsigyta anksčiau nei prieš 10 metų iki jos pardavimo. Jei žemė buvo įsigyta 10 metų laikotarpiu iki jos pardavimo, taikomas 15% arba 20% mokesčio tarifas.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamų už parduotą žemę dalis, kuri kartu su kitomis metinėmis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 VDU sumos (2019 m. - 136 344 eurų), yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji 120 VDU sumą - taikant 20 proc.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas suteikia galimybę apmokestinti tik pelną, gautą iš žemės pardavimo. Iš gautų pajamų atimama turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susijusios su turto pardavimu. Šios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais.
Žemės Įsigijimo Kainos Nustatymas
Ne visada žemės įsigijimo vertę galima pagrįsti dokumentais, todėl turto įsigijimo kaina nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pavyzdžiui:
- Paveldėto turto įsigijimo verte yra laikoma to turto vidutinė rinkos kaina paveldėjimo momentu.
- Dovanoto turto įsigijimo kaina yra dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą.
- Kai nuosavybės teisė į žemę atkurta turto savininkams ar jų artimiesiems, žemės įsigijimo kaina prilyginama žemės pardavimo kainai.
Jeigu sklypo dalys žmogui atitenka skirtingais būdais, pavyzdžiui, paveldėjus ir gavus dovanų, tai kiekvienos sklypo dalies įsigijimo kaina bus nustatoma atskirai. Paveldėtos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina vidutinė rinkos vertė, kurią nustatė Registrų centras ir kuri nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, arba vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą. O dovanų gautos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina jos tikroji rinkos kaina, buvusi dovanos gavimo momentu.
Specifiniai žemės ir kito turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai yra aptarti Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 99.
Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma verte, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina.
Mokesčio Sumokėjimo Tvarka
Parduodant žemę ar Lietuvos, ar užsienio juridiniams asmenims, apskaičiuoti ir pervesti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį nuo visos pajamų sumos privalo pats žemės pirkėjas. Gyventojas, siekdamas mokėti mokestį tik nuo gauto pelno, turi kreiptis dėl mokesčio perskaičiavimo ir pateikti mokesčių administratoriui prašymą atimti įsigijimo išlaidas iš gautų pajamų. Mokesčio permoka turi būti grąžinta per 30 dienų nuo parašyto prašymo grąžinti mokestį gavimo. Jei atliekamas mokestinis patikrinimas, permoka grąžinama ne vėliau kaip per 10 dienų baigus tikrinti, tačiau tik nenustačius pažeidimų.
Kai žemė buvo parduota Lietuvos gyventojui, žemės pardavėjas turėtų deklaruoti pardavimo pajamas ir sumokėti mokestį, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (iki kitų metų gegužės 1 d.).
Jei žemės pardavėjas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas, o nuo pajamų už parduotą žemę reikia sumokėti pajamų mokestį, sumokėti jį į biudžetą pats pardavėjas (pajamų gavėjas) turi tuo atveju, kai žemė parduota kitam gyventojui. Šiuo atveju pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jų gavimo.
Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas žemę, kuri jo nuosavybėje buvo išlaikyta trumpiau kaip 10 metų, pardavė juridiniam asmeniui, pareiga deklaruoti pardavėjui sumokėtą sumą ir išskaičiuoti pajamų mokestį, taikant 15 proc. tarifą, tenka juridiniam asmeniui.
Tačiau jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės nesusijusios su darbo santykiais pajamos bus didesnės kaip 120 VDU suma (į kurią neįskaičiuojamos jau minėtos pajamos), tai toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas turės deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti pajamų mokestį ir nuo 120 VDU viršijančios pajamų dalies, taikant 20 proc. tarifą, primokėti pajamų mokestį.
Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM)
Žemės pardavimas gali būti apmokestinamas PVM, atsižvelgus į tai, ar žemės pardavimas yra gyventojo tęstinė veikla ir koks žemės sklypas yra parduodamas.
Ekonominė veikla PVM prasme - tai bet kokio pobūdžio veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, įskaitant tokias veiklos rūšis kaip žemės ūkis, miškininkystė, apdirbamoji pramonė, naudojimasis turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu ir panašiai.
Fizinio asmens sudaromi žemės tiekimo sandoriai laikomi ekonomine veikla tuomet, kai tokiems sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ir atsikartojimas bei ekonominės naudos siekimas. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę fiziniai asmenys neturi ketinimo vykdyti veiklą ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektas.
Jei tai tęstinė veikla, gyventojas tampa PVM mokėtoju, o atsižvelgiant į žemės sklypą, taikomas skirtingas PVM tarifas.
Svarbu įsidėmėti, jog žemės pardavimas, jei tai nėra žemė statyboms ar žemė su naujais pastatais, PVM neapmokestinamas. Parduodama žemė, tinkama statyboms, ar žemė su naujais pastatais apmokestinama standartiniu PVM tarifu.
Žemė statyboms - tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai ar ne. Statyboms tinkama žeme laikomas toks žemės sklypas, kuris arba skirtas statybai ir yra leidimas statyti, arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatyta šį sklypą užstatyti, neatsižvelgiant į tai, ar jame jau atlikti kokie nors darbai. Žemė su naujais pastatais - tai žemė su nebaigtais statyti arba mažiau nei prieš 2 metus baigtais statyti pastatais.
Konkretus žemės sklypas gali būti priskirtas žemei statyboms tokiu atveju, jei pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR), patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, nustatytus sklypo naudojimo reglamento parametrus šiame sklype galima statyba.
Tai - NTR, teritorijų planavimo dokumentų įvertinimas, išsiaiškinimas, ar žemės sklypui nėra nustatyti šio sklypo naudojimo reglamento parametrai, leidžiantys vykdyti statybą, specialios žemės naudojimo sąlygos, kurios neleistų vykdyti statybą.
VMI Teisės departamento direktorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypo pardavimo pripažinimas „žemės statyboms“ tiekimu turi būti paremtas aplinkybėmis, egzistavusiomis tuo metu, kai žemės sklypas buvo perleistas ir atsirado prievolė apskaičiuoti PVM.
Pagal PVM įstatymo nuostatas apmokestinamuoju asmeniu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, taip pat bet koks užsienyje įregistruotas, įkurtas ar įsteigtas vienetas, kuris nėra įvardijamas kaip „juridinis asmuo“, kuris Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą.
Pavyzdžiai
Pavyzdys 1: Nekilnojamojo turto agentūra, PVM mokėtoja, parduoda gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, taip pat senus pastatus su žeme. Agentūra nuo parduodamų žemės sklypų gyvenamųjų namų statybai vertės turi skaičiuoti PVM, taikant standartinį PVM tarifą, o nuo senų pastatų su žeme PVM neskaičiuoja.
Pavyzdys 2: Įmonė A pardavė 0,2 ha žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis, nurodyta NTR, yra „kita“, o naudojimo būdas - vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teritorijos, kuriame yra šis sklypas, detaliajame plane yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal kurias visa sklypo teritorija patenka į geležinkelio želdinių apsaugos zoną, kurioje statyba negalima. Šis žemės sklypas nelaikomas žeme statyboms, nes jame statyba negalima.
Pavyzdys 3: Įmonė A pardavė 0,5 ha žemės sklypą. NTR nurodyta, kad žemės naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdai: 1) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija (0,3 ha); 2) atskirųjų želdynų teritorija (0,2 ha). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenustatytos. Ar šis žemės sklypas PVM tikslais laikomas žeme statyboms? Taip, laikomas, nes pagal NTR dalyje parduodamo žemės sklypo galima daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą. Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
Reikalingi Dokumentai
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.
Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.
Pranešimas dėl Sprendimo Parduoti
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus. Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Asmenys, Turintys Pirmenybės Teisę
Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai.
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
- Fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.
Paveldėtos Žemės Pardavimas
Paveldėtą žemės sklypą galite parduoti bet kada, kai jis tampa jūsų nuosavybe. Paveldėtos žemės pardavimas ir pardavimo procedūra yra tokia pati, kaip ir kitais būdais įgytų žemės ūkio paskirties sklypų.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į žemės vertę paveldėjimo metu. Jei sklypą paveldite iš pirmos eilės giminaičio (tėvų arba brolių, seserų), paveldėjimo metu rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Turto vertinimą notarui reikia pateikti iki nuosavybės įregistravimo momento Jūsų vardu. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą bus įrašyta turto kaina nustatyta vertinimo metu. Ji dažniausiai būna artima pardavimo kainai. Tada pardavimo metu Jums nebus taikomas GPM mokestis arba jis bus minimalus.
Mokesčiai Pardavus Paveldėtą Žemę
Paveldėtos žemės pardavimas turi tam tikrą specifiką, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti papildomus sandorio mokesčius. Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.
Jei nesate pirmos eilės giminaitis žmogui, iš kurio paveldėjote žemę, turėsite sumokėti paveldimo turto mokestį: 5 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė ne didesnė už 150 000 eurų; 10 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė didesnė už 150 000 eurų.
Pirmos eilės giminaičiais laikomi: sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikaičiai bei įvaikiai.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nustatomas pagal skirtumą, kuris gaunamas iš gautų žemės ar miško pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą (ji nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, dovanojimo sutartyje arba pirkimo - pardavimo sutartyje). Jei tai paveldėtas turtas, iš jo pardavimo kainos atimti reikia paveldėjimo teisės liudijime nurodytą žemės sklypo kainą, arba turto vertintojų nurodytą sumą (paveldėjimo atveju). Pajamos už parduotą žemės sklypą deklaruojamos iki kitų metų gegužės 2 dienos. Šis mokestis taikomas, jei turtas neišlaikytas nuosavybės teise 10 metų ir nėra taikomos mokesčių išimtys.
Svarbu! Rekomenduojama atlikti individualų vertinimą paveldėjimo metu - tai leidžia didinti įsigijimo vertę ir sumažinti GPM bazę.
| Etapas | Ar mokestis taikomas? | Tarifas |
|---|---|---|
| Paveldėjimo metu | Taip (jei iš neartimų giminaičių) | 5 % / 10 % |
| Pardavimo metu (žemė) | Taip (jei <10 metų laikymo) | 15 % / 20 % |
| Pardavimo (žemė) ≥10 metų laikymo | Ne | - |
Jei norite parduoti 10 ar daugiau metų išlaikymą paveldėtą turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išvengsite.