Tėvų dovanojamas turtas vaikams: deklaravimas ir apmokestinimas Lietuvoje

Su situacijomis, kuomet turime pervesti ar gauname pinigų iš draugų ar artimųjų, susiduriame dažnai. Tai gali būti bendrai įsigyjamas daiktas, kelionė ar bendro namų ūkio sąskaitų apmokėjimas. Tačiau, kai dovanojamas turtas vaikams, svarbu žinoti deklaravimo ir apmokestinimo taisykles Lietuvoje.

Dovanos deklaravimas ir apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) priklauso nuo dviejų dalykų: iš kokio asmens gauta dovana ir kokia yra dovanos vertė. Tai taikoma visų formų dovanoms, piniginėms ir gautoms natūra, pervestomis per kredito įstaigą ar grynaisiais, kaip „Delfi“ komentavo VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė.

Jei gauta dovana yra iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių, nepriklausomai nuo vertės sumos, yra neapmokestinamos ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojamos. Pavyzdžiui, žmona savo vyrui padovanojo kelionę, kurios vertė - 3 tūkst. eurų. Kadangi sutuoktiniai laikomi artimaisiais, tai tokia dovana nėra apmokestinama ir jos deklaruoti nereikia.

Tačiau jei dovaną gaunate iš kitų asmenų, pavyzdžiui, draugų, bendra dovanų vertė per mokestinį laikotarpį neviršijanti 2,5 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Kaip primenama, 2,5 tūkst. eurų viršijanti dovanų vertės dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. GPM, jei dovanų vertė (suma), kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą.

I. Gedminienė pateikia ir konkretų pavyzdį - draugai padovanojo kelionę, kurios vertė 3 tūkst. eurų. Kadangi draugai nėra artimieji ir dovanos vertė viršija 2,5 tūkst. eurų sumą, tai nuo 500 eurų (3 tūkst. - 2 tūkst.) reikės sumokėti GPM ir dovanos visą sumą (3 tūkst. eurų) deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Tuo atveju, jei kelionės vertė būtų 2,5 tūkst. eurų ir daugiau jokių dovanų gyventojas negauna per metus, tai mokesčio mokėti ir dovanos vertės deklaruoti nereikia, net jei dovana gauta iš draugų.

Svarbu ir tai, kad nuostatos dėl iš kitų gyventojų gautų dovanų galioja visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių. Kai nepilnametis vaikas gauna didesnės nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną (pinigais ar natūra) iš kitų gyventojų (ne iš tėvų, įtėvių, brolių, seserų ar senelių), jam taip pat atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir nuo 2,5 tūkst. eurų viršijančios sumos sumokėti pajamų mokestį. Tokiu atveju, VMI iki kitų kalendorinių metų gegužės 2 d. vaiko vardu turi būti užpildyta ir pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija, pasirašyta jo įstatyminio atstovo (vieno iš tėvų ar įtėvių) ar globėjo (rūpintojo).

Kaip deklaruoti dovanas ir kada sumokėti GPM?

Deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą (vertę)) bei sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje paskaičiuotą pajamų mokestį reikia iki kitų metų gegužės 2 d. Pareiga tenka apdovanotam asmeniui. Inga Gedminienė GPM sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.

Gyventojų suvokimas, kas yra artimas žmogus, o kas ne - gali gerokai išsiskirti, mano Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė. Jei žmonos tėvai vestuvių proga porai padovanojo butą, tai vyrui jie - nėra artimi žmonės ir todėl ta dovana jau bus apmokestinama. Būna situacijų, kai sugyventiniai vienas kitam dovanoja ir mokesčių požiūriu, kai kalbama apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, ji taikoma tiktai įregistruotoms civilinėms santuokoms, kurios yra registruotos migracijos tarnybos metrikacijos skyriuje.

Nors gyventojams atrodo savaime aišku, kad tokiu atveju neturėtų būti taikomi mokesčiai, tačiau teisės aktai sako kitaip. Mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, t. y. tiems asmenims, kurie yra išvardyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Kaip būtų, jei sutuoktiniams draugai padovanoja prabangią, kelis tūkstančius eurų siekiančią dovaną ar tokio dydžio sumą vokelyje? O jei tiek padovanoja sutuoktinių tėvai? Tuo atveju, jei kiekvienas sutuoktinis gauna dovanas iš savo tėvų, seserų, brolių ar senelių atskirai - mokesčių už dovaną mokėti nereikia. Bet jei didesnę sumą lėšų abiem sutuoktiniams dovanoja vieno sutuoktinio močiutė, tai antrajam sutuoktiniui dovana bus apmokestinama.

Jei dovaną gauna abu ir nebuvo pasakyta, kad vienam iš jų, tai taikoma taisyklė - 50 proc. sumos vieno asmens deklaracijoje ir 50 proc. kito asmens deklaracijoje. Taip išeitų, kad vienam asmeniui ši suma būtų neapmokestinta, o kitam būtų apmokestinta.

Taigi, kaip jau minėta, 2,5 tūkst. eurų dovaną gaunant iš kitų asmenų apmokestinami nėra, o likusiai sumai taikomas 15 proc. GPM tarifas, kuris vėliau pavirsta į 20 proc., kai dovanos vertė viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

D. Čibirienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei norima dovanoti sumą grynaisiais, tai padaryti galima tik iki 5 tūkst. eurų. Viršijus šią sumą - privalo būti atliktas bankinis pavedimas. Jeigu dovanojama suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, reikia notarinės formos. Jeigu dovanos vertė viršija 1,5 tūkst. eurų - neužtenka įdėti pinigėlių vokelyje, dar turi būti rašytinė forma. Apie tai „Delfi“ skaitytojams priminė ir VMI.

Dovanos grynaisiais kaip ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius, gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tuomet, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Jei dovanojamos didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, jos turi būti pervedamos negrynaisiais pinigais. Be to, gavus dovaną grynaisiais pinigais, dovanos gavėjui gali atsirasti pareiga informuoti apie ją mokesčio administratorių. Papildomai verta pastebėti, kad vienu kartu dovanojant dovaną, kurios suma ar vertė didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma pas notarą.

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.

Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti? Taigi šiame straipsnyje aptariau pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą.

Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai. Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į specialistus.

Už didesnį kraitį turėsime susimokėti daugiau Gerovės valstybėje sklando niūrūs debesys, it aidas nuo baisiausio košmaro postringaujantys, neva greitu metu mokėsime daugiau, nei uždirbame.

Tai reiškia, kad neapmokestinamos dovanos nejučia bus apmokestinamos, jas deklaruojant PRC907 formoje tuo atveju, jeigu jos bus gautos grynais ir atitiks konkrečias sąlygas: jų suma per metus iš vieno asmens viršys 15 000 eurų, be to, pastarosios bus ne notarinės formos bei niekur nedeklaruotos; tokias dovanas, kaip ne per seniausiai paaiškėjo, būtina uždeklaruoti VMI iki sekančių metų gegužės 1d. PRC907 formoje.

Reikalai kitados krypo palankesne linkme kalbant apie vardines dovanas, teikiamas gyventojui išskirtine proga, pavyzdžiui, už Lietuvos Respublikos ypatingai svarbių užduočių įvykdymą, nuopelnus tarnyboje. Įstatymų, kuriuose numatytas apdovanojimas vardinėmis dovanomis, pagrindu gyventojams padovanotos vardinės dovanos iki šiol buvo neapmokestinamos. Nuo šiol valstybės tarnautojams nebus teikiamos vardinės dovanos, dėl ko nebus taikoma speciali GPM lengvata. Taip yra todėl, jog įsigaliojo redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas ir jame neliko vardinių dovanų.

Dovanos direktoriui, tokios kaip, tarkime, automobilis, labai brangiai kainuoja, mat jos įvertinamos ne likutine verte, bet rinkos kaina, skaičiuojant GPM ir VSD įmokas. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais įmonė turi automobilio rinkos kainą pripažinti pajamomis, skaičiuoti pelną iš perleidimo ir jį apmokestinti. Nereikia mokėti tik PVM, jeigu šio automobilio pirkimo PVM nebuvo atskaitytas.

Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, jo dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma. Tačiau susiklosčius atvejui, kai automobilio dovanojimo sutarties suma viršys 14 500 eurų (pavyzdžiui, transporto priemonė šalių įvertinta tam tikra suma), dovanojimo sutartis privalo būti notarinės formos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Taip pat dovanotojas susigrąžinti dovaną gali ir geranoriškai susitaręs su dovanos gavėju.

Jeigu apdovanotasis sutartyje numatytos sąlygos nevykdo, dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad apdovanotasis prisiimtus įsipareigojimus įvykdytu, arba reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį bei sugrąžinti turtą.

Atsižvelgiant į tai, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojimo procesui? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą, o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą.

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat bet kokį kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, jog notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.

Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.

Apibendrinant, dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo.

Svarbu! Jei dovanos vertė yra iki 1 500 eurų, privalo būti rašytinės formos sutartis, o jei ji neviršija 14 500 eurų - rašoma sutartis su notaro patvirtinimu. Už Informacijos apie gautas pinigines lėšas nepateikimą (arba pavėluotą pateikimą) bei klaidingos informacijos pateikimą fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pavyzdžiui: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.

tags: #tevai #dovanoja #turta #vaikams #deklaracija