Šiaurės Lietuvoje, Biržų krašte, išsidriekusioje Balio Sruogos gimtinėje Baibokuose, tvyro ramybė ir tyla. Rašytojas gimė Baibokų kaime 1896 m. vasario 2 d.
Lietuvos etnografiniai regionai
Nors Baibokai nėra Sruogų tėvonija, nuo seno šis kaimas priklausė Šalčiams, kurie buvo bevaikiai. Balys nuo mažens pateko pas gimines Šalčius, kurie jį užaugino. Jam mirus, Pranciškus paveldėjo jų ūkį ir kurį laiką ūkininkavo vienas, vėliau vedė 19 metų jaunesnę Agotą Lamonaitę, bažnyčios žemės.
Agotos ir Pranciškaus Sruogų šeimoje užaugo penki sūnūs, keturis išleido į mokslus. Po rašytojo tėvo mirties sodyba atiteko jo broliui Aniolui, kuris mokėsi ūkininkauti. Ūkį paveldėjęs Aniolas Sruoga su pirmąja žmona Milda pragyveno dvejus metus. Ji mirė džiova. Pirmą kartą vedęs Čybaitę iš Baibokų kaimo, kuri susirgo džiova ir mirė, jis vedė Balčiūnaitę Salomėją iš Užusienio kaimo, Krinčino valsčiaus. Santuoka įregistruota 1932 metais. Salomėja susilaukė trijų sūnų - Algirdo, Vytauto (jau mirę) ir Aniolo, kuris gyvena Vilniuje. 1949 m. šeima buvo ištremta į Sibirą, sodyboje apsigyveno svetimi žmonės. Po Sibiro šeima iš pradžių grįžo į Šiaulius, o vėliau persikėlė į Baibokus ir pragyveno joje iki mirties - 2004 metų. Šios sodybos neaplenkė karas ir trėmimai į Sibirą.
Sodyba atiteko Aušros kolūkiui. 1956 m. Salomėja Sruogienė - Kaziliūnienė grįžo su šeima į Lietuvą, į savo namus. Tačiau, pasak Salomėjos, Baibokų žemė vidutinė, didelė dalis trečios rūšies. Žmonės nebuvo palankiai nusiteikę šeimos sugrįžtuvėms. Sodyba buvo suniokota, nes joje gyveno svetimi žmonės. Brolio Aniolo vaikai suremontavo suniokotus namus.
B. kultūros ministerija, mano močiutei Salomėjai sutikus, šiame name įrengė muziejų. Muziejus buvo gausiai lankomas, apie tai byloja svečių knyga. Tačiau jei ir būdavo skiriamos lėšos, tai jos tik maža dalimi pasiekdavo adresatą. B. Sruogaitė teigia, kad sodyba dabar atrodo labai sunykusi.
Sruogyno Dabartis
Dabar sodyba atrodo jau kitaip nei Balio Sruogos vaikystės metais. Daug kas pakeista, stogas naujai apdengtas šiferiu, pakeisti langai. Šalia trobos, palei vieškelį, buvo išsidėstę 11 įvairių pastatų, iš kurių išliko klėtis ir klėtelė, beveik nepakitusios, apgadintos tik laiko ir apdengtos šiferiniais stogais. Taip pat išliko pirtis ir senasis šulinys, kastas maždaug prieš du šimtus metų. Deja, malūno, stovėjusio kitoje kelio Vabalninkai - Biržai pusėje, jau nebėra, jis sudegė. Anksčiau malūno sparnų ilgis siekė beveik devynis metrus, ir vyrai, pakėlę, atsukdavo jį prieš vėją.
Ne ką geresnė padėtis ir B.Sruogos gimtinėje Baibokuose (Biržų r.), kur 1896 m. vasario 2 d. gimė būsimasis rašytojas. Šiaurės Lietuvoje išsidriekusioje B.Sruogos gimtinėje visiška ramybė ir tyla. Čia stovi dviejų galų namas, dvi klėtys, didžiulis sodas. Sodyboje galima išvysti žalčius, o naktimis bliauna stirnos. Šimtamečių liepų drevėse peri pelėdos, jauniklius veda vanagai.
Pasakojimus apie rašytojo vaikystę, praleistą „Sruogynėje“, galima rasti A.Samulionio knygoje „Balys Sruoga“. Anot B. Sruogaitės, sodyba dabar atrodo labai sunykusi. 60 metų. Kai nėra stogo, visas trobesys pūva. O namas irgi ne jaunesnis. Matydamas tokią padėtį, B. Sruoga įkūrė paramos fondą (kodas 192042778). Tai buvo prasmingo darbo pradžia - atstatyti rašytojo gimtinę. Pakeitėme namo instaliaciją, keitėme supuvusias tvoras, pjovėme senus supuvusius medžius, esančius pastatus".
Visa tai yra tautos istorija. B. Sruoga atidavė visą save kūrybai, jis buvo negailestingas kritikas savo ir kitų kūrybai. Kaip gaila, kad taip apleisti didžio rašytojo namai. Žmonės, kurie dar nepervedė 2 proc. pajamų mokesčio fondui, gali tai padaryti pervesdami lėšas į sąskaitą LT167044060008217165, SEB bankas. B.Sruogos kūrybos tarpsnis siejamas su Kaunu.
B. Sruoga pirmiausia ir prisimenamas kaip „Dievų miško“ autorius, kuris koncentracijos stovykloje ir parašęs garsiąją savo knygą Dievų miškas. Rašytojas Balys Sruoga dažniausiai lankydavosi namuose per šventes, bendraudavo su kaimynais, „išlenkti sklenyčią biržietiško alaus, pašposyti ir pašėlti“, bendravo su bičiuliu rašytoju Vincu Krėve. Tačiau niekada ilgai neužsibūdavo. Prie darbo jo niekas nestatė, tačiau niekada savo namuose jis nebuvo ponas.
Šios sodybos neaplenkė karas ir trėmimai į Sibirą. suniokoti, nes sodyboje gyveno svetimi žmonės. brolio Aniolo vaikai suremontavo suniokotus namus. seklyčios. Jei ir būdavo skiriamos lėšos, tai jos tik maža dalimi pasiekdavo adresatą. B. …kaip gaila, kad taip apleisti didžio rašytojo namai…
Muziejus Kaune
Su Kaunu siejamas nemažas rašytojo Balio Sruogos gyvenimo laikotarpis. Žaliakalnyje, Ramiojoje g. (dabar B.Sruogos g. Dalia gyveno iki 1940 metų. (žmona ir duktė dar 1944-ųjų rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus). teigia muziejaus vedėja Angelė Galnaitytė, šioje vietoje 1966 m. spalio 1 d. įkurtas B. istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės muziejus. 1967 metais pirmą kartą paminėtos B. ir mirties metinės. Gražia tradicija tapo B. Sruogos gatvės gyventojų organizuojamos šventės, kurių metu prisimenama gatvės kūrimosi istoriją, sklypų pirkimą, namų statybą, aplinkos tvarkymą.
Namo viduje dvelkia ramybe ir kūrybine dvasia. Muziejaus lankytojai turi galimybę pavaikščioti B. laikotarpio dvasią per jo daiktus. Kruopščiai įrengtas ir istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės kambarys, kuriame eksponuojamos dukrelės Dalios nuotraukos. Muziejuje galima pamatyti B. švarkelis, dubenėlis ir pypkė, tada, kai šioje sodyboje gyveno rašytojas su šeima.
Viena tokia B. klebonas kun. klausytasi Algirdo Mikučiausko atsiminimų įrašo. Dievo palaimos. Šv. Antano bažnyčios klebonas kun. dukra Aušrine. XX amžiaus lietuvių literatūros kūrinių. nedrąsus saulės spindulys.
Atminimo Įamžinimas
1965 m. įvyko B. metinės. Iš visų renginių, skirtų rašytojui atminti, ypač išsiskyrė keli, į kuriuos B. dalyvavo Vasario 5 d. atidaryta bibliotekininkės Nijolės Taujanskienės parengta paroda „Balys iš Baibokų“. Parodos atidaryme dalyvavusieji išgirdo ir paskutinius B. Aniolo sūnaus, VDU profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, genetiko Aniolo Sruogos (1936-2016) žodžius. Buvo dalijamasi autentiškais prisiminimais apie B. ar net visai nematytos unikalios B. Sruogos nuotraukos iš artimųjų archyvų. Tai buvo įgyvendinant tarybos finansuotą projektą „Teigiantis gyvenimą. Baliui Sruogai - 120“.
Rugjūčio 14 d., išaušus saulėtam Žolinės sekmadieniui, Baibokuose prasidėjo ilgai lauktas renginys. I. Drevinskaitė-Žilinskienė sakė, kad renginio pavadinimas simboliškas. Jis atsirado, perskaičius vieną B. Mano nuotaika puiki, ir į ateitį aš žiūriu labai ramiai. Renginys subūrė visus rašytojo giminaičius ir draugus, puoselėtojų, mokytojų, mokinių. Renginys prasidėjo paties B. Sruogos žodžiais. Buvo perskaityta keletą ištraukų iš autentiškų B. gyvenant pagal Vakarų individualizmo prioritetus, B. skatino apsilankyti, skleisti žinią apie B. vietose. V. Valkiūnas linkėjo visiems užsikrėsti B. Biržų vicemerė Irutė Varzienė taip pat skatino suvokti vietos autentiškumo reikšmę. lituanistai, vesdami pamokas apie B., apgailestavo, kad ne visiems pavyksta čia realiai atvykti. O tai labai svarbu, nes visa Sruogų dvasia Baibokuose. tiek, kiek jis gyvas mumyse. I. Varzienė šviesiai ir gražiai prisiminė habil. dr. rūpinosi Baibokais, todėl šis susitikimas skirtas ir jo atminimui. ministerijai, padėkos raštus už B.
Renginio pirmoje dalyje „Balys Didysis“ perskaityti keturi pranešimai apie B. kūrybos sritis - memuarus, poeziją, dramaturgiją, laiškus, atsiminimus. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Lašaitė-Markevičienė pasidžiaugė, kad šią ypatingą dieną Baibokuose sklando ne tik Balio Didžiojo dvasia. Ji norėjo tikėti, kad čia yra ir B. Sruogos gyvenimo ir kūrybos ištikimiausias tyrinėtojas habil. dr. Samulionis, kurio 80-ies metų jubiliejų minėsime taip pat jau labai greitai - lapkričio 24 d. N. Lašaitė-Markevičienė kalbėjo apie B. pirminių šaltinių - rankraščio ir dviejų mašinraščių - lyginimu. namuose-muziejuje, kuriuo remiantis atlikti beveik visi cenzūriniai taisymai, netirtas. Mirus A. nebeatsirado tyrėjo, kuriam šių dalykų ištyrimas būtų gyvybiškai svarbus. parodyta vis naujų autentiško teksto skyrių, dalių, fragmentų. dabarties išbirusią mozaiką. Ji iki galo neišryškės, jei nebus surinkti visi autentiški gabaliukai. originalios skyrybos. įtrūkių - konkrečių kūrinio teksto vietų, kurių Dievų miško mozaikoje dar nematyti. N. universiteto (JAV) mokslininkams, pradėtą kurti elektroninį B. ir publicistinius tekstus akademiniams B. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros profesorė dr. pabrėžė, kad palikimas, atminimas ir kūrybos sklaida prasideda nuo mokyklos suolo. mokykloje mokiniai skaito tik žymiausią B. Sruogos kūrinį Dievų miškas. Sruogos, Jurgio Baltrušaičio poezijos. Apgailestavo, kad taip prarandamos svarbios kontekstinės žinios.
G. Bankauskaitė-Sereikienė perskaitė pranešimą „Maištingasis poetas B. Sruoga“. Modernus B. Pasak mokslininkės, „B. Sruogos lyrikoje tikrai nelengva atskirti autorių. pirmiausia viskas gimsta jame, tik po to ateina į eilėraštį“. Kokios nuotaikos, emocijos B. ir jų atspindys poezijoje. G. Bankauskaitė-Sereikienė B. B. Sruoga - ir jausmo poetas. Pranešėja išryškino B. Daugirdaitei, paraleles. smiltys, Dievų takais. Eilėraščių atgarsiai jaučiami laiškuose. Mokslininkės teigimu, nors B. šokiruoja miesčionis), jis pats rašė poetiškai, simbolistiškai, romantiškai. Tarp B. abipusis ryšys: B. Lektorės žodžiais, „B. ieškojimų svarbą ir reikšmę. Būtent šis momentas per mažai akcentuojamas ir tiriamas. B. meno principas buvo originalumas, sąmoningai kūrė savąjį mitą. Šiuo aspektu B. Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorė dr. pratęsė ankstesnį pranešimą mintimis apie B. R. Pabarčienė perskaitė pranešimą „Baibokų humoras B. Sruogos kūryboje“. aiškindama, ką jai pačiai reiškia žodis Baibokai - aštroko humoro. Vietos gyventojams šis pavadinimas įprastas, o atvykėliams iš svetur - žaismingas, nutrūktgalviškas. R. prisiminė, kad 1997 m. rengdama atsiminimų apie B. pirmąjį jos skyrių pavadinti „Balys iš Baibokų“. Ostrauskas, taip pat pavadinęs ir savo dramą apie B. Sruogą. vien tik dėl to, kad čia gyveno B. R. Pabarčienė sakė užduodanti studentams klausimą, kas lengviau, - ar pravirkdyti, ar prajuokinti skaitytoją? dalykai nelengvi. Anot R. Pabarčienės, vienas charakteringiausių B. pravirkdyti vienu metu. R. Pabarčienė aktualino dabar rečiau prisimenamas B. Perkūną, Kazimierą Sapiegą, Barborą Radvilaitę. Sruogos humorą, jo specifiką, pateikė daug konkrečių pavyzdžių. tarsi įvairių komizmo formų enciklopedija. B. R. Pabarčienė pasidalijo, kokius B. Baigdama R. Pabarčienė perskaitė žmonių, kurie 1962, 1973, 1978 m. konkrečiai liudijo apie B. Sruogą, Sruogų šeimą - tėvą, motiną, B. Sruoga“.
Muziejininkė aktualino atsiminimus, kuriuose kalbama apie B. Sruogos asmenybę. V. Sruogą per labai originalią rašytojui nutikusių ir jo iškrėstų pokštų ir nuotykių prizmę. Renginio vedėja I. maldavosi visas Baibokų kaimas. B. malūnas kada nors taip pat bus atstatytas. Baibokų malūnėlis toliau maltų jų mintis ir prasmingus darbus apie B. Antroje renginio dalyje kviesta atkurti „Baibokų kaimo legendą“. fotografijas „Baibokai - B. Sruogos gimtinė“. fotografijos ir tapybinį metodą, atsispindi gyvoji istorija. išlikę daiktai. Žvelgiant į juos, galima persikelti ir į rašytojo gyventą laiką. pristatyta ne tik Vabalninke, bet ir kitose Biržų rajono bibliotekose, kultūros namuose. B. paroda „Balys iš Baibokų“.
Bibliotekos darbuotoja N. Taujanskienė pasakojo apie B. Sruogos kūryba, kritine, populiariąja literatūra apie ją ir B. fotomenininkų, istorikų darbais, kuriuose vizualiai ir žodžiu kalbama apie Baibokus ir Sruogų giminę. Taujanskienė pasidžiaugė, kad bibliotekoje saugoma retų eksponatų - B. liaudies dainų rinktinė (1949). Papasakojo, kad į bibliotekos fondus atkeliauja ir naujos medžiagos. biržiečio mokytojo Stasio Stonkaus atsiminimų apie B. minint rašytojo gimtadienį, padovanojo žurnalistas Algirdas Butkevičius. N. papasakojo apie pirmojo B. Sruogos kūrybos tyrinėtojo habil. dr., kuriuo kelius kitiems tyrėjams. minint rašytojo 90-ąjį gimtadienį, dalyvavo A. Po rimtų ir žaismingų pokalbių, diskusijų renginio dalyviai turėjo ypatingą progą pabendrauti su B. artimaisiais, iš jų išgirsti, kuo sruogynė gyva dabar. Sruogynę atgaivino ne tik prapliupęs lietus, bet ir Biržų kultūros centro etnografinis ansamblis „Bočiai“. meninę programą tarp gerai ausiai atpažįstamų romansų melodijų talentingai įpinta B. Sruogos meilės istorijos gija atvėrė dar vieną unikalų B. Sruogos jaunystės puslapį. šokiai ir linksmas ūpas priminė amžininkų žodžius, kad B. mylėjo visas moteris, net senas „babuškas“.
Prasiblaškius subūrė visų labiausiai lauktas pokalbis su kino režisieriumi Algimantu Puipa, kuris papasakojo apie filmo, pastatyto pagal B. Sruogos memuarus Dievų miškas, kūrimo istoriją. Režisierius iškart pabrėžė, kad statyti filmą, kurio ištakos - stipri literatūra, sunku ir rizikinga, nes kinas neprilygsta autentiškam šaltiniui. Pasak A. Puipos, labai dažnai kinas pralaimi prieš literatūrą dėl vienos konkrečios priežasties - laiko galimybės. Kino pasakojimą režisierius techniškai turi sutalpinti į 60 spausdintų puslapių. Režisierius A. Puipa prisiminė, kad sovietmečiu viskas buvo kontroliuojama, ypač kino cenzūra. Jam gimė mintis, kad ta tema reikėtų pastatyti filmą. Tačiau imtis realių darbų trukdė kino cenzūra. teatras, kaip ideologinė meno rūšis, buvo ypač kontroliuojami. Literatūros cenzūra buvo šiek tiek kitokia, nes kas pasiima knygą, ją skaito vienas. O kino teatras ar teatro salė - masinė susibūrimo vieta. maištingesnė mintis iš karto pasiekia didelę masę žmonių. personažus, ypač kalinius „ruskelius“ ar sargybinius ukrainiečius. filmo ekranizacijai. vaikščiojo į Redakcinį skyrių, siūlydamas Dievų mišką. nepasistūmėta. 1980 m. iš Maskvos į Lietuvą grįžo režisierius Vytautas Žalakevičius, kuris užėmė kino studijos meno vadovo ir direktoriaus pareigas. Prasidėjo bendradarbiavimas su juo. Tada V. Žalakevičius pasiūlė pabandyti ekranizuoti Dievų mišką. Pasiūlymas buvęs įdomus. parodyti lagerį, kuriame vyksta tokie paradoksalūs dalykai, - kaip „peršokti“ Maskvos cenzūrą. Sruogos Dievų miškas, - į lagerį įvažiavusių rusų tankų scena, buvusiam kaliniui iškilusią grėsmę, išgyventą nežinią dėl tolesnio likimo. atsidurs kitame, sovietiniame, lageryje. Tai Štuthofe, paskui išsiųsto į Sibirą, tragedija. Kai ši tema pradėta gvildenti, nereikėjo nė Maskvos cenzūros. Tik atgavus nepriklausomybę, į Lietuvą pradėjo atvažiuoti kinematografų iš įvairių pasaulio šalių, kurie vieną po kito pastatė aštuonis filmus apie konclagerius. jau įgudęs statyti šios srities scenografijas. bandyti įgyvendinti Dievų miško kinematografinę idėją. cenzūros gniaužtos idėjos. Deja, scenaristas R. Gavelis jau buvo miręs. Režisieriui A. scenarijų papildyti naujais dalykais, kurių nebuvo galima siūlyti tarybiniais laikais. klaidą dokumentuose, šio filmo ekranizacija Lietuvoje nefinansuota. pavyko sudominti anglų prodiuserius. aktorių - britų kino ir ...