Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Ji yra būtinoji kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis, todėl turi būti įrodinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Tam, kad tinkamai nustatytume kaltę reikia ištirti jos valinį ir intelektualųjį momentus.
Profesorius V. nagrinėjo kaltės klausimus remiantis LR BK 9 ir 10 straipsniais. Įdomu, kad nuo pat 1961 m., t.y. šio BK priėmimo, jos nė karto nebuvo papildytos ar pakeistos. Dėl tokio stabilumo galima būtų daryti išvadą, kad jos yra idealios. Tačiau, mano nuomone, jose yra nemažai trūkumų.
Profesorius buvo teisus, panagrinėjus teismų praktiką, pastebėsime, kad būna atvejų, kada teismai neteisingai nustato kaltės rūšį. Šią problemą nagrinėja daugelis Lietuvos ir kitų valstybių teisės mokslininkų ir praktikų, tokie kaip S. Bikelis, A. P. Kozlov, G. A. Zlobin, B. S.
Tiesioginė kaltė
Tiesioginė kaltė yra viena iš kaltės formų, dėl kurios asmuo, padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Žinotina, kad tiesioginė kaltė objektyviai laikoma sunkesne už neatsargią kaltę. Šis BK, būtent ši kaltės forma numatyta kaip būtina žmogaus baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką sąlyga.
Tiesioginė kaltė - tai veikos neteisėtumo suvokimas ir sąmoningas noras tą veiką vis dėlto padaryti, siekiant draudžiamo rezultato. Ši veikos sudėtyje nurodo poelgio kryptingumą ir tikslą. Tiesioginė kaltė, kaip psichinė elgesio savybė, yra siekimas realizuoti baudžiamosios veikos sudėtį, suvokiant visas objektyvias veikos aplinkybes. Tai atskleidžia įprasta trumpa formulė - "Žinojimas ir norėjimas realizuoti veikos sudėtį". Tiesiogiai kaltai padaro tas, kuris suvokia, ką daro, ir to nori.
Kita jos prasmė yra neabejotinos arba beveik neabejotinos nusikalstamo elgesio pasekmės suvokimas ir siekimas vis dėlto jį daryti. Jeigu A padega V priklausantį namą norėdamas jį nužudyti, nors žino, kad ten yra ir W, tariama, kad A nori nužudyti ne tik V, bet ir W, jeigu numatė, kad W mirtis bus neabejotina arba beveik neabejotina jo elgesio pasekmė. Šios aiškinimu sutinka nemažai bendrosios teisės sistemos narių, taip pat ir romansų - germanų teisės nariai.
Tiesioginė kaltė nužudyti preziumuojama, jei kaltininkas pavojingą ginklą panaudojo kurios nors gyvybinės kūno dalies atžvilgiu, nes jis manė, numatė ir būtinai sutiko, kad dėl to turėtų arba galėtų įvykti mirtis. Šios sąvokos išplėtimas yra logiškas, nes rezultato realaus tikėtinumo suvokimas prilygsta tokio rezultato norėjimui.
Tiriant iki 95 proc. nusikaltimų, įrodyta tiesioginė kaltė.
Tiesioginė kaltė apibrėžiama 15 straipsnyje. Ši kaltė, kaip tam tikras kaltininko psichinis santykis su daroma nusikalstama veika, apibūdina du elementai - intelektinis ir valinis.
Intelektinis ir valinis momentai
Intelektinis momentas apibūdina psichinį santykį su pavojinga veika bei priežastinio ryšio vystymusi, o skiria valinis momentas - psichinio santykio su baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais kilimu ypatumai.
Tiesioginė kaltė neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui. Tiesiogiai kaltai padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį LR BK straipsnį. Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 birželio 18 d. nutarimo 5 punkte aiškina, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 str. taikoma tik esant tiesioginei kaltei.
Tiesioginė kaltė yra baudžiamosios atsakomybės sąlyga dviems atvejais: 1) jei sudėtyje greta kaltės numatytas motyvas ar tikslas arba 2) nusikalstamos veikos sudėtis yra formali.
Apibrėžimas pateikiamas LR BK 15str. 2 dalyje. LR BK 15str. 2d. pateiktas apibrėžimas, pritaikytas materialioms nusikalstams veikų sudėtims. Tiesioginė kaltė yra tada, jei ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo. `Šis apibrėžimas apima tris sudedamąsias kaltės dalis: psichinį santykį su daroma pavojinga veika, psichinį santykį su BK numatytais padariniais numatymu ir psichinį santykį su jų kilimu.
Tai pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Tai yra nusikalstams veikų objekto ir objektyviosios pusės suvokimas. Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas tai : 1) faktinis daromos veikos aplinkybių suvokimas ir 2) daromos veikos socialinės reikšmės suvokimas.
Materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieštaringi teisei padariniai. Asmuo numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius sukels jo veika. Rusijos baudžiamosios teisės mokslininkas V.A. Nersesianas rašo: "kaltininko suvokimas, kad jo padaryta veika yra visuomenei pavojingo pobūdžio, yra nulemtas pavojingų visuomenei padarinių numatymo".
Kaltininkui pakanka suvokti baudžiamosios teisės požiūriu reikšmingą (adekvatų) priežastinį ryšį tarp jo veikos ir kilusių padarinių. Priežastinio ryšio detalių suvokimas ar nesuvokimas, suvokiant nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, reikšmės neturi.
Šis momentas apibūdina asmens, padariusio pavojingą veiką, psichinį santykį su pavojingų padarinių kilimu ir įstatyme nusakytas žodžiais "norėjo pavojingų padarinių kilimo". Norėjimas - tai tikslinga veika. Norėjimas, kad dėl veikimo ar neveikimo atsirastų padariniai, reiškia, jog veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė.
Viena iš tiesioginės kaltės rūšių yra veikos, kurių sudėtis yra formali. Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis yra tokia, kurios konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrįsti faktą, jog asmuo padarė pavojingą ir prieštaringą teisei (nusikalstamą) veiksmą (veikimas) arba atsiradus įstatymo pareigai nepradėjo jos vykdyti, nustojo ją vykdyti (neveikimas).
Tiesioginė kaltė veika yra tada, kai asmuo darydamas pavojingą veiką suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15str.2d.1p.). Šiai kaltei yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamo veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis yra intelektinis kaltės elementas, o antrasis - valinis.
Šis momentas pabrėžia ne padarinių siekimą, o veikos siekimą. Tai yra, asmuo sąmoningai leidžia jiems kilti. Tiesioginė kaltė atskleidžia psichinį kaltininko santykį su veika kaip trunkančiu daugiau laiko, kuris skiriamas apgalvoti nusikalstamos veikos aplinkybes, veikimo būdą ir siekiamus padarinius. Staigaus afekto atveju laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo ir veikos yra labai trumpas ar beveik nepastebimas. Veikdamas asmuo laikomas mažiau pavojingu, kadangi veika yra ne iš anksto apgalvotas, kryptingas, asmens inicijuotas intelekto ir valios išreiškimas, o atsiradęs netikėtai, paprastai dėl paties nukentėjusiojo sąlygotų aplinkybių.
Afekto būsenos kaltė, kuriai būdinga tai, jog asmuo padaro nusikalstamą veiką labai susijaudinęs, t.y. būdamas psichiškai paveiktas aplinkybių. Tomis aplinkybėmis gali būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens poelgis kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu. Ši aplinkybė turi reikšmės kvalifikuojant veiką kaip mažiau pavojingą.
Neapibrėžta kaltė, kai suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinio pavojingumo laipsnio, kitaip tariant, kaltininką tenkina bet kokio laipsnio kilę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą.
Apibrėžta kaltė yra tuomet, kai asmuo konkretizuoja padarinius. Ji gali būti paprasta, kai kaltininkas siekia vieno konkretaus rezultato arba alternatyvi, kai kaltininkas suvokia, kad jo veika gali sukelti du ar daugiau savarankiškus padarinius, iš kurių bet kurie jį patenkins.
Tiesioginės kaltės kryptingumas pasireiškia ne tik tada, kai tikslas pasiekiamas, bet ir kai nepasiekiamas. Šios apibrėžtumas turi praktinės reikšmės atskiriant baigtas veikas nuo kėsinimosi jas padaryti, pvz., šiuo atžvilgiu reikšminga LAT 1998 m. birželio 2 d. Sprendžiant subjekto kaltės klausimą, kuomet siekiama atsakyti, ar kaltas asmuo, padaręs nusikaltimą, ar kaltinamas nepagrįstai, labai svarbi yra loginė programa kaltininko veikloje.
Netiesioginė kaltė
Kallstadt - Meaning_&_Pronunciation_Word_World_Audio_Video_Dictionary
Netiesioginė kaltė (lot. dolus eventualis). Šis požymis būdingas ir neatsargiai kaltei, t.y. nusikalstamam pasitikėjimui ir nusikalstamam nerūpestingumui. Netiesioginės kaltės būtina prielaida yra besąlygiška poelgio valia.
Netiesioginė kaltė, atvejai. Pirmasis pasireiškia dviejų pavojingų vienos veikos padarinių kilimu. Tai vadinamoji idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kai viena veika sukeliami du padariniai. Galima pateikti pavyzdį tokio atvejo. Antai, kaltininkas sumąsto apvogti butą. Jis jį stebi ir išsiaškina kada šeimininkų nebūna namie. Kitą dieną ateina įgyvendinti savo sumanymo ir įsilaužęs į butą, jame randa šeimininko senyvo amžiaus motiną. Tam, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos ir jo išduoti, jis jai trenkia į veidą, senutė miršta. Taigi šiame atvejyje yra nužudymo ir vagystės sutaptis. Šiuo senolės mirties jis nenorėjo, tai nebuvo jo tikslas.
Antrasis netiesioginės kaltės atvejis, kai padaromas vienas nusikaltimas. Motina pagimdo vaiką, nuneša jį į mišką, parką ar kitą nuošalią vietą ir palieka. Vaikas sušąla ir žūsta. Motinai inkriminuojamas BK straipsnis ( nužudymas). Ji sako vaiko žudyti nenorėjusi ir tikėjosi, kad gal koks nors žmogus eis pro šalį, išgirdęs verkiantį vaiką, jį paims. Ji teigia neturėjusi tikslo žudyti, o norėjusi atsikratyti vaiko. Šiuo gyvybės atėmimo atžvilgiu. Kaltinamoji teigia nenorėjusi vaiko mirties, bet jos nenoras vaiko mirties nepagrįstas jokiais veiksmais, siekiant išvengti galimų padarinių. B.S.
Jeigu asmuo darydamas nusikalstamą veiką, suvokė savo veikimo ar neveikimo pavojingą pobūdį. BK formuluotė "suvokė nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį" yra labai abstrakti. Tai yra, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes turėtų suvokti kaltininkas. Kaltė yra tik tuomet, kai jis pats padarytą nusikalstamą veiką vertina (suvokia) kaip pavojingą (pavyzdžiui, kaltininkas, neteisėtai laikęs narkotines medžiagas, gali teigti nesuvokęs, ką blogo (pavojingo) jis padarė). Tačiau toks aiškinimas būtų netikslus. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar kaltininkas savo nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingą, ar ne. Preziumuojama, kad kiekvienas nusikalstamos veikos subjektu galintis būti asmuo, suvokiantis nusikalstamos veikos aplinkybes, kartu suvokia ir nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį.
Pakanka nustatyti, kad kaltininkas suvokė, kad įstatymų leidėjo požiūriu, jo elgesys yra pavojingas visuomenei. Nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas veikimo atveju reiškia, kad nusikalstamą veiką darantis asmuo suvokia, jog yra įstatymo nustatytas draudimas sukelti padarinius arba liepimas nesukelti padarinių.
Taigi nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimas baudžiamojoje teisėje yra neatsiejamai susijęs su įstatymų leidėjo nuostatos suvokimu, kitaip tariant, nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimu. Taigi, nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimas yra tapati sąvokai - "nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimui", todėl vartosiu tik vieną sąvoką, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir priėmė naują, kuriuo V. J. ir R. N. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. V. J. nuteista už tai, kad būdama akcinio kreditinio banko "Nida" valdybos pirmininke ir dėl užimamos pareigos turėdama savo žinioje banko turtą, be ekonominio pagrindo ir prarasto turto susigrąžinimo garantijų AKB "Nida" patalpose Vilniuje, A. Ąiaus gatvėje, išduodama kitiems Lietuvos Respublikos bankams garantinius raštus, kuriais buvo garantuojama už skolininkus, įsipareigojant atlyginti paskolos negrąžinus kreditoriams padarytą žalą, kreditoriams pagal minėtus raštus patenkinus savo reikalavimus AKB "Nida" pinigais ir turtu, iššvaistė jai patikėtą AKB turtą stambiu mastu, t.y. už 5 525 127,79 Lt. R. N. nuteista už tai, kad būdama AKB "Nida" valdybos pirmininkės pavaduotoja, dėl užimamos pareigos turėdama savo žinioje banko turtą, iššvaistė jai patikėtą AKB "Nida" turtą stambiu mastu. Kaltininkės kasaciniame skunde teigia, kad jos nesuvokė veikos pavojingumo, jos nežinojo, kad AKB "Nida" finansinė padėtis yra sunki, jos nesiekė sau naudos.
Netiesiogine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai jiems leidžia atsirasti. V. J. ir R. N. šios veikos elementas pasireiškė tuo, kad abi nuteistosios suvokė atliekams veiksmams pavojingumą, suprato, kad savo neteisėtais veiksmais kėsinasi į svetimą, dėl užimamos pareigos jų žinioje esantį turtą. Nors kasaciniuose skunduose jos neigia savo kaltę, nurodydamos, kad išduodamos garantinius raštus elgėsi teisėtai, nepažeisdamos šios raštų išdavimo tvarkos, kadangi 1993 - 1994 metais nebuvo nustatytos garantinis raštų išdavimo taisyklės. Tačiau kaltininkės privalėjo vadovau...
tags: #tiesiogine #ir #netiesiogine #nuosavybe