Patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrengiamos ne tik visuomeninės paskirties pastatuose, bet ir gyvenamuosiuose namuose ‒ tiek individualiuose, tiek daugiabučiuose.
Tačiau vis dar ginčijamasi, kokią geriausiai pasirinkti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą, ar iš viso apsimoka kondicionuoti patalpų orą?
Oro vėsinimo (kondicionavimo) sistemų įdiegimas gyvenamuosiuose ar kitos paskirties pastatuose siejamas ne tik su aukšta pastato mikroklimato parametrų palaikymo kaina − dėl oro vėsinimo išaugusiomis energijos sąnaudomis, bet ir su abejonėmis, ar bus užtikrinta patalpų šiluminės aplinkos kokybė, nuo kurios priklauso sveikata.
Norėdami gauti teisingą atsakymą į klausimus ir išsklaidyti abejones, ne vienos šalies mokslininkai atlieka patalpų mikroklimato tyrimus.
Jų rezultatai svarbūs visiems - gyventojams, projektuotojams, NT plėtotojams.
Daugelyje per pastarąjį dešimtmetį pastatytų naujų gyvenamųjų (daugiau individualių) ir negyvenamųjų pastatų įrengtos įvairios oro vėsinimo, t. y. kondicionavimo, sistemos užtikrina pasirinktą šiluminio komforto lygį ir palaiko švaresnį orą.
Remiantis energijos sąnaudų pasiskirstymo pastatuose duomenimis, matyti, kad energijos poreikis patalpoms vėdinti ir orui vėsinti sudaro nemažą visų bendrųjų pastato energijos sąnaudų dalį − apie 10 proc.
Pagal statistiką daugelis žmonių patalpose praleidžia apie 80 proc. paros laiko.
Vidutiniškai per minutę žmogus įkvepia 16-20 kartų.
Į aplinką jis iškvėpia CO2 ir vandens garus, be to, prakaituoja.
Patalpose tinkamų mikroklimato parametrų nepalaiko ir maisto gaminimo procesai, skalbimas, įvairių buitinės chemijos produktų naudojimas, rūkymo įpročiai, iš namų apyvokos plastikinių elementų ar dažytų paviršių išsiskiriančios cheminės medžiagos.
Kartais manoma, kad pats žmogus geriausiai jaučia, ar komfortiškas mikroklimatas.
Taip linkę manyti natūralaus vėdinimo šalininkai.
Tačiau, specialistų teigimu, žmogui neužtenka jautrių receptorių, galinčių įvertinti oro kokybę, santykinę jo drėgmę ir CO2 koncentraciją.
Žmogaus receptoriai jautriai tegali vertinti kvapus.
Deja, papratai prie jų priprantama gana greitai.
Jau po pusvalandžio receptoriai tampa nebe tokie jautrūs patalpos orui ir, tik iš jos išėjus ir vėl sugrįžus, galima suvokti, kad viduje blogas oras.
Tarptautinio pastatų mikroklimato ir energijos centro (angl. International Centre for Indoor Environment & Energy) Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl netinkamos oro kokybės parametrų labai sumažėja ir žmonių darbingumas.
Tačiau įrodyta, kad pašalinus teršalų šaltinį ir tiekiant iš lauko į patalpą gryno oro kiekį, didesnį už vertę, reglamentuojamą normatyviniuose dokumentuose (10 l/s vienam žmogui), žmogaus savijauta pagerėja ir darbo našumas didėja 1,8 proc., kiekvieną kartą dvigubai padidėjus tiekiamajam oro kiekiui.
Aišku, asmeninė žmogaus patirtis - tai geriausias būdas įtikinti daugelį, kad sunku išlikti veikliam, kai patalpoje yra per šalta ar per karšta.
Danų mokslininkas dr. D. Wyon ištyrė, kad patalpos mikroklimato pokytis nuo 18 °C iki 28 °C oro temperatūros gali padidinti nepatenkintųjų šilumine aplinka žmonių nuo 10 proc. iki 90 proc.
Dar daugiau − žmonių susirgimų skaičių labiausiai lemia patalpų vėdinimo kokybė.
Tyrimai rodo, kad, tinkamai vėdinant patalpas, susirgimų skaičių galima sumažinti kelis kartus.
Dar neretai pasitaiko atvejų, kai pasistatę svajonių namus jų šeimininkai atidėlioja sprendimą įsirengti juose modernią patalpų vėdinimo sistemą.
Dažniausiai tai padaryti trukdo ne viena priežastis.
Visų pirma juos glumina labai išaugusi rinkos pasiūla ir baimė apsirikti iš begalės pasirenkant ne pačią tinkamiausią sistemą, užtikrinančią komfortišką mikroklimatą patalpose.
Apsispręsti trukdo ir žinių stoka, ir abejonės, ar iš tikrųjų sveika kvėpuoti ne natūraliu, bet vėsinamu ir kondicionierių apdorotu oru.
Kad dėl pirmosios priežasties būtų išsklaidytos abejonės, reikėtų pasidomėti ne per seniausiai VGTU mokslininkų atlikto eksperimentinio tyrimo rezultatais.
Jie ne tik atsakė į klausimą ar apsimoka kondicionuoti patalpų orą, bet ir parodė, kokią mikroklimato palaikymo sistemą mūsų sąlygomis geriausia ir naudingiausia įsirengti.
Mokslininkams buvo svarbu įvertinti ekonominį optimalaus patalpų mikroklimato efektą.
Tyrimo objektu buvo pasirinkta 94,5 m2 ploto patalpa, esanti pastato, laikomo Lietuvos ankstyvojo klasicizmo architektūros paminklu, palėpėje.
Šiandien labai panašiose patalpose gyvena ar dirba nemaža dalis ne tik sostinės, bet ir kitų šalies miestų gyventojų.
Konkrečiai tyrimui pasirinktoje patalpoje dirbo dešimt sėdimą protinį darbą dirbančių žmonių.
Eksperimentinio tyrimo metu buvo matuoti pagrindiniai šiluminės aplinkos parametrai: tiriamosios patalpos oro temperatūra, santykinė drėgmė, taip pat esamos vėsinimo sistemos tiekiamo oro temperatūra bei išorės oro temperatūros pavėsyje ir saulėtoje vietoje.
Matavimų duomenys buvo kaupiami tris vasaros savaites 5 minučių intervalu.
Skaičiavimo metodikai numatytas oro judėjimo greitis patalpoje buvo 0,2 m/s, o šiluminio spinduliavimo vidutinei temperatūrai nustatyti buvo daroma prielaida, kad ji lygi patalpos oro temperatūrai.
Atsižvelgus į tiriamojoje patalpoje dirbančių žmonių fizinį aktyvumą, žmonių medžiagų apykaita buvo prilyginta 70 W/m2, o aprangos šiluminė varža − 0,110 m2•K/W.
Remiantis matavimų duomenimis, buvo skaičiuojamas numatomas vidutinis patalpų šiluminio komforto įvertis ir nepatenkintųjų nuošimtis.
Remiantis pelno įvertinimo metodika, buvo nustatyti du pagrindiniai jo vertinimo kriterijai, t. y. darbuotojo sukuriama vertė ir įmonės veiklos sąnaudos per vėsinimo laikotarpį.
Antruoju atveju buvo gauti blogesni rezultatai.
Taigi aišku, kad netinkamas ir neefektyvus sistemos parinkimas pablogina žmonių savijautą ir gerokai sumažina jų darbingumą.
Apskaičiavus pasirinktų minėtų alternatyvių oro kondicionavimo sistemų atsipirkimo laiką, buvo nustatytas ir santykinis atitinkamų investicijų patrauklumas.
Mokslininkai nustatė, kad investicijoms į oro kondicionavimo sistemos įrengimą atsipirkti reikia dvejų metų periodo, t. y. dviejų vasarų šešių mėnesių, kad tokia investicija būtų nenuostolinga.
Atsižvelgus į gautus ekonominės analizės rezultatus ir apskaičiuotą kiekvienos čia minėtos alternatyvios sistemos atsipirkimo laiką, optimali oro vėsinimo sistema investicijų atžvilgiu yra oro vėsinimo sistema su tiekiamu ir šalinamu atvėsintu lauko oru (1).
Gauti minėto tyrimo rezultatai dar kartą įrodė lyg ir jau žinomą, tačiau vis dar retai skaičiais grindžiamą tiesą - verta investuoti ir sukurti patalpose geras mikroklimato sąlygas ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl finansinės naudos.
Šiuo atveju galima tik pasidžiaugti, kad tikslingai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedroje rengiami specialistai šiais energijos taupymo laikais dirba konkretų, itin naudingą darbą.
Beje, čia gaunamos profesinės žinios leidžia jiems spręsti ne tik energijos vartojimo pastato inžinerinėse sistemose taupymo klausimus, bet ir tinkamo pastatų aprūpinimo energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių problemas.
Tie gyvenamųjų būstų savininkai, kurie iki šiol dar abejoja, ar iš tikrųjų sveika kvėpuoti vėsinamu oru, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikinės oro gerinimo sistemos veikia kompleksiškai.
Jose įdiegti naujoviški filtrai, kurie pašalina iš oro ne tik dulkes, bet ir žiedadulkes, namų erkutes, sporas, net naminių gyvūnų plaukelius.
Be to, kartais nevėdinamose patalpose, kuriose neveikia kondicionieriai, oras tampa kur kas kenksmingesnis už atmosferinį: jį jonizuoja kompiuteriai, monitoriai, kiti buities prietaisai.
Kondicionuoto oro priešininkai neretai kaip kondicionavimo minusą įvardija peršalimo tikimybę.
Peršalimas gresia, jei sudaromas per didelis kontrastas tarp lauko ir vidaus temperatūrų.
Pavyzdžiui, atitinkamai 32 °C ir 18 °C.
Tačiau, kondicionavimo parametrus galima reguliuoti.
Patartina palaikyti ne didesnį nei, pavyzdžiui, 5-7 °C skirtumą tarp lauko ir vidaus oro temperatūrų ir šios problemos neliks.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad, norint neperšalti, negalima būti per arti kondicionieriaus, tiesiai ties pučiama oro srove.
Tačiau ir to nereikėtų sureikšminti.
Vartotojams, kuriems pagrindiniu argumentu - įsirengti namuose patalpų vėsinimo ir vėdinimo sistemas ar ne - yra investicijų dydžio klausimas, derėtų žinoti, kad šiandien įrenginiai gali būti įvairiausių modifikacijų ir kainuoti „pagal kišenę“.
Pavyzdžiui, jie gali veikti ištisus metus arba tik šiltuoju metų periodu.
Tinkamai parinkus reikalingų charakteristikų įrenginius, pritaikytus veikti ekonomiškiausiu režimu konkrečiomis sąlygomis ir reguliuojamus išmaniosiomis technologijomis, galima neabejoti, kad bus išsaugota ne tik sveikata, bet ir nemažai sutaupyta šildymo bei kitų lėšų, skirtų patalpų eksploatacijai.
Taip pat nereikėtų laukti, kol rinkoje atpigs moderniausia pastatų vėdinimo ir šildymo įranga.
Argumentas paprastas - per tą laiką kol ji atpigs, dėl prasto oro gali gerokai pablogėti sveikata.
Renkantis sistemą reikia apsispręsti, ar ji bus naudojama tik patalpoms vėsinti, ar ir šildyti.
Be to, reikia atsižvelgti į patalpos tūrį, stogo paviršiaus plotą, patalpoje būnančių žmonių skaičių, langų plotą ir skaičių, patalpoje išskiriančios šilumą įrangos galingumą.
Šiandien siekiama, kad šiuolaikiškame gyvenamajame būste oras atitiktų du pagrindinius kriterijus: pirma, žmogus turi dirbti ir ilsėtis švariame ir pakankamai šiltame ore, antra, tinkamam orui tiekti ir jam paruošti turi pakakti minimalaus energijos kiekio.
Todėl nusprendusiam gyventi komfortiškame mikroklimate ir ekonomijos siekiančiam būsto savininkui patartina nepasitikėti savo paties žiniomis ar draugų patarimais, o kreiptis į profesionalų oro vėdinimo sistemų specialistą.
Rekuperatorius - efektyvus sprendimas
Žiemai vis drąsiau žnaibant mums skruostus tikru naujakurių galvosūkiu tampa drėgmės lygis namuose ir namų vėdinimas.
Vieni jų kaip tik šiuo metu planuoja užbaigti vidaus apdailą, kiti, jau įsikūrę, po vėsesnės nakties rytą pasitinka aprasojusiais ar net iš vidaus apšalusiais langais.
Apsigyvenus ar dar planuojant tai padaryti naujuose namuose viena iš užduočių būną atsikratyti nepageidaujamos perteklinės drėgmės, likusios po statybos darbų.
„Naujai pastatytame name, jo sienose, grindyse išties yra likę nemažai drėgmės, kurią būtina pašalinti prieš pradedant apdailos darbus.
Ją galite pamatuoti oro drėgmės matuokliu: santykinė drėgmė neturėtų viršyti 60 proc.
Grodis aiškina, kad prietaisui parodžius, jog drėgmė namuose viršija rekomenduojamą lygį, reikėtų pasitelkti drėgmės rinkiklius, šildytuvus, jei įmanoma - įjungti šildymą.
Jis taip pat pabrėžia, kad būtina prisiminti šaltuoju sezonu patalpas šildyti, o visais metų laikais - būtina vėdinti.
Nesibaigus statybos ar apdailos darbams rekuperatoriaus, net jei jis jau sumontuotas, naudoti nerekomenduojama.
Jei nėra kitos išeities, o vėdinti reikia, eksploatuojant rekuperatorių reikia naudoti papildomus filtrus ir dažniau juos keisti.
Kol vieni naujakuriai ieško originalių būdų, kaip išdžiovinti nuolat rasojančius langus ir išsaugoti šilumą namuose, kai langai nuolat bent šiek tiek praverti, kiti džiaugiasi nesudvejoję ir pasirinkę investuoti į rekuperatoriaus įrengimą.
Paprastai tariant, rekuperatorius - tai prietaisas, kuris nuolat atnaujina orą namuose: iš patalpų pašalina nešvarų, o iš lauko tiekia gryną orą.
Vykstant tokiai oro apykaitai rekuperatorius pašildo iš aplinkos paimamą vėsesnį orą, taip sumažindamas šilumos nuostolius.
Ore, kuriuo kvėpuojame, be būtino deguonies yra ne tik kitų nematomų dujų (anglies dvideginio, azoto ir t.
Visos šios medžiagos yra lakios, todėl patenka į patalpas per atvirus langus, duris, ventiliacijos sistemas.
Namuose taip pat nemažai dulkių, nepakankamai vėdinant kaupiasi drėgmė (su ja - ir pelėsiai bei dulkių erkutės), buitinės chemijos likučiai, kvapai, mažėja deguonies kiekis.
Tokios sąlygos labai kenkia sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams - mažėja atsparumas ligoms, išsivysto alergijos, galvos skausmas ir kitos ligos, prastėja miegas ir savijauta.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vėdinti patalpas ir jas paskui šildyti yra paprastesnis variantas, bet pažiūrėkime, ar išties taip yra?
Rekuperatorius patalpą vėdina nuolat - visas oras patalpose atnaujinamas bent kartą per 3 valandas.
Žiemą papildomas patalpų šildymas jas nuolat vėdinant ne tik brangiai kainuoja, bet dar ir išsausina patalpų orą.
Norint, kad drėgmės lygis namuose būtų pakankamas, bet ne per didelis - vėdinti ir šildyti reikėtų nuolat, vienu metu.
Rekuperatorius gali ne tik šalinti, bet ir padėti išsaugoti patalpų drėgmę.
Kai namuose perteklinės drėgmės nelieka, rekuperatoriaus šilumokaitį galima pakeisti kito tipo, vadinamuoju entalpiniu - tada įrenginys dalį patalpų drėgmės grąžins į namus.
Be to, aukštos energinio efektyvumo klasės būstuose rekuperatorius jau ne pasirinkimas, bet būtinybė, padedanti neprarasti šilumos energijos.
Atidarius langus žiemą išeis šiluma, o vasarą - vėsa.
Rekuperatorių tipai
Mūsų rinkoje populiariausi plokšteliniai, plokšteliniai priešpriešinių oro srautų ir rotaciniai (pagal tai, kokiu principu veikia šilumokaitis) rekuperatoriai.Rotaciniai šilumokaičiai išsaugo apie 80 proc. šilumos, standartiniai plokšteliniai - apie 65 proc., tuo tarpu plokšteliniai priešpriešinių (kryžminių) oro srautų - iki 95 proc.Be to, rekuperatorius žiemą šildys, o vasarą vėdins į patalpas tiekiamą orą.Kartais mūsų rinkoje siūlomi ne visai mūsų klimato sąlygoms tinkami įrenginiai, kurių sklandų veikimą gamintojas užtikrina esant ne žemesnei kaip -5°C temperatūrai.Automatika reikalinga tam, kad rekuperatorių galėtumėte programuoti ir užtikrinti, kad atitinkamu sezonu jis veiks tinkamiausiu ir ekonomiškiausiu režimu.Išmanūs rekuperatoriai turi valdymo algoritmus, optimizuojančius elektros energijos sąnaudas.Įvertinti reikėtų ir rekuperatoriaus skleidžiamo triukšmo lygį.Modernūs rekuperatoriai veikia išties tyliai ir jų skleidžiamas garso lygis siekia tik 35-49 decibelus.Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą - jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai - dar ir kvapus.Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą.Kuo aukštesnė filtro klasė - tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti.#8 REKUPERACIJA 1 DALIS I REKUPERATORIUS I MONTAVIMAS I ORTAKIŲ JUNGTYS
Rekuperatoriaus įrengimo kaina
V. Grodis skaičiuoja, kad, nors tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500-3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže - apie 3 500-4 000 Eur.„Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti ortakius, keisti apdailą, išvedant ortakius į fasadą, reikės tai derinti su kaimynais ir pan. Tačiau toks sprendimas tikrai pasiteisins“, - neabejoja V. Grodis.Svarbu žinoti
Teisės aktai numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas.Taip užtikrinama reikiama oro kokybė.Šaltu metu rekuperatoriaus tiekiamas oras sušyla išmetamo oro sąskaita.| Rekuperatoriaus tipas | Šilumos išsaugojimas |
|---|---|
| Rotacinis | Apie 80% |
| Standartinis plokštelinis | Apie 65% |
| Plokštelinis priešpriešinių oro srautų | Iki 95% |