Tinklų Trasų Pakeitimas Sklype: Reikalavimai ir Procedūros Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami tinklų trasų pakeitimo sklype aspektai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius reglamentus, projektavimo reikalavimus ir statybos ypatumus. Nagrinėjami šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo, kabelinių linijų tiesimo klausimai ir apsaugos zonų svarba.

Statybos darbai, susiję su tinklų trasų pakeitimu sklype, yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

Svarbu pažymėti, kad prieš pradedant bet kokius žemės darbus, būtina gauti visus reikalingus leidimus. Prieš pradedant žemės darbus, griovys ir trasa turi būti tiksliai pažymėti pagal statinio projektą.

Šilumos Tiekimo Tinklų Pakeitimas ir Rekonstrukcija

AB „Klaipėdos energija“ priima elektronines paraiškas per klientų savitarnos svetainę. Įvado statyba gali būti vykdoma AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ lėšomis, pasirašant jungtinės veiklos sutartį. Namą administruojančio subjekto laisvos formos prašymas Klaipėdos energijai įrengti aukštų parametrų šilumos įvadą ir tam tikslui paruošti Jungtinės veiklos sutartį yra būtinas.

Dažnai vykdomi šie darbai:

• Naujai projektuojami šilumos tiekimo tinklai.
• Rekonstruojami šilumos tiekimo tinklai.
• Rekonstruojamas šilumos punktas, šildymo, vėdinimo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
• Gatvės rekonstrukcija.

Žemės Darbų Reikalavimai

Kasant duobes ar tranšėjas gyvenamosiose vietovėse, aplink darbų vietą turi būti padaryti aptvarai su įspėjamaisiais užrašais. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, turi būti pasirūpinta, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui - ir signalinėmis šviesomis.

Prieš pradedant darbus, trasoje esantys medžiai ir šulinių landos turi būti apsaugoti, kad nebūtų užpilti žeme ir nuo transporto priemonių. Normaliam pėsčiųjų ir transporto eismui užtikrinti per griovius turi būti padaryti laikini tilteliai. Tilteliai gatvėse turi būti apskaičiuoti ne mažesniam kaip 10 tonų svoriui, o įvažiavimuose į kiemus - ne mažesniam kaip 7 tonų svoriui. Tiltelis turi būti tokio ilgio, kad jis atsiremtų ant natūralaus grunto už šlaito.

Užpylimo Sluoksniai

Išlyginamasis sluoksnis yra ant grunto ar pasirinktos pagrindu konstrukcijos formuojamas statybos produktų sluoksnis, ant kurio bus klojami ryšių kabeliai arba vamzdžiai. Išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, išlyginamajam sluoksniui naudojamas smėlis, žvyras arba skalda, jeigu statinio projekte nenumatyta kitaip. Maksimalus išlyginamajam sluoksniui naudojamo smėlio, žvyro ar skaldos sudėtinių dalelių dydis neturi viršyti 10 procentų vamzdžio skersmens, bet negali būti didesnis kaip 20 mm. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, naudojamas 0,1 m smėlio arba sijotos žemės sluoksnis.

Pirminio užpylimo sluoksnis yra statybos produktų sluoksnis, pilamas ant išlyginamojo sluoksnio aplink vamzdį ar ryšių kabelį siekiant juos apsaugoti. Apgyvendintoje vietovėje pagal esamas sąlygas galutinio užpylimo sluoksniui turi būti naudojami lengvai tankinami statybos produktai. Galutinio užpylimo statybos produktams turi būti taikomos tokios grūdėtumo normos: 1 m storio sluoksnyje (matuojant nuo vamzdžio ar ryšių kabelio viršaus) negali būti didesnių kaip 0,3 m skersmens akmenų ar skaldos atplaišų. Galutinio užpylimo sluoksnio statybos produktai turi būti skirtingo grūdėtumo, kad neliktų tarpų, kurie padidina netolygaus įšalo galimybę.

Specialūs Reikalavimai

Kai vamzdžiai kerta betonines konstrukcijas (šulinių sienas, statinių pamatus ir pan.), turi būti naudojamos specialiai tam skirtos movos. Movos viduje turi būti guminis tarpiklis, o išorinė movos dalis turi būti apibetonuojama.

Kanalo kryptis turi būti keičiama taip, kad tempiamo kabelio trintis į vamzdžio sieneles būtų kuo mažesnė. PVC vamzdžių mažiausias leidžiamas lenkimo spindulys yra 300 x d (d - išorinis vamzdžio skersmuo). Lenkiamo vamzdžio galai turi būti paremti taip, kad lenkimas nesusidarytų vamzdžių sujungimo vietose. Vamzdžių sujungimui turi būti naudojami ne daugiau kaip 45 laipsnių kampiniai vamzdžiai.

RKKS trasa ir jos atskiros atkarpos turi būti kuo tiesesnės. Įvadinių šulinių, įrengiamų prie telefono stočių, dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą telefono stoties talpą. Šie įvadiniai šuliniai iš išorės turi būti padengiami hidroizoliacine medžiaga. Įvado kanalas turi turėti nuolydį į įvadinio šulinio pusę. Įvadinio šulinio į statinius su rūsiu dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą kanalų skaičių įvade ir praeinančių kanalų skaičių. Įvadinio šulinio matmenys turi būti tokie, kad leistų padaryti įvado nuolydį į įvadinio šulinio pusę.

Kolektorių Įrengimo Reikalavimai

Metalinių konstrukcijų kolektoriuose ilgaamžiškumas turi būti toks pats, kaip ir kitų kolektoriaus konstrukcijų. Kabeliams tvirtinti kas 0,9 m viena nuo kitos sustatomos gembės, prie kurių tvirtinamos iškyšos. Projektuojant kolektorių, turi būti įvertinti leistini ryšių kabelių išlenkimai. Įrenginiams įleisti į kolektorius ir įrengimo darbams atlikti virš tarnybinio įėjimo turi būti numatytos angos. Statybos laikotarpiu gali būti padarytos papildomos angos, kurios vėliau turi būti užtaisomos. Atstumas tarp dviejų įėjimo angų neturi būti didesnis kaip 500 m.

Visi ryšių kabeliai ir vamzdynai turi būti pritvirtinti taip, kad jų neveiktų pakeliamosios jėgos. Kolektoriuje turi būti savaiminis arba mechaninis vėdinimas. Mechaninis vėdinimas turi būti įrengtas kolektoriuose, kur yra didelis pavojus, kad į kolektorių gali patekti kenksmingos medžiagos.

Specialūs atvejai

Ryšių kabelių kanalai gali būti įrengiami tilto šaligatvyje. Nesant galimybės nutiesti vamzdžius tilto šaligatvyje, ryšių kabelių kanalai įrengiami specialiose metalinėse konstrukcijose, pakabintose arba pritvirtintose prie tilto arba po tiltu. RKKS vamzdžiai gali būti kabinami po tiltu naudojant vamzdžių laikiklius. Stacionarus laikiklis tvirtinamas prie vamzdžio išplatėjimo ir turi tvirtai apgaubti vamzdį, tuo tarpu nuimamame laikiklyje vamzdis gali judėti laisvai, atsižvelgiant į temperatūros pokyčius.

Perėjimuose per kelius (gatves) RKKS viršutinio vamzdžio viršutinė briauna turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo kelio paviršiaus. Kertant geležinkelio kelius, atstumas nuo geležinkelio kelio paviršiaus iki vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m.

Kabelinių Ryšių Linijų Tiesimas

Tiesiant šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių liniją, turi būti naudojami specialūs šviesolaidinio kabelio tiesimo metodai, užtikrinantys, kad šviesolaidinio kabelio skaidulų neveiktų pernelyg stipri mechaninė tempimo, lenkimo ir gniuždymo jėga. Šviesolaidinio kabelio skaidulos pailgėjimas negali viršyti 0,2 procento. Draudžiama viršyti kiekvienai šviesolaidinio kabelio konstrukcijai nustatytas maksimalias tempimo jėgas. Draudžiama pažeisti ryšių kabelio apsauginę dangą.

Ryšių kabelio tiesimo technologija parenkama atsižvelgiant į grunto ir kitų požeminių vamzdynų teritorinį išsidėstymą. Minkštame grunte ryšių kabeliai gali būti tiesiami tiesiogiai į atviros tranšėjos dugną ir užberiami iškasta išsijota žeme. Prieš tiesiant kabelinę ryšių liniją, turi būti atliekami būgnuose esančių kabelių kontroliniai patikrinimai, kurių duomenys sutikrinami su gamintojo arba statytojo (užsakovo) pateiktais ryšių kabelių pasais ir sertifikatais. Ryšių kabelį galima pradėti tiesti nuo bet kurio būsimos kabelinės ryšių linijos galo.

Šuliniuose, kolektoriuose ir šachtose ryšių kabeliai turi būti sužymėti. Šviesolaidiniai kabeliai dažomi geltonomis juostomis (dvi 0,2 m pločio geltonos juostos su 0,1 m tarpu) ir žymimi prie HDPE arba šviesolaidinio kabelio pritvirtinant švininę arba plastikinę ne mažesnę kaip 40 mm pločio ir 20 mm aukščio baltą arba geltoną kortelę. Užrašai ant švininių kortelių iškalami specialiais kaltukais, o ant plastikinių kortelių užrašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams. Kabelinė trasa tarp kabelinės ryšių linijos įrenginių ir atsišakojimų privalo būti tiesiama taip, kad linijinių sujungimų kiekis būtų kuo mažesnis.

Apsauginiai Vamzdžiai

RKKS ryšių kabelis įpučiamas į apsauginį vamzdį arba veriamas į kanalą be apsauginio vamzdžio. Apsauginių vamzdžių tipai ir parametrai turi atitikti šių Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje nurodytus tipus ir parametrus.

Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m. Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.

Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.

tags: #tinklu #trasos #sklype #pakeitimas