Šiame straipsnyje apžvelgsime dviaukščių mūrinių namų projektus, kurie buvo populiarūs Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje (LTSR) 1975 metais. Aptarsime architektūrines ypatybes, statybos technologijas ir socialinį kontekstą, kuriame šie namai buvo statomi.
Sovietinė architektūra Vilniaus Lazdynų mikrorajone. Šiame laikotarpyje statyti namai dažnai pasižymėjo tipiniais projektais ir funkcionalumu.
Architektūrinės Ypatybės
Dviaukščiai mūriniai namai, statyti 1975 m. LTSR, pasižymėjo šiomis architektūrinėmis ypatybėmis:
- Stačiakampis planas: Namai dažniausiai buvo stačiakampio plano, siekiant maksimaliai išnaudoti erdvę.
- Paprastas stogas: Dažniausiai naudotas dvišlaitis stogas, dengtas šiferiu ar skarda.
- Minimalistinis fasadas: Fasadai buvo kuklūs, be didelių dekoracijų, kartais tinkuoti.
- Langai: Langai buvo standartinių dydžių, stačiakampio formos, dažnai su mediniais rėmais.
- Balkonai/Lodžos: Kai kuriuose projektuose buvo numatyti balkonai arba lodžos.
Statybos Technologijos
Statybos technologijos buvo paremtos standartizuotais sprendimais, naudojant vietines medžiagas:
- Mūras: Sienos buvo mūrijamos iš plytų arba silikatinių blokelių.
- Pamatai: Gelžbetoniniai arba akmenų mūro pamatai.
- Perdangos: Gelžbetoninės plokštės arba medinės sijos.
- Šildymas: Centralizuotas arba vietinis šildymas kietu kuru (malkos, anglis).
Socialinis Kontekstas
Šie namai atspindėjo to meto socialinę politiką, kurioje buvo siekiama užtikrinti būstą visiems gyventojams. Tačiau individualių namų statyba buvo griežtai reguliuojama, o projektai turėjo atitikti valstybinius standartus.
Gyvenimas tokiuose namuose dažnai buvo bendruomeniškas, kaimynai glaudžiai bendravo, o namų aplinka buvo tvarkoma bendromis jėgomis. Tai buvo savotiškas bandymas suderinti individualų gyvenimą su kolektyviniais idealais.
Namas Lietuvos kaime.
Pavyzdžiai ir Išlikę Statiniai
Nors daug originalių projektų neišliko, kai kuriuos dviaukščius mūrinius namus, statytus pagal tipinius LTSR projektus, vis dar galima pamatyti Lietuvos kaimuose ir priemiesčiuose. Šie pastatai yra svarbi to laikotarpio architektūros ir socialinės istorijos dalis.
Gyvenviečių sąrašas, kuriose buvo įgyvendinti tipiniai namų projektai
Šnekant apie 1972 metų projektus, verta paminėti keletą gyvenviečių, kuriose buvo įgyvendinti tipiniai namų projektai:
| Metai | Gyvenvietė | Projekto numeris |
|---|---|---|
| 1970 | Simnas | I |
| 1971 | Simnas | II |
| 1972 | Simnas | III |
| 1973 | Simnas | IV |
| 1974 | Simnas | V |
| 1975 | Simnas | VI |
| 1976 | Kybartai | I |
| 1977 | Kybartai | II |
| 1978 | Kybartai | III |
| 1979 | Kybartai | IV |
| 1980 | Kybartai | V |
| 1981 | Kybartai | VI |
| 1982 | Kybartai | VII |
Šie namai, nors ir statyti pagal tipinius projektus, tapo daugelio šeimų namais, kuriuose gimė ir augo vaikai, buvo kuriami santykiai ir puoselėjamos tradicijos.
Projektų autoriai ir architektai dažnai likdavo anoniminiai, nes sovietinėje sistemoje prioritetas buvo teikiamas kolektyviniam darbui ir standartizacijai. Tačiau, verta prisiminti, kad už kiekvieno projekto stovėjo žmonės, kurie stengėsi sukurti funkcionalų ir patogų būstą.
Šiandien, žvelgiant į šiuos pastatus, svarbu prisiminti ne tik architektūrines detales, bet ir žmonių likimus, kurie gyveno ir kūrė tuose namuose. Tai yra mūsų istorijos dalis, kurią turime saugoti ir gerbti.
Kultūros paveldo objektų priežiūros pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, susijusių su kultūros paveldo objektais ir jų priežiūra:
- Rastinio namo renovacija (1 dalis) Raudonosios Alovės dvaro sodybos ponų namas: Stačiakampio plano vieno aukšto pastatas su rūsiu ir mansarda šiaurinėje dalyje. Tai tipiškas tradicinės kaimo architektūros pavyzdys.
- Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus pastatai: Buvusios vietinės žandarmerijos nuovados sodyba, pastatyta XX a. pradžioje, sudaryta iš trijų mūrinių statinių.
- Žagarės dvaro sodybos koplyčios pastatas: Dviejų aukštų koplyčios pastatas, pastatytas 1898 m., atviro T formos plano, dengtas dvišlaičiu stogu.
Kultūros paveldo objektų priežiūros pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, kaip buvo prižiūrimi ir restauruojami kultūros paveldo objektai:
- FIXUS Mobilis: Atliko vandens nuvedimo sistemos valymą, įlajos tvarkymą, ugniasienės ir stogo dangos apibetonavimo sandarinimą, plyšių matuoklių įrengimą.
- Mosėdžio Šv. Roko kapinių koplyčia: Pakeistos supuvusios ir nesandarios bokštelio lentos, sutvirtinta medinė bokštelio konstrukcija, pakeistas skilusį stiklą koplyčios lange.
- Vilniaus pašto darbuotojų namų kompleksas: Atlikti prevencinės priežiūros darbai.
- Žagarės dvaro sodybos koplyčia: Atlikti prevencinės priežiūros darbai.
Rotušės aikštės rytinės pusės apžvalga
Šiame straipsnyje aptariami dviaukščiai mūriniai namai, statyti pagal 1974 m. Lietuvos TSR (LTS) projektus, ypač Kauno senamiesčio kontekste. Straipsnyje nagrinėjama Rotušės aikštės rytinėje pusėje esančių pastatų istorija, architektūra ir rekonstrukcijos.
Manoma, kad planuojant miestą, rytiniame aikštės pakraštyje buvo suformuotos penkios aikštės pusėn nukreiptos miestiečių posesijos. Prie aikštės išlikusių rūsių analizė atskleidžia čia buvus dvi 21-23 m pločio posesijas, vieną 14,5 m., dar dvi nėra aiškios, kadangi nežinoma pietinė kvartalo riba, tačiau vienos plotis apie 19,5 metro.
Nors rytiniame pakraštyje prie Rotušės aikštės esančio kvartalo užstatymas svarbus tyrinėjant miesto raidą, tačiau aštuntajame dešimtmetyje restauruojant pastatus archeologiniai tyrimai nebuvo atliekami.
Konkretūs namai Rotušės aikštėje
Namas Rotušės a. 1
Mūrinį namą Rotušės a. 1 XVI a. I p. greičiausiai pastatydino Kauno vaitas Jurgis Pečiūga. Namo kompleksą sudarė pietiniame sklypo šone galu į aikštę stovėjęs didelis sandėlis su rūsiu ir Š pusėje pastatytas trumpas dviaukštis gyvenamas korpusas. Manoma, kad apie XVI a. vid. pristatytas ir trečias - kampinis korpusas. Per karą su Maskva XVII a. viduryje pastatai sugriauti. 1974-1978 pagal Ž.
Namas Rotušės a. 2
Namas Rotušės a. 2 stovi ilgame sklype. Vakarinis - paminklinis korpusas, ankštas kiemas dabar praplatėjęs šiaurinio korpuso, kurio likę tik rūsiai ir nužymėti kontūrai, sąskaita. XVI a. I p. sklypo šiauriniame šone, galu į aikštę sumūrytas ilgas stačiakampis trijų aukštų su rūsiais pastatas, jo pietų pusėje, prie aikštės paliktos jungtys dar vienam korpusui pristatyti. Rūsio medines perdangas laikė stulpai. Pietinės sienos viduje laiptukai iš rūsio vedė į II aukštą. XVI a. II p. ties aikšte pristatytas triaukštis gyvenamasis korpusas su įėjimu iš kiemo. XVII a. pr. rūsio sienos storintos - sumūrytos arkos, rėmusius perdangų sijų galus. Po karo su Maskva pastatas perstatytas į dviaukštį, gerokai praplatintas kiemo pusėn, su lygiu, juodai tinkuotu aikštės fasadu[11], 1976 m. dalinė rekonstrukcija atlikta pagal Ž.
Namas Rotušės a. 3
Manoma, namas seniausias visame kvartale yra Rotušės a. 3, statytas XVI a. pr. Šiauriniame sklypo šone sumūrytas stačiakampis, frontonu į aikštę, spėjama, triaukštis pastatas. Kiemo gilumoje prie posesijinės sienos glaudėsi dviaukštė oficina, koridoriumi sujungta su namu. Jos rūsys susisiekė su namo rūsiu. Restauruotas 1969-1976 pagal Ž.
Namas Rotušės a. 4
Namas Rotušės a. 4. Pastatytas XVI a. I p., greičiausiai, Kasparo Liubnerio lėšomis. Tai gotiško stačiakampio plano mūrinis namas - sandėlis su rūsiu. Vėliau priglaustas kitas korpusas. XVII a. I p. panaikinti rūsio laiptai iš aikštės ir įrengti nauji iš kiemo, kieme pristatyta oficina. Po karo perstatytas. 1959-1961 pagal architekto M. Kleino ir B. Janavičiaus projektą rekonstruotas ir įrengti nauji butai, atidengti I aukšto gotikiniai fasado fragmentai. 1976 pagal arch. A.
Namai Rotušės a. 5 ir 6
Manoma, kad namas Rotušės a. 5 pastatytas XVI a. pradžioje, XVI a. pabaigoje greta pagrindinio korpuso įterptas naujas pastatas ir priglaustas prie gretimo namo (Rotušės 6). Abiejų korpusų rūsius perdengė skliautais. Namas buvo didžiausias iš aplinkinių. Nukentėjo per karą su Maskva. 1959-1961 rekonstruotas pritaikant butams (M. Kleino ir B. Janavičiaus projektas), neišsaugant daugumos vertingų XVI-XVII a. elementų. 6 XVI a. viduryje arba II pusėje namą pastatydino stambus miško gaminių eksportininkas Hanusas Kopas. Namas minimas 1563 dokumente. 1604 namas labai sunykęs, pietinėje sklypo pusėje buvo gyvenamos patalpos, šiaurinėje - vaistinė, alaus darykla, arklidė. Po kampine dalimi buvo rūsys, dengtas medine perdanga. Per karą namas sugriautas, 1670 dalis namo suremontuota. 1959-1961 rekonstruotas (M. Kleino ir B. Janavičiaus projektas), neišsaugant daug vertingų XVI a. elementų.
Rotušės aikštės pietrytiniame kampe stovi du gana kuklios architektūrinės išraiškos pastatai nr. 5 ir nr. 6. Šiandien vizualiai tyrinėdami šiuos paveldo objektus negalime atsekti jų architektūrinės raidos. Tik namo nr. 5 šiaurinės dalies plytinis...
Namas Rotušės a. 1 stovi aikštės ir Vilniaus gatvės sankryžoje, priešais Arkikatedrą, pagrindiniais fasadais atgręžtas į vakarus (į Rotušės a.) ir į šiaurę (Vilniaus g.). Šio pastato tūrinė erdvinė struktūra kaip ir kitų aikštę supančių namų...
XVI a. pirmojoje pusėje tuometės Turgaus (dabar Rotušės) aikštės rytinės dalies antrosios posesijos šiauriniame šone buvo sumūrytas galu į aikštę atgręžtas namas su rūsiu. Daroma prielaida, kad pastatas galėjo būti...
Namas Rotušės a. 3 - seniausias mūrinis namas visame rytiniame aikštės kvartale.