Lietuviška pirtis yra sena ir turtinga tradicija, kuri atspindi šalies kultūrą, istoriją ir žmonių gyvenimo būdą. Šis paprotys yra giliai įsišaknijęs Lietuvos gyventojų kasdienybėje ir šventėse, suteikdamas ne tik fizinę, bet ir dvasinę naudą. Lietuviška pirtis yra garinė, iš kitų pasaulio pirčių ją išskiria gausus įvairių vaistažolinių augalų naudojimas, ąžuolinėmis bei kitų medžių vantomis. Pirties dalyviai vanojasi patys, vanoja vieni kitus arba tai daro pirtininkas. Pirtyje dažniausiai praleidžiama apie 4 valandas. Buvimas garinėje (jis vadinamas užėjimu) kaitaliojamas su poilsiu priepirtyje ar lauke, maudynėmis vandens telkinyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime lietuviškos pirties istoriją, jos simboliką ir šiuolaikinį vaidmenį visuomenėje.
Lietuviška pirtis Rumšiškėse
Istorija
Pirties tradicijos Lietuvoje siekia gilius senovės laikus. Pirtys buvo žinomos jau prieš kelis tūkstančius metų, ir jos buvo ne tik vieta nusiprausti, bet ir socialinė bei dvasinė erdvė. Senovės baltų gentys pirtį laikė šventa vieta, kurioje buvo atliekami įvairūs ritualai, susiję su sveikata, apsivalymu ir bendravimu su dievais.
Viduramžiais pirtis išlaikė savo svarbą kaip sveikatos ir higienos priemonė, o taip pat tapo socialinių susitikimų vieta. Tuo metu žmonės rinkdavosi į pirtį ne tik apsiprausti, bet ir pasikalbėti, aptarti svarbius reikalus ar net švęsti svarbias gyvenimo akimirkas.
Lietuviška pirtis rašytiniuose šaltiniuose minima dar nuo XIII a. Etnologo R. Balsio teigimu, senovėje pirtis buvo skirta ne tik higienai ir sveikatai, bet ir anapusinio pasaulio reikalams. R. Balsys teigia: „Senovės baltams pirtis yra buvęs dūminis namas su krūsnimi, kurioje mūsų protėviai ne tik perdavosi, bet ir gyvendavo. Čia buvo atliekamos apeigos dievams, mirusiesiems.“
„Pačios pirmosios lietuvių pirtys buvo be krosnies ir kamino. Šie patogumai atsirado tik XIX-XX a. O iki tol žmonės nedidelėse patalpose iš akmenų sudėdavo vadinamąsias krūsnis. Jose liepsnodavo atvira ugnis, o dūmai išeidavo per ankštą pirties langelį. Išvėdinę pirtį, žmonės ant įkaitusių akmenų pildavo vandenį ir tokiu būdu garai patalpoje sukeldavo šilumą.
Didžiausias nuostolis šiam tautos palikimui, pasak pašnekovo, padarytas XVII a. Tuomet prūsų Lietuva uždraudė pirčių statybą ir įsakė griauti jau esančius tokius pastatus. Taigi minėtame regione pirčių jau nuo to meto ir nebeliko. Tuo metu Žemaitijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje senųjų pirtelių galima rasti dar iki šių laikų. Antai dzūkai turėjo labai mažas dūmines pirtis. Jose kaimo žmonės, be maudynių, taip pat džiovindavo grybus.
„Įdomu tai, kad žemaičių pirtys kartais būdavo kartu su jauja ar kluonu. Jose ne tik vykdavo tam tikri ritualai, bet valstiečiai čia džiovindavo linus, kanapes, grybus, rūkydavo mėsą. Kiek daugiau dūminių pirčių iki šių laikų yra išlikę Aukštaitijoje.
Nuo 19 a. Lietuvos pirtys anksčiausiai paminėtos 13-14 a. Vokiečių ir Livonijos ordinų kronikose, rusų metraščiuose, vėliau 16-17 a. dvarų inventoriuose. Miestuose jų ėmė rastis nuo 16 amžiaus (veikė privačios ir viešosios pirtys). Kaimuose pirtys buvo statomos atokiau nuo kitų sodybos trobesių, prie ežero arba upelio, iš gulsčių apvalių į sąsparas suręstų rąstų, kai kada krečiamos iš molio. Lubos dažniausiai apkreiktos ilginiais (kūlio) šiaudais ir spaliais, grindys medinės arba kietai išplūkta asla, yra įstiklintas langelis.
Pirties priepirtis dažnai be lubų, kai kada iš lentų, karkasinės konstrukcijos; jame žmonės nusirengdavo, ilsėdavosi. Pirties patalpoje prie įėjimo buvo krosnis (užėmė nuo 1/3 iki 1/6 pirties ploto). Iš pradžių krosnis (sukrauta iš lauko akmenų) dūmtraukio neturėjo, dūmai išeidavo pro duris arba lubose padarytą skylę (aukštinį), užšaunamą lenta. 19 a. pabaigoje atsirado plūkto molio ir plytų krosnių su dūmtraukiais.
Pirties pasieniais buvo suolai ir plautai vanotis, prie lubų pasieniais - kartelės kaitinamiems (higienos sumetimais) drabužiams padžiauti. Tokių kaimo pirčių daugiausia išliko Aukštaitijoje; Užnemunėje jos beveik išnykusios (18 a.
Kaimuose pirtis paprastai buvo kūrenama kas dvi savaitės (šeštadieniais), taip pat prieš šventes, susirgus, po talkų. Kartais jose buvo rūkoma mėsa, džiovinamos odos. Jau senovėje lietuviai naudojo pirtis gydymo ir grūdinimo reikalams. Strėnų, sąnarių skausmai, diegliai ir daugelis kitų negalavimų buvo gydoma stipriai kaitinantis pirtyje arba kaitinantis ir trinantis įvairiais tepalais. Pribuvėjos čia masažuodavo moteris, kurios dažnai pirtyse ir gimdydavo. Jose buvo užkalbama, buriama.
Sveiki žmonės, įkaitę besiperdami, vasarą vėsintis šokdavo į upę, ežerą arba tvenkinį, žiemą apsipildavo iš eketės pasemtu šaltu vandeniu. Miestų viešosiose pirtyse buvo daromos kai kurios gydomosios procedūros (gydomi odos išbėrimai, nuleidžiamas kraujas, statomos taurės). 19 a. antroje pusėje Vilniuje veikė 11 viešųjų pirčių (iki Pirmojo pasaulinio karo 15). Viešąsias pirtis turėjo ir apskričių centrai.
20 a. 3-4 dešimtmečiais viešosios pirtys buvo statomos ir kituose miestuose; 1935 Lietuvoje (be Vilniaus krašto) veikė 38 pirtys. Po Antrojo pasaulinio karo viešųjų pirčių daugėjo: 1980 jų buvo 386 (kaimo vietovėse - 347). Tradicinių pirčių labai sumažėjo 20 amžiaus 7-9 dešimtmečiais melioruojamose žemėse nukeliant vienkiemius.
Nuo 7 dešimtmečio dažniausiai suomiškas (saunos tipo) pirtis ėmė statytis įvairios organizacijos, kolūkiai. 20 a. pabaigoje dėl ūkio nuosmukio, privatizavimo klaidų viešųjų pirčių labai sumažėjo, bet daugėjo įvairių privačių pirčių.
Sužinokite, kuo ypatingos japoniškos pirties tradicijos
Simbolika
Lietuviška pirtis turi daugybę simbolinių reikšmių. Pirmiausia, ji simbolizuoja apsivalymą ir atsinaujinimą. Pirtis buvo laikoma vieta, kurioje galima išsivaduoti nuo kasdienių rūpesčių ir stresų, o taip pat atsinaujinti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Pirties procedūros, tokios kaip plakimas vantomis, taip pat turi simbolinę reikšmę. Vantos buvo naudojamos ne tik kaip priemonė pagerinti kraujo cirkuliaciją, bet ir kaip būdas išvalyti kūną nuo blogų energijų. Šis ritualas yra susijęs su senovės tikėjimais apie kūno ir sielos harmoniją.
Šiuolaikinis Vaidmuo
Nors laikai pasikeitė, lietuviškos pirties tradicijos išlieka gyvos ir šiandien. Šiuolaikinėse pirtyse derinami tradiciniai elementai su moderniomis technologijomis, suteikiantys žmonėms galimybę patirti gilias pirties procedūrų šaknis. Daugelis lietuvių vis dar renkasi pirtį kaip vietą ne tik kūno, bet ir sielos apsivalymui.
„Aš pats per pastarąjį dešimtmetį jau nebesipėriau tikroje dūminukėje. O dabar statomos naujos pirtys dažnai įrengiamos neteisingai: žmonės nebežino, kokios jos turi būti. Tai vis dėlto yra tūkstantmetė mūsų tautos patirtis“, - prisipažino R. Balsys. Su juo sutinka ir profesionali pirtininkė iš Panevėžio Dalia Ajauskienė: „Naujai pastatytose pirtyse nebepajusi tokios atmosferos, kokia gaubia tradicines senelių dūmines. Seniau tokiose vietose vykdavo svarbiausi lietuvių gyvenimo įvykiai: čia sutuoktiniai pradėdavo savo vaikus, čia gimdydavo moterys, čia paskutinei kelionei būdavo apiplaunami mirusieji… Todėl net ir sienos tokiose pirtyse - lyg šventos.
Be to, pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas senovės pirties ritualais ir jų pritaikymu šiuolaikiniame gyvenime. Renginiai, skirti pirties kultūros populiarinimui, seminarai ir net festivalių organizavimas padeda išlaikyti ir puoselėti šią unikalią Lietuvos kultūros dalį.
Vis dažniau į pirtį einama ne tik „baliavoti“, bet ir sveikai praleisti laisvalaikį su draugais, šeima ar bendradarbiais. Vis didesniam ratui žmonių pirtis - tai gyvenimo būdas. Daug žmonių turi pirteles savo namuose. Savaime suprantama, tradicinė lietuviška pirtis neapsieina be šiuolaikinių gėrybių, kurios puikiai papildo senolių išradimus. Šiandien pirtininkai naudoja ne tik vantas, bet ir druską, įvairius molius, aliejus, smulkintą gintarą ir kitas priemones.
Pirties Procedūros ir Ritualai
Pirties dalyviai vanojasi patys, vanoja vieni kitus arba tai daro pirtininkas. Pirtyje dažniausiai praleidžiama apie 4 valandas. Buvimas garinėje (jis vadinamas užėjimu) kaitaliojamas su poilsiu priepirtyje ar lauke, maudynėmis vandens telkinyje.
„Bičiulių pirtyje“ vedamos edukacinės pirties programos: pažintinė lietuviškos pirties programa, programa vyrams ir moterims bei poroms ir teminiai pirties vakarai. vantomis, kūno šveitimas druskomis, maltais kaštonais, įvyniojimas į vaistažolių nuovire įmirkytą audeklą, o priepirtyje yra galimybė pasimėgauti kūno masažu.
Ant plačių patogių plautų profesionalūs pirties meistrai atlieka šveitimą, vanojimą, muilo putų ar medaus masažą. duoda lengvą ir minkštą garą, kurį pirtininkai vadina ,,aksominiu”. Atsigaivinti galima kubile su šaltu vandeniu arba kūdroje. Ritualams naudojami lietuviškos gamtos turtai. atgaivinti kūną sušaldytais agurkų sulčių ar pieno gabalėliais, nuprausti veidą ožkos pienu, o kūną pamaitinti medumi. ,,Minkštas” ir ,,tirštas” pirties garas čia sukuriamas ilgai kaitinant akmenis. Pirtis 12 val.
Kupiškio rajone pirtininkai Dalia ir Genadijus Smirnovai kviečia visus pasimėgauti pirties teikiama atgaiva kūnui ir sielai. seniai žinomais ritualais. garo ritualu, kūno su druska šveitimu, odos palepinimu medumi bei vanojimo su beržinėmis vantomis subtilybėmis. maloniai ant kūno nugulančiu garu bei įtinka tiek stiprią kaitrą, tiek švelnesnį karštį mėgstantiems sveteliams.
Vinetu kaime pagal šiaurės Amerikos indėnų tradicijas rengiamas tradicinės indėnų pirties Inipi ritualas. pirties vedlys. Po šio ritualo, kurį indėnai naudoja jau tūkstančius metų, jausmas toks, lyg gimus antrą kartą. jausmas. Taip pat pirties dvasia kviečia ir į Septynių pojūčių pirties ritualą tradicinėje pirtelėje.
,,Pelenė", muilo putų masažas, perpylimai daromi su „gyvuoju vandeniu“ (tai - vanduo su gyvomis naudingomis bakterijomis, persipylimai tokiu vandeniu sumažina odos susirgimus). zonoje atliekamos atpalaiduojančios procedūros ,,Pirties burė", ,,Dainuojančio dubens vibracijos", ,,Lietus", ,,Žadeitinė ramybė". Specialiai moterims poilsio tarp pirties metu gali būti atliekamas labai švelnus masažas.... stručio plunksnomis. natūraliu gintaru. Sakoma, kad šia pirtimi galima mėgautis kad ir kasdien, nes ji labai teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, mažina stresą, veikia raminančiai.
Varnių regioniniame parke gero garo lietuviška pirtis įkurta rekonstruotame vandens malūne. Sakralines bei relaksacines pirties apeigas veda pats šeimininkas Ričardas Rasiukas. Lietuviškas tradicijas puoselėjančiame SPA veikia garinė vaistažolių pirtis „Pergrubijus“. skaudėti galvą. Nes šios pirties ritualo pagrindinis pliusas - kol atliekamas veido ir galvos masažas, kūnas yra uždaromas pirties kapsulėje.
Ar esate maudęsi „kalbančioje“ pirtyje, kurios viduryje auga obelis? Tokią galima rasti vienoje iš gražiausių šalies etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų. net čia augusios obels pagailėta - ji liko keroti pačiame viduryje. Be to, pirtis, sakoma, kalba. „Yra viena triūba, kurios vienas galas lauže kūrenasi, o kitas - atviras. toj triūboj užverda ir šauna, girdisi - puch puch puch, - pasakoja sodybos savininkas Kazimieras Jakutis.
Samanojaus pirtis tai ne įprasta ir jau pažįstama pirtis, tai naujų pojūčių, druskos, medaus, vantų, garsų maudynių ir kitų ritualų visuma, leisianti kūnui ir sielai pailsėti. išskirtinė erdvė, esanti Kazlų Rūdos miškų apsuptyje.
Pirties ritualai su vantomis
Vantos
Tam padeda vantos, be kurių lietuviška pirtis net neįsivaizduojama. „Populiariausios yra beržinės vantos, nes jos truputį vėsina. Priešingas efektas nuo ąžuolo lapų.
„Apie vantas galima būtų parašyti atskirą straipsnį, nes jos gali būti įvairiausios ir skirtos įvairiems tikslams. Apibendrinant galima pasakyti, kad vanojimui dažniausiai yra naudojamos ąžuolinės vantos - garo vaikymui, sušildymui - bei beržinės - stipresniam masažui, nutrynimams. Labai svarbu ne tik vantos rūšis, bet ir kokybė - joje neturi būti aštrių šakelių. Vanta turi būti tinkamai paruošta, tai yra, neperdžiūvusi, bet ir nepermirkusi. Geriausia, kai džiovinta vanta viso labo atšutinama polietileniniame maiše. Kad su vantomis būtų įmanoma kokybiškai vanoti, jos yra rišamos atitinkamos formos.
Lygiai taip pat vanojimui pritaikomos ir liepinės, drebulinės, gluosnio, obelinės, vyšnių, kadagio vantos. Aromatams, kompresams, nutrynimams gali būti naudojamos sibirinio kėnio, įvairių kitų spygliuočių, žolynų vantos. Vantų rišimo laikas taip pat nėra apibrėžtas. Nors daug kur rašoma, kad per Jonines geriausia, tačiau pirtininkai šakeles skina vos ne iki tada, kai lapai ima gelsti. Svarbu rasti neaštrių šakelių, rudeniop jų galima dairytis pamiškėse, didesnių medžių pavėsyje, kur lapeliai būna ką tik subrendę.
Dvaro Pirtis Rumšiškėse
Tikriems garo ir vantos gurmanams - dvaro pirtis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Rąstinėje pagal XVII a. skleidžia švelnų, gurmanišką garą, kokiu kadaise mėgavosi ir tuometiniai didikai. „Poniška pirtis“, „Šokis su vantomis“ ir kt.
Nedaug žmonių žino, kad Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse senovinėse sodybose yra eksponuojama ne viena autentiška dūminė pirtelė. Tačiau šie pastatai yra neveikiantys eksponatai. Kiek kitokia Dvaro pirties istorija. Pravienos upelio slėnyje maždaug prieš 35 metus pagal XVII a. dvigalės dvaro pirties aprašus buvo atkurtas rąstinis pirties pastatas, bet jis kažkodėl nebuvo pilnai įrengtas, neturėjo pirties krosnies.
Maždaug prieš 4 metus nenaudojamą pirties pastatą aptiko pirties entuziastai, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariai, ir pasiūlė muziejaus vadovybei jį restauruoti, įrengti ir paversti veikiančia pirtimi. Tvarkymo darbai truko kelis mėnesius. Garinėje, talpinančioje dvi dešimtis žmonių ir turinčioje keturias vanojimo vietas, mūrinė krosnis šaudyti sodrų garą pradėjo 2010-ųjų birželį, kai čia buvo surengta pirmoji edukacinė - pramoginė šventė „Pirties diena“.
Ši šventė dabar vyksta kasmet, renginio metu žmonės turi galimybę įsitikinti, kad pirtyje nereikia kentėti svilinančio karščio. Maždaug 50-60 laipsnių garinėje belieka tik mėgautis lengvu, švelniu garu. Labai dažnai lankytojai tvirtina, kad niekada nemėgo pirties, tačiau pabuvę Dvaro pirtyje pirtį pamilsta.
Dvaro pirtis priskiriama Aukštaitijos regionui. Visai šalia, ant kalno esančiame vienkiemyje yra nuostabi trijų patalpų pirtelė. Kai kurios pirtys turėjo ir papildomą funkciją. Miestelyje greta bažnyčios stovi pirtis - bravoras, o Žemaitijoje laukia restauravimo pirtis - kalvė. Ji unikali tuo, kad garinė įrengta antrame aukšte, o akmenys patalpinti virš žaizdro, tad gali būti, kad jų nereikėjo specialiai kaitinti, tai įvykdavo savaime darbo metu. Sūduviams priskiriamas, linams džiovinti skirtas pirtis galima aptikti ir kituose kraštuose: netoli Dzūkijos kaimo stovinti pirtelė atgabenta iš Kaišiadorių rajono. Beje, joje jau sukaupta vantų kolekcija, prasidėjus muziejaus sezonui, čia veiks įvairių rūšių vantų paroda.
Išoriškai pirtys atitiko regionines statybos tradicijas, tačiau dažnai pirtis išlikdavo archaiškiausiu sodybos pastatu. Pirtį statė iš to, ką turėjo po ranka ar pagal išgales. Tad akmeningose vietovėse galima surasti akmenines, smėlingose - pusiau žemines, neturtingų valstiečių pirtis. Dzūkijoje ir dabar gausu pirčių, pastatytų ant medinių polių.
Dvaro pirtyje priimta, kad šildytis į garinę užeina visi drauge. Išeiti iš garinės galima kam kada norisi, tačiau prašome lankytojų kartą išėjus nemarširuoti pirmyn ir atgal, nes dažnai varstantis durims greitai išsivaikšto garas, trikdoma vis dar besišildančių žmonių ramybė. Taisykles lankytojai labai greitai perpranta ir jų laikosi. Tiesa - nemažai svečių nustemba, kai paprašoma pirties metu nevartoti alkoholinių gėrimų. Vėliau daug kas pasako už tai ačiū, nes supranta, kaip gera svaigti ne nuo alkoholio, o nuo pačios pirties, kaip gera jaustis lengviems, išsivaliusiems.
Pirties Nauda Sveikatai
Kaitinimasis pirtyje gerai veikia visą organizmą. Kai aukšta aplinkos temperatūra, kūnas nebegali išspinduliuoti šilumos ir įšyla. Kūno temperatūra dažnai pakyla iki 38-39 °C, greičiau plaka širdis, padidėja arterinis kraujospūdis, pagilėja kvėpavimas. Aktyvėja medžiagų ir šilumos apykaita.
Paviršinis odos sluoksnis išburksta, atsilupusi suragėjusi jo dalis kartu su nešvarumais ir mikroorganizmais nuplaunama. Atsiveria odos poros, daugiau prakaituojama pro odą. Su prakaitu iš organizmo šalinami kenksmingi medžiagų apykaitos produktai; palengvėja inkstų veikla.
Išsiplėtus odos kraujagyslėms ir sustiprėjus kraujotakai daugiau kraujo suteka į paviršinius kūno audinius. Derinant karšto ir šalto vandens procedūras (po kaitinimosi maudantis ežere, baseine, prausiantis šaltu dušu), treniruojama kraujotaka, greičiau praeina nuovargis.
Pirties poreikis glūdi kažkur lietuvių genuose ir dėl nepaaiškinamų priežasčių ji traukia tuos, kurie ieško tikrumo, natūralumo, gamtos. Pirtyje išsivalo oda, pramankštinama kraujotaka. Šiais laikais tai dar ir puikiausias priešnuodis stresui, nuo kurio, galima manyti, prasideda įvairiausios ligos. Be to, tai puiki grūdinimosi priemonė. Kai kurie žmonės pirtyje atsikrato skirtingų negalavimų, tačiau yra ligų, kuriomis sergant pirtis gali būti ir nerekomenduotina - kiekvienu atveju reiktų pasitarti su medikais.
Viešosios Pirtys Lietuvoje
Ar žinojote, kad sostinėje, netoli Kalvarijų turgaus, pilnu garu veikia viešoji pirtis, kūrenama malkomis? nereikia - čia gausite ir rankšluostį, ir šlepetes, ir vantą, ir pirties arbatos. Trečiadieniai pirtyje - damų diena, antradieniai ir ketvirtadieniai - vyrų. atsigaivinti ledo vonioje arba kubile.
Kaune yra viena viešoji pirtis šalia Neries upės. Joje - viena didžiausių pirties krosnių Baltijos šalyse. Atsigaivinimui po pirties laukia šalto vandens kubilas lauke.
Klaipėdiečiai gali džiaugtis dvejomis viešomis pirtimis. Viena įdomi savo lokacija - Smiltynės gelbėjimo stotyje! Ji populiari tiek žiemą, tiek vasarą. Klaipėdos senoji vieša pirtis veikia jau nuo 1972 m.
Palangos viešoji pirtis yra Palangos baseino ir sveikatingumo centro komplekso dalis, skirta miesto gyventojams.
Samanojaus pirtis
Įdomūs Faktai ir Pasiūlymai
- Ar esate bandę leistis į pirtį iš debesų? Oreivis Edvardas būtent tokią pramogą siūlo savo sodyboje: pirma paskraidyti karšto oro balionu, o tada išsiperti. metų laikais, esant tinkamoms oro sąlygoms.
- Naujam gyvenimui prikelta Prezidento Antano Smetonos dvaro teritorijoje ant Lėno ežero kranto stovinti pirtis, statyta dar 1940 m. žolių arbatas, išbandyti kūno šveitimą, aliejinį sprando masažą ir maudynes Lėno ežere.
- ,,Dzūkiška bičiulių pirtis" (Znicos k. Avietės ir beržo, „Žvalios devynerios“ su dilgėlėm, raudonojo ąžuolo, kanapės ir beržo, lazdyno... Visa tai - vantų, kurias riša Renatas Žvaliauskas, meniu. šeimininkas yra Lietuvos rekordininkas, surišęs daugiausia skirtingų rūšių augalų į vieną vantą.
- Ant Kupiškių marių kranto - itin moderni pirtelė su panoraminiais langais, LED apšvietimu ir pačioje pirtyje esančia Himalajų druskos siena.
- Iš pirties, įrengtos daugiau nei dviejų metrų aukštyje, - lynu tiesiai į ežerą! Arba - kopėčiomis žemyn į šalto arba šilto vandens kubilą. Labanoro girioje prie Želvų ežero - pirtis dviems. Pirtis kūrenama malkomis, o krosnelė apdėta akmenimis. arbata.
- Veltinio pirtis kaimo turizmo sodyboje - pagal iš Vidurinės Azijos stepių klajoklių atklydusią jurtos idėją. apšiltinimas, šviesų žaismas, atsirandantis iš apvalaus jurtos stoglangio ir, žinoma, nauda sveikatai: joje lengva kvėpuoti, nesukelia alergijos, yra ekologiška. Profesionalus pirtininkas Erikas Glazauskas pirtyje-jurtoje žada švelnų garą ir pirties procedūras, siekiantiems visiško kūno ir sielos atsipalaidavimo. vantos, bet ir aromaterapinės augalų šluotelės, kankorėžiai, lietaus lazda.
- Viena iš nedaugelio pasaulyje piramidės formos pirtis - pirtininko Ramūno Račkausko įgyvendinta neįprasta idėja.