Galvė - ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Ežere yra 21 sala, apipinta įvairiomis legendomis. Daugiausia salų yra pietinėje dalyje, bendras salų plotas - 15,15 ha.
Galvės ežeras yra populiarus turistinis objektas, o aplink ežerą įsikūrę stovyklos ir poilsiavietės.
Trakų pilis Galvės ežere
Ežerėvardis Galvė (dar žinomas kaip Galvis) kildinamas iš žodžio galvis („kūdros stačias šlaitas, kūdra ežero ar upės vietoje“), kuris susijęs su gelmė, taip pat latv. dzelve („vandens duobė pelkėje“).Iki XVII a. dokumentuose Galve vadintas visas Trakus supantis ežerynas. Vietinių gyventojų visas vanduo, supantis Trakus, dažnai vadinamas tiesiog Trakų ežeru (Jezioro trockie, Тракайское озеро).
Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos.
Pažinkite Trakus iš naujo: istorija, kurios galbūt nežinojote
Senieji Trakai: Gedimino Sapnas ir Pilies Pradžia
Kartą didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, gyvenęs ano meto sostinėje Kernavėje, nusprendė išjoti medžioklėn į kitame Neries krante ošiančią girią. Ąžuolynų apsuptyje jis pamatė gražią virš lygumų iškilusią kalvą. Kunigaikštis susižavėjo nuostabia vieta ir nutarė pasistatyti čia pilį. Taip XIV a. pradžioje atsirado pilis ir šalia ėmė sparčiai kurtis miestas, šiandien vadinamas Senaisiais Trakais. Žinotina, jog Trakų vardas kilęs iš žodžio trakas, reiškiančio „pakilesnė vieta miške“.
Anot archeologų, šiose apylinkėse žmonės gyveno nuo neatmenamų laikų. Randama įrodymų, jog dar I tūkstantmetyje pr. Kr. šalia ežerėlio, dabar virtusio pelke, buvo įsikūrusi didelė gyvenvietė. Atliekant kasinėjimus buvo aptikta skirtingų laikotarpių įdomių radinių: žvėrių kaulų, peilių, raktų, arbaleto strėlių antgalių ir kt.
Vykstant karams su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pilių skaičius augo. Senųjų Trakų pilis - viena iš seniausių Lietuvos mūrinių pilių - buvo pastatyta strategiškai itin patogioje vietoje. Ant nedidelės kalvos esančią piliavietę juosė gilus, vandens pripildytas griovys. Įdomus faktas, apie kurį byloja XVI a. rašytiniai šaltiniai, kad į pilį būdavo persikeliama tik valtimis.
Nuo XIV a. rašytiniuose šaltiniuose minima pilis, kaip ir pusiasalio pilis, yra priskiriama aptvarinio (arba gardinio) tipo pilims. Nuo 1316-ųjų Senieji Trakai 7 metams buvo tapę Lietuvos kunigaikštystės sostine. Po pranašiško kunigaikščio Gedimino sapno apie geležinį vilką iškėlus sostinę į Vilnių, ši vieta liko tuometinės Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostine.
Karų su kryžiuočiais metu Senųjų Trakų pilis ne kartą buvo puolama ir griaunama. Lemtingas buvo 1391 m. kryžiuočių antpuolis, kuomet stipriai apgriauta pilis daugiau nebuvo atstatyta.
Senųjų Trakų piliavietė
Vytautas Didysis ir Benediktinų Vienuolynas
Senųjų Trakų pilis - Vytauto Didžiojo gimtinė. Pasak metraščių, apie 1350 m. Trakų kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės šeimoje gimė būsima viena žymiausių Lietuvos istorijos asmenybių. Persikėlęs į Naujuosius Trakus, valdovas savo gimtąja Senųjų Trakų pilimi rūpintis pavedė benediktinų vienuoliams.
Apie 1410 m. Vytautas Didysis savo gimtojoje pilyje apgyvendino iš Tyneco (netoli Krokuvos) pakviestus benediktinus. Valdovas pastatė medinę bažnyčią, paskyrė vienuoliams dešimtinę dvaro žemės, du ežerus. Vienuolynas gyvavo iki XIX a.
XV a. pradžioje Senųjų Trakų pilis jau kurį laiką buvo praradusi savo gynybinę reikšmę, mat buvo pastatyta Naujųjų Trakų (šiandien - tiesiog Trakų) salos pilis, kuri ir įgijo pagrindinės gynybinės pilies statusą.
Ant neaukštos kalvos įsikūrusi Senųjų Trakų piliavietė yra paskelbta valstybinės reikšmės kultūros paminklu. Šiandien senojoje piliavietėje stovi XVIII-XIX a. sankirtoje perstatytas vienuolyno ir neogotikinės bažnyčios ansamblis. Piliakalnio šlaitus puošia antrą šimtmetį skaičiuojančios vienuolyno sodo liepos.
Vytauto Didžiojo Kelias
Senųjų Trakų link veda istorijos mylėtojų dabar pamėgtas kelias. Minint 570-ąsias kunigaikščio mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Į šį projektą įsitraukė ir Senųjų Trakų bendruomenė.
2000 m. visuomenei pristatytas kelias - tai maršrutu Trakai-Senieji Trakai išsidėsčiusios devynios stotelės,devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius Vytauto Didžiojo gyvenimo įvykius, jo nuopelnus. Pirmasis pasitinka anksčiausiai (1998 m.) pastatytas koplytstulpis, vaizduojantis šv. Jurgį. Ant nedidelės kalvelės, nuo kurios atsiveria vaizdas į Trakų salos pilį bei Trakų baziliką, stovinti skulptūra simbolizuoja didžiojo kunigaikščio karingą būdą, nuožmias bei pergalingas jo kovas. Nuo čia prasideda kelias į istorinę Lietuvos sostinę - Senuosius Trakus.
Vytautą Didįjį, kaip pilių bei bažnyčių statytoją, įprasmina šv. Kazimiero koplytėlė. Benediktinų įkurdinimą Senuosiuose Trakuose mena šv. „Pabėgimas į Egiptą“ vaizduoja ant žirgo jojančią porą - tai karaimų atvykimo į Lietuvą simbolis: moteris laiko pintinę su agurkais, taip primindama, kad būtent karaimai į šalį iš tolimojo Krymo atgabeno šią daržovę bei jos auginimo tradicijas. Istorinė Egipto karalaitė - studentų globėja šv. Įvažiuojant į Senuosius Trakus stovi kunigaikščio tėvus Kęstutį ir Birutę pagerbianti skulptūra. Rankose juodu laiko taip ir negautą Vytauto Didžiojo karūną. „Sopulingoji Pieta“primena apie liūdną Kęstučio žūtį Krėvos pilyje. Šis koplytstulpis susilaukė ypatingo vietos gyventojų dėmesio: prie jo dažnai meldžiamasi, puoselėjamas gėlių darželis. Pačioje Senųjų Trakų piliavietėje stovi Švč.
Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Bažnyčia
Senųjų Trakų piliavietėje stovi XVIII-XIX a. sankirtoje perstatytas vienuolyno ir neogotikinės bažnyčios ansamblis. Piliakalnio šlaitus puošia antrą šimtmetį skaičiuojančios vienuolyno sodo liepos.
Kunigaikštis Vytautas, norėdamas, kad gimtoji Senųjų Trakų pilis būtų išsaugota ir prižiūrima, popiežiaus Inocento VII palaiminimu 1405 m. pakvietė joje apsigyventi vienuolius benediktinus. Valdovas padovanojo vienuoliams dešimtinę dvaro žemės, sklypą su daržais ir net 2 ežerus, o netoliese pradėjo statyti medinę bažnyčią.
Vienuoliai pasižymėjo kontempliatyvaus gyvenimo būdu, daug dėmesio skyrė maldai, meditacijoms bei kitoms dvasinėms praktikoms. Kad benediktinai buvo išsilavinę ir teikė dėmesį švietimui, rodo faktas, kad XVIII a. pabaigoje vienuolyno bibliotekoje buvo net 769 knygos.
Benediktinų vienuolyną Senuosiuose Trakuose ne kartą teko perstatyti, nes medinis statinys iro, be to, nukentėjo nuo gaisro. XVIII a. jo vietoje iškilo nauji, jau mūriniai vienuolyno pastatai. Šiuo metu Senuosiuose Trakuose Viešpaties Apreiškimo vardą gavusiame vienuolyne gyvena Šv. Jono apaštalinės seserys. Restauruotoje viduramžių pilyje vienuolės įkūrė rekolekcijų namus ir kviečia tikinčiuosius dalyvauti katalikų religinėse susikaupimo ir meditacijos pratybose.
XIX a. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios interjeras puošnus, bet kuklus, išlaikyta benediktinams būdinga ikonografija. Trijose koplyčiose ir devyniuose altoriuose galima pasigrožėti išskirtinėmis skulptūromis bei paveikslais. Ypatingo dėmesio yra vertos šv. Augustino ir šv. Benedikto skulptūros, šoniniai altoriai, skirti šv. Benedikto ir jo dvynės sesers šv. Vienas iš vertingų vaizduojamojo meno darbų bažnyčioje - Simono Čechavičiaus XVIII a. tapytas paveikslas, vaizduojantis šv. Benediktą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, sukurtą XVII a. Kadaise bažnyčioje kabėjo ir Vytauto Didžiojo portretas...
Bažnyčios šventoriuje stovi Švč. Marijos su Kūdikiu koplytstulpis. Tai vienas iš 9 koplytstulpių, sukurtų simboliniame Vytauto Didžiojo kelyje. Senųjų Trakų piliavietėje esanti skulptūra simbolizuoja skaisčią motinystę ir prisirišimą prie gimtinės.
Trakų Istorinio Nacionalinio Parko Apsauga
XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu. Tais pačiais 1960 m. miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
1969-08-22 Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu „Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istorinių senamiesčių apsaugos, tvarkymo ir eksploatavimo gerinimo” buvo nustatyta Trakų senamiesčio teritorija ir suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
1990 m. buvo baigta rengti Trakų istorinio nacionalinio parko koncepcija, kurios darbo vadovai architektai A. Miškinis ir V. Stauskas, o 1991 m. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas paskelbė įsteigiąs Trakų istorinį nacionalinį parką.
1993-12-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema. Trakų senamiestis tapo sudėtine Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistinio draustinio dalimi.
1996 m. senamiesčio ribos antrą kartą buvo išplėstos prijungiant prie buvusios teritorijos Užtiltę iki Rėkalnės “žiedo” esančio Karaimų gatvės gale, taip pat Totoriškių ežero pakrantėje esančias senąsias ir naująsias Karaimų kapines. Jo plotas išsiplėtė iki 166,5 ha. Objektas įtrauktas į respublikinį kultūros vertybių registrą kaip urbanizuota vietovė - Trakų senamiestis (u. k.
tags: #traku #pusiasalio #pilies #bendrasis #plotas