Trakų Vokės dvaro sodybos istorija

Trakų Vokės dvaro sodyba - unikalus architektūros paminklas, o čia įsikūręs išpuoselėtas parkas mena grafų Tiškevičių laikus. Istorinių žinių apie dvarvietę randama nuo XVI a., kai ją valdė Lietuvos totoriai.

Trakų Vokės dvaro sodyba.

XVII a. pr. dvaro savininku buvo Naugarduko vaivada Tomašas Sapiega (1598-1646). Vėlesnis dvaro likimas (net iki XVIII a. pab.) nežinomas. XVIII ir XIX a. sandūroje dvaras atiteko Dombrovskiams. Pirmasis, kilęs iš šios šeimos, dvaro savininkas buvo Juzefas Dombrovskis. Iš Liudviko Dombrovskio arba iš jo sūnaus Vladislavo Ksavero Dombrovskio po 1850 m. Trakų Vokės dvarą nusipirko grafas Jonas Tiškevičius, Vilniaus gub. bajorų maršalka.

Jau XIX a. Tiškevičių giminė Vokę valdė beveik 100 metų. Po jo mirties dvaras perėjo jo jaunesniajam sūnui, taip pat Jonui. Po ankstyvos Jono Tiškevičiaus ir jo žmonos Elžbietos Krasinskos mirties visas turtas atiteko jų mažamečiams vaikams, augantiems Lenkijoje. Iki 1914 m. Trakų Vokės dvare buvo gyvenama tik vasaromis. Sulaukę pilnametystės, dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius.

Dvaro architektūra ir statybos

Trakų Vokės dvaro sodyba formavosi XIX a. pirmoje pusėje, kai iš tuometinių savininkų Dombrovskių dvarvietę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844). „Dabartiniai rūmai iškilo 1876-1880 m., jų projekto autorius - italų kilmės lenkų architektas Leandras Markonis.

Leandras Markonis - Trakų Vokės dvaro rūmų projektuotojas.

Daug L. Markonio ir jo tėvo darbų yra Lenkijoje, tad, prieš pradedant projektavimą, teko lankytis Varšuvoje bei jos apylinkėse ir susipažinti su šio architekto darbais. Lietuvos ambasada Lenkijoje irgi įsikūrusi L. Markonio projektuotame pastate. Trakų Vokės dvaro rūmai yra garsiųjų Varšuvos Karališkųjų Lažienkų rūmų prototipas.

Neoklasicizmo išpopuliarėjimas buvusioje LDK susijęs su tam tikra nostalgija prarastai valstybei. Rūmai statyti, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, todėl per architektūrą norėta parodyti ir politines nuostatas, ir istorines bei kultūrines sąsajas. Palyginti su kitais Lietuvoje pastatytais dvarais, Trakų Vokės rūmai jau statybos metu buvo modernūs ir novatoriški. Pavyzdžiui, langų plokštumos yra didelės ir nesudalintos. Tai - modernus tų laikų sprendimas. Jie buvo statyti kaip vasaros rezidencija.

Architektūra irgi rodo, kad tai itališko stiliaus vasaros rezidencija - pastatas turi išskirtinį atvirą ryšį su aplinka ir kraštovaizdžiu, visos pirmojo aukšto patalpos turi išėjimus į lauką, terasas. Rūmų fasadai - harmoningi, elegantiški, lengvi, o tūrių kompozicija - gražių proporcijų. Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį - gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu, kurį galima pamatyti ir šiandien.

Parko kūrimas ir E. Andre indėlis

Po grafo Jono Vytauto Tiškevičiaus mirties 1892 m. Vokės dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas (1867-1903). 1898-1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre senam, ten buvusiam parkui sukūrė rūmų parterių kraštovaizdžio dizainą ir praturtino parką mažosios architektūros elementais: grota, tilteliais.

Eduardas Fransua Andre - parko architektas.

Tas pats architektas Lietuvoje suprojektavo dar trijų, taip pat Tiškevičių giminei priklausiusių, dvarų parkus - Palangos, Užutrakio ir Lentvario. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai. Šiandien vaikščiodami po parką galime išvysti išlikusius originalius, E. Andre projektuotus tvenkinius.

Pertvarkius parką, atsirado net damoms ir džentelmenams skirtos akmeninės vonios, įtaisytos šlaito kaskadose. Tačiau dažnai jomis šeimininkai nesimėgavo. Varšuvoje išsirinkęs žmoną, Elžbietą Mariją (1871-1906), Jonas Juozapas dvare tapo retu svečiu. Žmona buvo silpnos sveikatos ir nuo kankinančios džiovos išsigelbėjimo ieškojo šiltesniuose kraštuose.

VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ direktorė Ieva Šiušaitė sako, kad dvaro teritorija yra didelė, apie 43 ha ploto. Dvarą supantis parkas yra vienas iš keturių E. Andre projektuotų parkų Lietuvoje. „Vilniaus savivaldybė parke inicijavo daug darbų. Sutvarkyta centrinė parko dalis, tvarkomos istorinių tvenkinių pralaidos, planuojama atstatyti tiltelį.

Tvenkiniai buvo vienas iš Tiškevičių verslų - juose augintos lašišinės žuvys traukiniu keliaudavo į Sankt Peterburgą. Išliko trys istoriniai tvenkiniai. Tai inžinerinis paveldas, nes šių tvenkinių pralaidas XIX a. projektavo žymus inžinierius Mykolas Girdvainis. Tai bus labai graži parko rekreacinė zona. Romantiškas kampelis“, - pasakoja I. Šiušaitė.

Įgyvendinus „Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui“ projektą bus sutvarkytas valstybinės reikšmės Trakų Vokės sodybos parkas, kurį suprojektavo garsus prancūzų architektas E. Andrė. Projekto trukmė: 2017-09-01 - 2020-09-30 m. Projekto vertė - 2.4 mln. eurų.

Dvaro likimas XX amžiuje

Jonui Juozapui mirus, dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Jonui Mykolui Tiškevičiui (1896-1939). Jis Trakų Vokėje gyveno su žmona Ona Janina Marija (1907-1983) iš Radvilų. Per savo 43-ąjį gimtadienį 1939 m. iš Palenkės skubėjęs namo pas šeimą, įsiprašė į privatų pusbrolio grafo Stanislovo Zamoiskio lėktuvą. Deja, kelionės tikslo nepasiekė.

Paskutiniųjų Vokės grafų Jono Mykolo ir Onos Radvilaitės Tiškevičių vaikai kelis kartus lankėsi Lietuvoje, prie savo giminės kapų. Tarpukariu rūmuose gyventa taupiai ir kukliai. O be šeimininkų likęs dvaras visai nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmų paveikslai, baldai, svečius žavėję krištolo sietynai, kiti vertingi daiktai buvo išgrobstyti, puošyba sunaikinta.

Po karo 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, vėliau - Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas. 2002 m. dvaras perleistas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko.

Dvaro restauracija ir dabartis

Nuo 2014 m. čia veikia Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Trakų Vokės dvaro sodyba“. Šiuo metu vyksta restauravimo ir tvarkybos darbai, dvaras atviras visuomenei, čia vedamos ekskursijos, edukacinės programos, vyksta parodos, koncertai, spektakliai ir kt. renginiai. Šiuo metu atlikta apie 35 proc. projekto darbų.

Trakų Vokės dvaras žiemą.

Architektai (R. Klimavičienė, R. Astasevičiūtė) ir jiems talkinantys specialistai atliko išsamius istorinius (R. B. Vitkauskienė), architektūrinius (E. Purlys), polichromijos (N. Šarkauskaitė-Šimkuvienė) tyrimus. Prisijungė ir Varšuvos istorijos instituto darbuotojai, peržiūrėję Tiškevičių archyvus Lenkijoje, kuriuose buvo rasti rūmuose gyvenusių šeimos narių artimųjų prisiminimai, dviejų aukštų ir vakarinio fasado originalūs L. Markonio projekto brėžiniai.

Nuotraukos suteikė vertingos informacijos apie valgomąjį, pokylių salę, grafo darbo kabinetą, holą, fasado lipdinius ir pastatą puošusias skulptūras. Atliekant fasado tvarkybos darbus, buvo pašalintas vėlyvo remonto metu uždėtas cemento sluoksnis ir atidengtos autentiškos fasado plokštumos bei architektūrinių detalių paviršiai. Aptikta daugiau autentiškų dažų paviršių, nustatytas atskirų fasado architektūrinių detalių medžiagiškumas, ko nebuvo įmanoma padaryti projekto rengimo metu.

Pagal 2017 m. atliktų polichromijos tyrimų ir 2020 m. papildomų tyrimų duomenis bei L. Markonio projektuotų pastatų Varšuvoje studiją, buvo parengtas fasadų spalvinio sprendimo projektas. Beje, visos autentiškų detalių atodangos yra paliktos, tad lankytojai gali pasižiūrėti. Mes siekėme atkurti pirminį, kiek įmanoma autentiškam artimesnį rūmų vaizdą.

Vidinės rūmų erdvės išgyveno transformacijas, ne tik sovietiniame laikotarpyje, bet ir tarpukaryje net pačių Tiškevičių iniciatyva, todėl ne kartą kilo klausimų, kuris periodas turi būti laikomas kaip restauracijos atspirties taškas“, - pažymi J. S.

I. Šiušaitė pasakoja: „Rūmuose daug šviesos, o šoninės laiptinės turėjo visą laiptinę apšviečiančius švieslangius, kuriuos atkūrėme. Daug šviesos hole, turinčiame belvederio langus. Sovietiniais laikais ten buvo įrengti vitražai, tačiau dabar jie bus eksponuojami rūmų rūsyje. Rūmų ašis yra rytų ir vakarų krypties, tad vakare saulė krisdavo į holą pro stiklines pagrindinių durų plokštumas, per venecijietiško stiklo langą iš holo nukeliaudavo iki pokylių salės, o iš jos iki žiemos sodo.

Rytinė saulė (nes žiemos sodas orientuotas į rytus) per sodą, pokylių salę apšviesdavo holą. Anksčiau manėme, kad sovietmečiu jos buvo išgriautos, bet atradus kolonas pasikeitė įėjimo į salę sprendinys - dabar įėjimas veda pro stilizuotas kolonas. Kolonos buvo užmūrytos ne sovietmečiu, o prieš Antrąjį pasaulinį karą“.

Tačiau daug iššūkių laukia ateityje, kai bus atliekami interjero tvarkybos darbai. Dvi rūmų salės ir du miegamieji turi autentiškus lubų lipdinius. Patalpų interjerai yra skirtingų stilistikų: tai XIX a. pab. Tvarkyba eina į pabaigą, atliekami užbaigimo darbai.

Pagrindinė rūmų funkcija - kultūrinė veikla: parodos, koncertai, edukacijos, ekskursijos, renginiai. Papildoma - komercinė veikla: privatūs renginiai, fotosesijos, filmavimai. „Aplink rūmus išsidėsčiusiuose pastatuose vyksta mėgėjų kolektyvų užsiėmimai, edukaciniai projektai vaikams. Rūmai - aktyvus turizmo objektas, todėl tariamės su įvairiais festivaliais, jau šiemet turėsime Kristupo festivalio koncertą.

Iš apleisto objekto tampame patrauklia istorinio turizmo ir kultūrinės rekreacijos vieta. Rūmų rūsyje yra apie 200 kv. m patalpų. Planuojame, kad rūmų lankomumas išaugs apie 8 kartus. Savo esme rūmai buvo šeimos rezidencija. Kraštovaizdžio ir architektūros darna išsiskiriantys rūmai ir parkas sparčiai atgauna autentiškumą.

Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai. Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro. Atvykti galima 51 maršruto autobusu (Eduardo Andrė st.), traukiniu (st. Trakų Vokė).

Trakų Vokės dvaro sodybos istorija chronologiškai:

tags: #traku #voke #dvaro #sodyba