Trakų Vokės dvaro sodybos parkas, turtingas istorijos ir gamtos paveldo, šiuo metu išgyvena permainas, susijusias su jo pritaikymu lankymui. Įgyvendinant projektą „Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui“, siekiama sutvarkyti valstybinės reikšmės parką, kurį suprojektavo garsus prancūzų architektas E. Andrė.
Trakų Vokės dvaras
Dvaro istorija
Istorinių žinių apie dvarvietę randama nuo XVI a., kai ją valdė Lietuvos totoriai. XVII a. pr. dvaro savininku buvo Naugarduko vaivada Tomašas Sapiega (1598-1646). Vėlesnis dvaro likimas (net iki XVIII a. pab.) nežinomas. XVIII ir XIX a. sandūroje dvaras atiteko Dombrovskiams. Pirmasis, kilęs iš šios šeimos, dvaro savininkas buvo Juzefas Dombrovskis. Iš Liudviko Dombrovskio arba iš jo sūnaus Vladislavo Ksavero Dombrovskio po 1850 m. Trakų Vokės dvarą nusipirko grafas Jonas Tiškevičius, Vilniaus gub. bajorų maršalka.
Po jo mirties dvaras perėjo jo jaunesniajam sūnui, taip pat Jonui. Po ankstyvos Jono Tiškevičiaus ir jo žmonos Elžbietos Krasinskos mirties visas turtas atiteko jų mažamečiams vaikams, augantiems Lenkijoje. Sulaukę pilnametystės, dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius. Iki 1914 m. Trakų Vokės dvare buvo gyvenama tik vasaromis. 1939 m. dvare buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenė, o per II pasaulinį karą čia gyveno olandų kolonistai. Beveik visi išlikę pastatai pastatyti valdant Tiškevičių giminei.
Projekto tikslai ir įgyvendinimas
Projekto trukmė: 2017-09-01 - 2020-09-30 m. Projekto vertė - 2.4 mln. Projekto tikslas yra išsaugoti Trakų Vokės dvaro sodybos parką išryškinant jo vertinguosius elementus kaip reikšmingus E.Andrė kūrybos aspektus ir tuo pačiu metu suteikti parkui naują reikšmę ir tapatybę Vilniaus miesto plėtros kontekste. SĮ „Vilniaus plano“ parengtame tvarkymo projekte nurodyta, kad želdynai ir architektūra yra dvi pagrindinės Trakų Vokės dvaro parko reikšmingumą lemiančios savybės. O alėjos yra „svarbiausi Trakų Vokės dvaro parko kompoziciniai elementai“.
Kritika ir visuomenės nuomonė
Vis dėlto, parko tvarkymo projektas susilaukė nemažai kritikos. Buvo teigiama, kad parko „sutvarkymą“ tvarkytojai supranta, kaip esamų medžių alėjų išpjovimą ir naujų susodinimą. Jau pirmo pristatymo metu tiek bendruomenės atstovai, tiek paveldosaugininkai, tiek aplinkosaugininkai vienu balsu sakė, kad toks sprendimas yra barbariškas. Ir ciniškas taip pat. Dėl to ne kartą tiesiogiai ir viešai buvo perspėtas tiek meras, tiek miesto administracijos ir SĮ „Vilniaus plano“ vadovybė, bet praktiškai jokios reakcijos.
Argumentai, kuriais dangstomas istorinių medžių alėjų naikinimas yra neatlaikantys jokios kritikos. Šis argumentas yra naudojamas kaip pagrindinis: „Alėjų medžiai yra blogos būklės ir dėl to kelia didelę grėsmę žmonių saugumui“. Pažiūrėkime, ką reiškia, „bloga būklė“ ir „didelė grėsmė saugumui“.
Savivaldybės straipsnyje apie atgimstantį paveldą yra įdėtos garsinės tomografijos nuotraukos, kurios vizualizuoja vienos medžių alėjos kiekvieno medžio būklę. Mums siekiama perduoti vienareikšmišką vizualinę žinią - mokslas akivaizdžiai rodo, kad medžiai yra supuvę. Su visa atsakomybe turime pareikšti, kad taip pateikiama informacija yra tyčinis visuomenės klaidinimas.
Garsinė tomografija yra tik pagalbinė priemonė vertinant realią fizinę medžių būklę, bet jos nuotraukos nėra pakankama priemonė medžių būklės įvertinimui. Todėl nuotraukos turi būti interpretuojamos kartu su kitais duomenimis. Spręsti apie medžio būklę vien tik iš tokių nuotraukų yra beveik tas pat kaip pagal plikės dydį spręsti, ar atėjo laikas užtarnautam poilsiui.
Autorių nuotr./ - faktas, kad dauguma alėjas sudarančių medžių yra ligoti, reiškia tik tai, kad jiems reikalinga pagalba ir priežiūra, kurios seniai nebuvo. Būtent tam ir turėtų būti skiriamos parko tvarkymui skirtos lėšos. Tačiau, užuot kėlus medžių sutvarkymo reikalavimus, numatoma juos tiesiog pašalinti. Puvinys medžio kamiene nereiškia, kad medis yra pavojingas ir jį reikia kirsti.
Savivaldybės užsakymu parengtame straipsnyje minimo medžių tyrimo metu 19-kai medžių buvo detaliai įvertintas potencialus jų keliamas pavojus. Tyrimų duomenys rodo, kad iš 19 medžių 10 (kiek daugiau nei pusė) priskirtini didelio pavojaus grupei. Tačiau šalinami paprastai tik ekstremalai kategorijai priskiriami medžiai. Tokio nebuvo nei vieno. Dar daugiau. Iš tų 10-ties 4 pritaikius tvarkymo priemones nebekeltų didelės grėsmės. Todėl realiai tik 6 iš 19 (mažiau nei trečdalis) pakliūva į padidintos rizikos zoną ir dėl jų šalinimo turėtų būti apsisprendžiama.
2018 metų rugpjūčio pabaigoje lenkų firma EKO-TREK taip pat atliko medžių tempimo-gniuždymo testus. Nors tyrimų rezultatai buvo panašūs, išvada buvo tokia - tinkamai apgenėti ir su nuolatine specialistų priežiūra šie medžiai gali augti toliau. Šias išvadas paminėti taip pat „užmirštama“.
Kalbant apie medžių keliamus pavojus žmogaus gyvybei verta atsiversti Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugumo tarnybos (Health and Safety Executive) parengtą ir vietos savivaldai skirtą medžių keliamos rizikos valdymo vadovą. Jame sakoma, kad rizika būti prispaustam medžiu gresia vienam iš maždaug 20 milijonų. Tuo nenorima pasakyti, kad nereikia laikytis atsargumo priemonių. Tačiau perspėjanti informacija dėl saugumo vėjuotu paros laiku ir kiti saugumo sprendimai puikiausiai gali šias rizikas dar labiau sumažinti.
Trakų Vokės parko vizualizacija
Tarsi nepasitikint „blogos būklės“ argumentu, planas iškirsti medžius pastiprinamas dar keliais pasiteisinimais. „Reikia pakeisti lauko vandentiekio atšaką“. Tačiau bus tiesiamas naujas vandentiekis atokiau, tai kodėl seno nepalikti nejudinto, užuot pjovus medžius? „Reikia sumažinti žemės paviršiaus altitudę, nes Raudonieji vartai 80 cm po žeme“. Medžiai tam netrukdo. „Čia sovietiniai medžiai“. Dalį liepų iš tikrųjų buvo atsodintos sovietmečiu, tose vietose, kur buvo nelikę senųjų liepų. Todėl „sovietinių medžių“ argumentas daugiau pasako apie jo naudotoją, nei apie medžius.
„Medžiai suvargę ir alėjos negražios“. Estetinio skonio ir jautrumo aplinkai neturintys asmenys aiškina apie estetinio skonio lavinimą. Ir vietoj „negražių“ mums darys „gražias“ alėjas. Taip Eduardo Andrė, siekusio harmonijos ir sugebėjusio komponuoti gražiausius gamtos vaizdus, jautriai jutusio kraštovaizdžio charakterį ir sukūrusio nuostabų parką Trakų Vokėje, kurio net tarybiniais metais nepajėgta pilnai subjauroti, kūrinys liko suniokotas.
Vadovaudamiesi principu, kad tik lygus, tiesus ir naujas yra gražus, iš pagrindų ėmėsi euroremonto. Vien raginimas dabar kantriai (50 metų?) laukti rezultato rodo, kad parką kuria kurti, santykį su aplinka praradę žmonės.
Sunaikinti parką (tiesa, su paliktos pagrindinės alėjos medžių genėjimo darbais) kainuoja 84 tūkst. eurų. Pasodinti 132 naujus medžius - 288 tūkst. eurų. Reikės mažiausiai 40-50 metų, kol medžiai suaugs.
Medžių būklės vertinimo kriterijai
| Kriterijus | Apibūdinimas |
|---|---|
| Garsinė tomografija | Pagalbinė priemonė, vertinant realią fizinę medžių būklę. |
| Tyrimas grąžtu | Parodo puvinio pažeistą zoną. |
| Medžių tempimo-gniuždymo testai | Įvertina medžių stabilumą. |