Pavojingų krovinių vežimas transporto priemonėmis: ADR taisyklės ir saugos priemonės

JT statistikos duomenimis, pavojingų krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje siekia apie 50 proc. Tinkamas pavojingų krovinių (ADR) vežimo kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportu organizavimas yra strategiškai svarbus daugeliui pramonės šakų. Tačiau norint užtikrinti saugumą gabenant tokias prekes, būtina laikytis atitinkamų taisyklių.

Šiandieniniame verslo pasaulyje pastebimas intensyvus ir nuolatos didėjantis medžiagų srauto judėjimas, kuris prasideda verslo įmonių aprūpinimo sferoje ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu ir realizavimu. Šiuos srautus reguliuoja mikrologistikos šaka - verslo logistika, kuri apibrėžiama kaip mokslas apie medžiagų srauto planavimą, jo vykdymą bei valdymą. Verslo globalizacija išplėtė verslo logistikos sferą, kada medžiagos ar prekės srautai vyksta tarptautiniu mastu. O verslo internacionalizacija stipriai įtakoja krovinis srauts padidėjimą tarptautiniame lygmenyje. Šiandien verslo įmonių aprūpinimo ir pagaminamos produkcijos realizavimo klausimai sprendžiami tarptautinėje rinkoje, todėl pastaruoju metu žymiai išaugo krovinis gabenimo apimtys ir jų nuotoliai.

Kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais yra gabenami įvairiomis transporto rūšimis. Vienos ar kitos transporto rūšies parinkimą krovinis gabenimui lemia krovinis fizinės, cheminės ar biologinės savybės. Šiuo metu pasaulinė gabenams krovinis apimtis sudaro virš 3,6 mlrd. tonų per metus. Daugiausia krovinis yra gabenama jūros transportu. Juo pervežama daugiau kaip 75 procentai visų šalis vežams krovinis. Gabenams krovinis asortimentas yra nepaprastai platus, kadangi gabenami kroviniai turi skirtingą agregatinę būklę. Tarp daugybės krovinis gabenams įvairiomis transporto rūšimis, reikėtų išskirti pavojingus krovinius, kuris gabenimams yra skiriamas ypatingas dėmesys.

Pavojingi kroviniai, neteisingai paruošus juos gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali sukelti ne tik ekologines problemas, bet ir sugadinti transporto priemones ir padaryti žalą žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, gabenant krovinius jūros transportu, jūros krovinis tarpe pirmauja nafta ir jos produktai. Šios produkts, kurie priskiriami pavojingiems krovinis grupei, metinės gabenimo apimtys sudaro 1 mlrd. iš visų gabenams krovinis apimties. Šie dideli naftos krovinis srautai susidaro Persų įlankoje ir eina į Vakarų Europą, Japoniją ir JAV.

Pavojings krovinis parengimas gabenti, jų gabenimas ir perkrovimas turi tarptautinį charakterį, kadangi šie kroviniai gabenami tiek vidaus, tiek ir tarptautiniais maršrutais. Gabenimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir atskirs šalis teisiniai dokumentai. Šis pavojings krovinis gabenimą, įstatymine veikla užsiima ir tarptautinės organizacijos. Jos yra parengusios tarptautines pavojings krovinis gabenimo taisykles ir reikalavimus atskiroms transporto rūšims. Pavojings krovinis gabenimo teisinio reglamentavimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai, kadangi šios rūšies produkcija yra gaminama mūsų šalyje ir gabenama ne vien tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Šis pavojings krovinis gabenimą Lietuvos Respublikos atitinkamos žinybos šiuo klausimu yra perengusios eilę teisės akts.

Pavojingi kroviniai gabenami visomis transporto rūšimis, kuris gabenimą reglamentuoja skirtingos teisinės normos ir dokumentai. Pasauliniame krovinis gabenime vyrauja jūros transportas, geležinkeliu vežama 16 procents, kelis transportu apie 8 procentus, vidaus vandenys transportu mažiau nei 3 procentai ir oro transportu - 0,1 procento visų gabenams krovinis. Vakarų Europos šalyse geležinkelio transportu gabenams krovinis kiekis yra didesnis ir siekia 25 procentus.

Pavojingi kroviniai - tai medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Už tinkamą pavojings krovinis vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas. Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju).

Lietuvoje pavojings krovinis vežimo valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybės. Šiuo metu pasaulyje pavojings medžiags gaminama daugiau nei 12000 pavadinimų. Dabartiniu metu per Lietuvos teritoriją tranzitu ar vietos ūkio poreikiams gabenama nemažai pavojings krovinis. Tai įvairūs naftos produktai, suslėgtos, suskystintos propano - butano grupės dujos, etilenglikolis, sieros, druskos ir kitos rūgštys, chloras, suskystintas amoniakas, metanolis, amonio salietra, akrilo nitritas ir daug kitų. Kai kurias pavojingas medžiagas masiškai gamina ir Lietuvos įmonės.

Tarptautiniais maršrutais kelis transportu vežami pavojingi kroviniai privalo būti atitinkamai ženklinami. Ženklai privalo atitikti reikalavimus, kurie nurodyti Europos susitarime dėl pavojings krovinis tarptautinis vežims keliais (ADR). Pavojings krovinis vienetai ir paketai ženklinami ne mažiau, kaip iš trijų krovinio vieneto pusių. Pavojings krovinis atskirai klasei priskirtos medžiagos ženklinamos skirtingai. Nuo 2005 m. liepos 1 d. turi būti nurodomas atitinkantis pavojingumo klasifikacijos numeris.

Teisingą ir pilną pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas. Krovinio tara turi būti paženklinta spalvotais spaudais apie pavojingumą: "Atsargiai - nuodai", "Suslėgtos dujos", "Suskystintos dujos", "Savaime užsidega", "Sudaro sprogstantį mišinį", "Užsidega nuo vandens". Skysti kroviniai - vagonais cisternomis. Degios medžiagos, rūgštys ir kt., kuris masė (neto) ne daugiau kaip 1 kg ir tūris ne didesnis už 1 litrą, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose. Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės.

Pradedant pavojings krovinis gabenimo analizę atskiromis transporto rūšimis, reikėtų apžvelgti visų rūšis (neišskiriant pavojings jų krovinis) krovinis vežimo apimtis Lietuvoje. Šiuo metu apie aštuonis procentus Europos Sąjungoje vežams krovinis sudaro pavojingi kroviniai. Kasdien pavojingus krovinius veža beveik milijonas transporto priemonis. Atsitikus nelaimei, keliais, geležinkeliais ar vandens transportu gabenami pavojingi kroviniai gali padaryti milžinišką žalą aplinkai ir žmonėms. Apie 58 procentus pavojings krovinis gabenama keliais, apie 25 proc. - geležinkeliais, o apie 17 proc. Pavojings krovinis tarptautinį vežimą kelis transportu reglamentuoja Europos sutartis dėl tarptautinio pavojings krovinis vežimo keliais (ADR), pasirašyta Ženevoje ir šiuo metu vienijanti 40 šalis. 1995 m. Lietuva taip pat prisijungė prie ADR sutarties.

Už atskiras pavojingo krovinio vežimo grandis atsako skirtingi vežimo proceso dalyviai - siuntėjai, krovėjai, vežėjai, gavėjai, sandėlininkai. Transporto priemonės, kuris maksimali masė didesnė kaip 16 tonų arba jos yra skirtos vilkti priekabas, kuris didžiausia masė didesnė kaip 10 tonų, turi turėti stabdžių antiblokavimo sistemą. Cisterns korpusai turi būti sujungti su važiuokle bent vienu tvirtu elektros kabeliu. Galinėje transporto priemonės dalyje per visą cisternos plotį turi būti pritvirtintas pakankamai atsparus smūgiams bamperis. Autocisternos viršuje sumontuota įranga taip pat turi būti apsaugota nuo galimo sugadinimo transporto priemonei apsivertus. Visi transporto priemonės įrangos elementai turi būti išdėstyti taip, kad vežant ar pakraunant-iškraunant pavojingus krovinius nekiltų pavojus juos nulaužti arba sugadinti.

Konteineriai - cisternos ir talpykls junginiai pavojingumo ženklus, numatytus kiekvienai klasei, turi turėti iš abiejų pusių. Transporto priemonės galinė dalis irgi turi būti saugoma. Transporto priemonės gale turi turėti per visą cisternos plotį bamperį apsaugai nuo smūgių iš galo.

Lietuvoje išsamią kontrolę, kai transporto priemonė ir krovinys patikrinami visapusiškai, įgalioti atlikti Valstybinės kelis transporto inspekcijos darbuotojai kartu su pareigūnais, kuriems pavesta eismo priežiūra. Kelis transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos kontroliuoja Valstybinės kelis transporto inspekcijos pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės departamento pareigūnais. Dalinę kontrolę, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas, ar kroviniai neteka/nebyra, ar nepažeistos pakuotės, ar yra reikalaujamos saugos priemonės, gali atlikti pareigūnai, kuriems pavesta eismo priežiūra, o kelis transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės pareigūnai.

Pabrėžia pastarąjį tarptautinis vežims kontrolės būdą, nes lengviau neįsileisti pažeidėjo, nei sukontroliuoti jį savo šalies teritorijoje. Kaip vežami pavojingi kroviniai kontroliuojantys organai gali tikrinti pravažiaujant sienas, keliuose ir terminaluose. Transporto priemonė tikrinama dieną, o tinkamai apšviestose vietose - ir naktį. Minėta kontrolės tvarka nenustato patikrinimo trukmės, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad patikrinimas, jei nėra rimtų pažeidimų, truktų ne ilgiau kaip 30 min. Tačiau tai tik rekomendacijos ir nereikėtų nustebti, jei pavojings krovinis vežimo kontrolė kai kuriose šalyse užtruks kur kas ilgiau.

Atlikus patikrinimą, užpildomas pavojings krovinis vežimo automobilis transportu kontrolės protokolas, kurio antrasis egzempliorius įteikiamas transporto priemonės vairuotojui. Krovinis gabenimo kelis transportu mastai lyginant su kitomis transporto rūšimis yra patys didžiausi tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei ES pavojings krovinis kelis transportu gabenama mažiau nei geležinkelis transportu.

Geležinkeliais gabenant pavojingus krovinius, vadovaujamasi Geležinkelio bendradarbiavimo asociacijos (OSŽD) Tarptautinio krovinis vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas "Pavojings krovinis vežimo taisyklės" ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo "Vienodosios tarptautinio krovinis vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM) 1 priedas "Pavojings krovinis tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)".

ADR taisyklės ir saugos priemonės

Vežant pavojingus krovinius keliais pagal ADR taisykles, reikalingos įvairios saugos priemonės. Pirmiausia tokias prekes vežančios transporto priemonės turi būti tinkamai paženklintos ir aprūpintos specializuotais įrenginiais. Pavojingos medžiagos turi būti dedamos į pakuotes, atsparias mechaniniams pažeidimams ir suprojektuotos taip, kad būtų kuo mažesnė medžiagos nutekėjimo ar pasklidimo rizika. Be to, ant kiekvienos pakuotės turi būti etiketė su informacija apie pavojingumo klasę ir JT numerį.

Vežant pavojingus krovinius pagal ADR taisykles, taip pat būtina taikyti atitinkamas procedūras gedimo ar eismo įvykio atveju. Svarbus saugos elementas vežant pavojingus krovinius taip pat yra tinkamas krovinio tvirtinimas ir saugių vežimo sąlygų sukūrimas. Visos prekės turi būti stabiliai išdėstytos transporto priemonėje, kad kelionės metu nejudėtų.

Todėl, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl ADR taisyklių pažeidimo vežant pavojingus krovinius, svarbu, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys žinotų griežtus saugos standartus ir jų laikytųsi.

Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius kiekiais, nurodytais atitinkamuose II dalies KN, turi būti prižiūrimos arba gali būti statomos stovėjimui be priežiūros saugiame sandėlyje arba saugiose gamybinėse patalpose. (1)Priėjimas prie transporto priemonės su atviros liepsnos apšvietimo prietaisais draudžiamas. (1) Dėl stacionarių (autocisternų), nuimamų cisternų ir transporto priemonių-baterijų žr. (2) Dėl konteinerinių cisternų žr. b) vairuotojo mokymo pažymėjimas pagal KN 10 315 ir B. (2) Šias instrukcijas turi sudaryti siuntėjas, atsakingas už jų turinį. (6) Mišraus krovinių sukrovimo atveju, įskaitant pavojingus krovinius, kurie sudaro atskiras krovinių grupes, keliančias vienodos rūšies pavojų, raštiškos instrukcijos gali apsiriboti viena instrukcija kiekvienai vežamų pavojingų krovinių klasei.

Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKIRIAMIEJI IR INFORMACINIAI ŽENKLAI TRANSPORTO PRIEMONĖSE
1. 2. 3. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu,jeigu šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. 4. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. 5. 6. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Nr. 1222, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 7. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. 7. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm. Nr. 224, 2012-02-29, Žin., 2012, Nr. 8. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“ iš šviesą atspindinčios medžiagos, raidžių aukštis - 200 mm. 8. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta. Nr. 224, 2012-02-29, Žin., 2012, Nr. 9. 10. Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. 11. Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. 12. Transportopriemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas - spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. 13. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. 14. Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, turi būti paženklintos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nustatyta tvarka. 15. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250-2100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. 16. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Tiek raudonų, tiek geltonų juostų plotis - 100 mm. Nr. 224, 2012-02-29, Žin., 2012, Nr. 17. 18. Nr. 1222, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 19. Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. 20. Vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo,privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėjeturėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Nr. 1222, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr.

Pavojingus krovinius gabenančių transporto priemonių techninei apžiūrai keliamais papildomais reikalavimais siekiama garantuoti eismo dalyvių, vežamo krovinio ir aplinkos apsaugą. Technines nuostatas tokioms transporto priemonėms reglamentuoja įstatymas. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr.

Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (2011 m. sausio 1 d. Gesintuvai, jų kiekis, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852, Nr. Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr. Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr.

tags: #transporto #priemones #vezancios #pavojingus #krovinius #turi