Dariaus ir Girėno stadiono renovacija Kaune: modernumas ir istorija

Kauno Dariaus ir Girėno stadionas, esantis greta Ąžuolyno, praėjo ilgą ir sudėtingą kelią iki tapo moderniu sporto kompleksu. Stadiono istorija siekia tarpukario Lietuvą, o rekonstrukcijos darbai, prasidėję 2018 m., vainikavo ilgalaikes pastangas atnaujinti šį svarbų objektą.

Istorija ir pirmieji žingsniai

Pirmieji sporto žingsniai tarpukario Lietuvoje buvo priklausomi nuo visuomeninių organizacijų pastangų. Tėvynėn sugrįžę užsienio lietuviai Elena Kubiliūtė, Steponas Garbačiauskas, Steponas Darius ir kiti atgimusioje Lietuvoje ėmėsi sporto sąjūdžio veiklos. Dar 1919 m. buvo įsteigta Lietuvos sporto sąjunga (nuo 1920 m. - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga), atlikusi pagrindinį vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą. Be kita ko, ši visuomenės organizacija daug prisidėjo, kad 1924 m.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais ribotą valdžios dalyvavimą sporto gyvenime nulėmė ne tik finansinės aplinkybės ar sudėtinga ir daug įtampų kelianti tarptautinė pokario padėtis, bet ir atitinkamas požiūris į sportą. 1922 m. pradėtame leisti pirmajame sportui skirtame žurnale „Lietuvos sportas“ S. Garbačiauskas viešai iškėlė idėją, kad jaunai valstybei būtinas stadionas. Pirmiausia, anot jo, tą parodė sportuojančių entuziastų skaičius. 1921 m. vasarą pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate dalyvavo 33, o dar po kurio laiko Kauno miesto ir įgulos pirmenybėse - jau 99 sportininkai (Lietuvos sportas, 1922, Nr.

1921 m. rudenį buvo pradėti organizuoti susirinkimai, kuriuose sporto pasaulio atstovai bei Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai diskutavo dėl stadiono vietos ir projekto. Dalyvavusiųjų nuomonės išsiskyrė. Pavyzdžiui, Šaulių Sąjungos atstovai pasisakė, kad reikia luktelėti ir, atgavus Vilnių, stadiono statybas pradėti būtent mieste prie Gedimino kalno, kiti teigė, kad geriausia vieta tam yra Kaune, šalia Ąžuolyno (Lietuvos sportas, 1922, Nr. 2). Vėliau ši vieta ir buvo pasirinkta. Tiesa, dėl lėšų stygiaus planuojamo statyti stadiono projektą parengė patys sporto entuziastai, LFSL sąjungos nariai S.

Nors finansinės galimybės buvo kuklios, S. Dariaus ir K. Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas. Jame galės sportuoti lengvosios atletikos atstovai, futbolininkai, krepšininkai, tinklininkai, tenisininkai, beisbolininkai ir netgi dviratininkai (Sportas, 1924, Nr. 6-7). Deja, 1924 m. pradėti darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos. Ąžuolyne pasirinkta vieta buvo labai drėgna, molinga, reikėjo atlikti drenažo ir nusausinimo darbus, trūko finansų. Tik paviršutiniškam LFSL stadiono aikštės įrengimui išleista 21 000 Lt (Kauno tiesa, 1968-06-23).

1930 m. minint Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus spaudoje buvo skelbta, kad stadione galima sportuoti tik sausuoju metų laiku. Kartu iškelta mintis šalia Vydūno alėjos statyti sporto areną, skirtą motociklų ir žirgų sportui. Arenai planuota suteikti Vytauto Didžiojo vardą (Lietuvos aidas, 1930-03-27). Šis sumanymas taip pat liko neįgyvendintas. Tiesa, 1939 m. vasarą žirgų sporto atstovai galėjo išmėginti jėgas naujai įrengtame hipodrome Nemuno saloje (Lietuvos aidas, 1939-08-13).

Senasis Dariaus ir Girėno stadionas

Rekonstrukcija sovietmečiu ir vėlesni pokyčiai

1932 m. įsikūrus Lietuvos kūno kultūros rūmams, ši įstaiga netrukus pradėjo rūpintis LFSL stadiono rekonstrukcija. 1935-1936 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir inžinieriaus Felikso Bielinsko sukurtą projektą buvo atlikta LFSL stadiono rekonstrukcija ir šalia įrengtos kitos sporto aikštelės. Buvusio LFSL stadiono vietoje pastatytas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas su žiūrovų tribūna, įėjimo vartais ir moderniomis bilietų kasomis. Be to, tarp Perkūno alėjos ir Sporto gatvės beveik 9 ha plote buvo įrengtos krepšinio, tinklinio, teniso bei papildomos futbolo aikštės, sutvarkyta infrastruktūra. Daug dėmesio skirta aplinkos tvarkymui (Lietuvos aidas, 1935-12-14).

Čia sporto aikštės puikiai derėjo su gamta, tuo stebėjosi ir užsienio sportininkai bei tų šalių spauda, esą toks sporto aikštynas papuoštų ir Vieną ar Prahą (Fiziškas auklėjimas, 1936, Nr. 3). Kaimyninės Latvijos spauda Kauną apskritai pavadino „moderniausia sporto pilimi“ Baltijos šalyse (Fiziškas auklėjimas, 1936, Nr. 4). Tiesa, kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje modernesni lengvosios atletikos ir futbolo stadionai buvo pastatyti gerokai anksčiau: Rygoje 1927 m., o Taline 1926 m. Vis dėlto Ąžuolyne esantis Kauno sporto aikštynas išsiskyrė sporto aikščių gausa, o 1939 m. čia pastačius Kauno sporto halę tapo unikaliu, vienu universaliausių sporto kompleksų visoje Europoje.

Kita vertus, po užsitęsusių diskusijų ir svarstymų Kauno viešajame gyvenime, 1969 m. rudenį buvo pradėti stadiono rekonstrukcijos darbai Ąžuolyne. Iš tikrųjų tai buvo naujo stadiono statybų pradžia. Projektą autorių kolektyvas Algimantas Alekna ir Jonas Putna rengė trejus metus. Aplankę Maskvos, Kijevo, Tbilisio, Jerevano, Krasnojarsko stadionus ir kruopščiai su jais susipažinę architektai parengė tuo metu gana įdomios konstrukcijos statinio projektą, kuris savo brutalistinės architektūros stiliumi atkartojo vyravusias statybos praktikas visame pasaulyje.

Vis dėlto autoriai visiškai nepaisė senojo stadiono architektūrinio ir istorinio palikimo. Buvusio medinio stadiono tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų. Nugriautos ir bilietų kasos bei puošnūs tarpukariu pastatyti vartai. Brutalistinės architektūros statinys buvo statomas net dešimt metų, keitėsi statybos rangovai, mažėjo finansavimas, dėl to projektas ne kartą supaprastintas. Kita didelė problema, lydėjusi statybas, buvo medžiagų trūkumas. Trūko ir specialistų, mat iki tol nieko panašaus Kauno statybininkams (darbus atliko Kauno statybos trestas Nr. 1) neteko statyti. Galbūt dėl to prabėgus kuriam laikui buvo pastebėtas statybos brokas. Jau 1983 m. teko perkloti stadiono dangą-sportaną (Kauno tiesa, 1983-10-14).

Lietuvai atkūrus valstybingumą, 1993 m. stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu). Po 1990 m. stadione buvo atliekamos nedidelės rekonstrukcijos ir kosmetiniai darbai. Paminėtini šie: 1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, įsigyti varžybų rezultatų matavimo prietaisai, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis. Žiūrovų skaičius sumažintas iki 8248. 2005 m. ruošiantis Europos jaunimo čempionatui atnaujinta stadiono įranga, sutvirtintos tribūnų konstrukcijos, įrengtas didžiausias Baltijos šalyse vaizdo ekranas.

Vis dėlto nuo pradžių stadionas nebuvo pakankamai prižiūrimas, ryškėjo ir statybos kokybės problemos. Galiausiai dėl avarinės būklės stadionas 2018 m. uždarytas.

Dariaus ir Girėno stadionas rekonstrukcijos metu

Naujausias rekonstrukcijos etapas

Rekonstrukcijos projektą parengė „Kauno planas“, tais pačiais metais pradėti darbai. Visgi 2020 m. sutartis su Turkijos statybos įmone „Kayi Construction“ buvo nutraukta dėl neįvykdytų įsipareigojimų, vėliau darbus tęsė „Autokausta“. Įgyvendinant „Kauno plano“ parengtą projektą įrengta moderni šildoma danga, visos tribūnos uždengtos stogu, žiūrovų skaičius, įrengus naujas tribūnas, gali siekti iki 15 tūkst. Vakarinėje dalyje pastatyta VIP tribūna, tiesa, iš dalies uždengtas vaizdas į Ąžuolyną. Stadionas atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Planuojama, jog čia vyks ne tik sporto, bet ir kultūriniai renginiai.

Rugsėjo 19-oji - stadiono rekonstrukcijos užbaigimo diena. Apie tai oficialiu raštu pranešė pastarąjį mėnesį atliktus darbus objekte vertinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Rekonstrukciją užbaigę statybininkai jau išvyko ir užleido erdves valytojams. Didžiausias ir moderniausias Lietuvoje Stadiono statybai nuo pamatų prireikė 11 tūkst. kub. metrų monolitinio gelžbetonio, 3,5 tūkst. kub. metrų surenkamų gelžbetonio gaminių ir apie 1,5 tūkst. tonų metalo konstrukcijų.

Po „susiūta“ hibridine žalia veja išvedžiota net 33 km šildymo vamzdelių. Greta - šildomos kėdės komandų atstovams, lengvaatlečiams skirti bėgimo takai, taip pat disko ir kūjo metimo sektoriai bei šuolio rungčių įrenginiai. „Tai neabejotinai didžiausias Lietuvoje ir vienas moderniausių stadionų Baltijos šalyse. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl to sutrikusios logistikos grandinės statybų pabaigą bei atidarymą nukėlė į rudenį. Tačiau rangovai dėjo maksimalias pastangas viską užbaigti kaip įmanoma greičiau - vienu metu čia darbuodavosi apie 300 žmonių. Lietuvos sporto epicentras nuo šiol neabejotinai yra Kaune“, - teigia Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

15 tūkst. vietų tribūnas nuo atšiaurių oro sąlygų dengia stogas. Per koncertus stadionas talpins dukart didesnę publiką. Erdvėje - du didžiuliai ekranai rezultatams ir transliacijoms. Sporto ir muzikos renginius tamsiuoju paros metu apšvies daugiau kaip 400 prožektorių bei šviestuvų. Vidaus patalpose - nauji persirengimo kambariai, spaudos konferencijų salė, įstiklintos VIP tribūnos, studija TV transliacijoms ir kitos šiuolaikiškų standartų stadionams būtinos erdvės. Čia pat sudarytos patogios darbo sąlygos žiniasklaidos atstovams.

Vasaros viduryje Dariaus ir Girėno stadione svečiavęsis Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) atstovas itin palankiai įvertino patogumus negalios paliestiems asmenims. Iš viso neįgaliesiems įrengta apie 300 vietų visame stadione ir 20 tualetų.

Kol bus atrinktas naujasis stadiono operatorius, tuo pačiu valdysiantys ir greta rekonstruotą Kauno sporto halę, laikinai šiuos objektus valdys Kauno sporto mokykla „Startas“. Pretendentai dalyvauti koncesijos konkurse gali teikti paraiškas iki rugsėjo 27 dienos. Su laimėtoju rengiamasi sudaryti ilgalaikę 15 metų sutartį.

Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę bei „Dariaus ir Girėno teniso kortus“.

Finansiniai aspektai

Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 mln. eurų, tai - apie 10 mln. eurų brangiau lyginant su pradiniu pasiūlymu. Bendra tarybos sprendime įvardijama koncesijos vertė - 39,3 mln. eurų. Tiek stadioną ir halę valdysianti „Kauno arena“ planuoja gauti pajamų per visą sutarties galiojimo terminą.

Iš šių pajamų bendrovė savivaldybei sumokės 6 mln. eurų, BNS nurodė savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. „Kauno arenos“ specialiai stadiono ir halės koncesijai įsteigta bendrovė įsipareigos savivaldybei mokėti 324 tūkst. eurų per metus, šią sumą kasmet indeksuojant infliacijos dydžiu. Be to, už maždaug 1,9 mln. eurų ji turės įsigyti papildomos įrangos ir baldų. Bendra koncesininko investicijų suma sieks virš 2,5 mln. eurų, numatoma tarybos sprendime.

Kaip pažymėjo T. Metelionis, 15 metų yra maksimali numatoma koncesijos trukmė, kurią sutartimi sieks įtvirtinti Kauno savivaldybė - ją pasirašyti ketinama per artimiausias kelias savaites.

Šiuolaikiniai sprendimai ir technologijos

Po rekonstrukcijos duris atveriantis Dariaus ir Girėno stadionas - vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse. Naujasis stadionas įrengtas taip, kad atitiktų UEFA IV kategorijos (tai leidžia rengti aukščiausio lygio futbolo varžybas) bei tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (WA) II kategorijos keliamus reikalavimus.

Bene didžiausiu iššūkiu, anot rangovo, tapo vejos įrengimas. Stadione įrengta hibridinė veja. Ji nesėta, kaip iki šiol buvo įprasta Lietuvoje, o paklota. Įvertinus Lietuvos klimatą stadione, įrengta veja - automatiškai laistoma ir šildoma. Kad futbolo rungtynes būtų galima žaisti ir žiemą, stadione po veja išvedžiota 33 kilometrai šildymo vamzdelių. Stadione sumontuotos šildomos kėdės sportininkams ir komandos nariams.

Rekonstruojant Dariaus ir Girėno stadioną, įrengiant infrastruktūrą, ne mažiau dėmesio skirta ir lengvaatlečiams. Aplink stadiono veją nutiesti 8 bėgimo takai. Šalia jų - šuolių į tolį, barjerinio bėgimo su vandens duobe, disko ir kūjo metimo, ieties metimo sektoriai. Kad sportininkai būtų maksimaliai saugūs, išvengtų traumų, juose paklota Pasaulio lengvosios atletikos federacijos sertifikuota trijų sluoksnių granulių danga.

Sėdimų vietų skaičius stadione po rekonstrukcijos išaugo nuo 9 iki 15 tūkstančių. Skaičiuojama, kad stadione galėtų tilpti ir iki 35 tūkstančių žmonių. Kad visiems jiems būtų patogu ne tik girdėti, bet ir matyti, įrengti du ekranai transliacijoms, sumontuota daugiau kaip 400 šviestuvų.

Dariaus ir Girėno stadionas 2022 metais

Architektūriniai sprendimai

Architektas Tomas Kuleša primena, kad ši teritorija kaip miesto sporto infrastruktūros kompleksas pradėta vystyti beveik prieš 100 metų. 1979 metais pagal architektų Boleslovo Zabulionio, Jono Putnaus ir Kazimiero Šešelgio projektą baigta stadiono rekonstrukcija, kur įrengta 9 500 vietų žiūrovams.

Pasak architektų, rekonstruojant cokolinį aukštą, įrengus vitrinas, patalpos atvertos į Šlovės alėją (stadiono prieigos). Taip sukurtos kelis tūkstančius kvadratinių metrų patalpų, kuriose gali įsikurti sporto klubai, biurai ir kitos, nebūtinai su stadiono veikla susijusios paskirtys.

Siekiant didelį pastato tūrį darniai integruoti istoriniame, urbanistiniame kontekste, sukurta plastiška, „plazdanti“ stadiono tūrį juosianti vertikalių unikalių lamelių struktūra, atspindinti pastato dinamišką sportinę / kultūrinę paskirtį, kartu jos plastiškumas atliepia gamtinį Ąžuolyno kontekstą.

Architektas Mantas Navalinskas papildo, kad norint įgyvendinti plastišką fasado idėją 11 000 m2 ploto plieno templių laikomą stogą virš žiūrovų sėdimų vietų, plastiškų formų konstrukcijas, skirtas šviestuvams sumontuoti, - visos laikančiosios metalo konstrukcijos yra unikalios geometrijos.

Ekologiškumas ir tvarumas

Dariaus ir Girėno stadione panaudoti aliuminio profiliai pagaminti iš šiandien tvariausio rinkoje aliuminio lydinio - „Hydro CIRCAL“. Tai yra unikalus aliuminio lydinys, gaunamas po gyvavimo ciklo iš rinkos surinktų ir perdirbtų senų aliuminio langų, durų ir fasadų.

Atlikus daugiapakopį visiškai automatizuotą aliuminio laužo rūšiavimą ir perlydžius kruopščiai atrinktus tinkamus aliuminio „čipsus“, paruošiamas savo savybėmis naujam lydiniui niekuo nenusileidžiantis „Hydro CIRCAL“ lydinys, kurio sudėtyje yra ne mažiau nei 75 proc. perdirbto aliuminio. Iš šio lydinio gaminant naujus aliuminio profilius į aplinką išmetamas CO2 kiekis yra tik 2,3 kg vienam kilogramui aliuminio profilio!

Dariaus ir Girėno stadiono projekte buvo siekiama kokybiškų inžinerinių sprendimų ir jiems reikiamų įrenginių, kurie ne tik garantuotų komfortabilų mikroklimatą, bet ir atitiktų visus aukščiausius energinius reikalavimus.

Svarbiausi faktai ir skaičiai

Apibendrinant, Dariaus ir Girėno stadiono renovacija apėmė platų spektrą darbų, siekiant sukurti modernų, patogų ir ekologišką sporto kompleksą. Žemiau pateikiama svarbiausių faktų ir skaičių lentelė:

tags: #renovacija #dariaus #ir #gireno