Šiaulių teisėsauga vieną po kito narplioja turto prievartavimo atvejus. Vis dėlto oficiali policijos statistika visiško nusiraminimo nekelia - Šiaulių apskrityje šiais metais užfiksuota vienuolika turto prievartavimo atvejų (pernai - penki).
Lietuvos apskritys
Turto prievartavimo atvejai
Tyrimo metu konstatuota, kad nusikaltimui, kuris buvo vykdomas nuo 2010 metų liepos mėnesio iki 2011 metų sausio pradžios, A. Savitskij ir I. Šaltinių teigimu, A. Savitskij ir I. Grasindami peiliu, įsibrovėliai reikalavo pinigų. Byloje užfiksuota, kad reketuojamas šiaulietis kantriai mokėjo pinigus. Bijodamas reketuotojų keršto, verslininkas į policiją nesikreipė, tik paliko Šiaulius ir apsigyveno Klaipėdos rajone.
Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai kitą dieną M. Žilinską, D. Valiūną sulaikė viename Radviliškio viešbutyje, kuriame jie buvo apsigyvenę. A. R. Lileikis sulaikytas po mėnesio. 1994 metais grupuotės nariai buvo nuteisti.
Pagal byloje surinktą informaciją turima duomenų, jog nuo šiauliečių Raimondo Lileikio, Manto Žilinsko, Donato Valiūno ir Arnoldo Šlivinsko nusikalstamos veiklos galėjo nukentėti daugiau Šiaulių apskrityje gyvenančių žmonių.
„Pastaraisiais metais fiksuojami turto prievartavimo atvejai yra pavieniai, be to, išprovokuoti tam tikrų abiejų pusių - nukentėjusiųjų ir įtariamųjų - turtinių nesutarimų, skolų, - sakė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovas. R.
Nekilnojamojo turto mokestis ir jo vertinimas
Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) mokesčio patobulinimai dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų, tačiau iš esmės tai yra pozityvus žingsnis link brandesnės ir socialiai atsakingesnės valstybės.
Visų pirma, NT mokestis skatina atsakingą požiūrį į turto valdymą. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, kuris ilgą laiką stovi nenaudojamas ar yra laikomas vien tik spekuliaciniais tikslais, pradeda generuoti vertę visuomenei. Mokestis paskatina turto savininkus ieškoti efektyvesnio jo panaudojimo - pavyzdžiui, išnuomoti būstą ar pritaikyti jį komercinei veiklai.
Antra, tai tiesiogiai prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo. Surinktos NT mokesčio lėšos dažniausiai lieka savivaldybėse, kuriose ir buvo sumokėtos, todėl jos gali būti panaudotos tiesiogiai vietos gyventojų labui - tvarkant infrastruktūrą, gerinant švietimo, sveikatos apsaugos paslaugas ar kuriant bendruomenines erdves.
Be to, NT mokestis yra vienas iš socialinio teisingumo įrankių. Jis dažniausiai taikomas turtingesniems žmonėms, turintiems didesnį ar brangesnį turtą, todėl padeda paskirstyti finansinę naštą proporcingai.
Tarptautinė patirtis rodo, kad NT apmokestinimas yra stabilus ir efektyvus būdas užtikrinti valstybės finansinį tvarumą. Apibendrinant, NT mokestis nėra bausmė ar dirbtinis suvaržymas - tai racionalus sprendimas, kuris kuria pridėtinę vertę visai visuomenei.
Efektyviausiai finansinis tvarumas užtikrinamas kai poreikiai neviršija galimybių.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas mano, kad taikomos vertinimo taisyklės nėra tokios universalios, kad galėtų be klaidų ar paklaidos teisingai įvertinti visus Lietuvos pastatus ir sklypus. Gali būti, kad „atsibudę“ po įsigaliojusios naujovės verslininkai kreipsis dėl turto pervertinimo į registrų centrą, o vėliau gal ir į teismus, apeliuodami, kad nekilnojamojo turto vertė būtų perskaičiuota.
Kai kurių stambiųjų įmonių dalis komercinės paskirties turto, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, anksčiau įvertinta mažiau nei 10 milijonų litų, dabar tapo verta kelių dešimčių milijonų.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, miesto taryba turėtų galių mažinti šio mokesčio naštą. „Žiūrėsime, kaip jis bus surenkamas.
Nedidelės maisto prekių parduotuvės Klaipėdos centre savininko Alvydo Griciaus nuomone, naujasis mokestis yra bjaurus todėl, kad visiškai nėra „simbolinis“. „Tai vieno mano darbuotojo alga“, - sakė verslininkas.
Perspektyvos, kad neatlaikiusios mokesčio naštos iš didžiųjų miestų centrų pasitrauks ten įsikūrusios įmonės, neneigė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius. Būsto mokestis yra REKETAS!
Kalbėjau su Latvijos ir Ispanijos žmonėmis, jie turi NT mokestį, ir žmonės, nuo senų laikų gyvenantys gražiose vietose, jau priversti pardavinėti savo namus, nes negali išsimokėti.
Nesutinku kad būtų priimtas NT mokestis už kurį visi mokesčiai yra sumokėti valstybės biudžetui.
Turtą -butus nacionalizavus ir labai sunkiai grąžinus, teko patiems savininkams susiremontuoti. Išlaidų ir rūpesčių buvo daug. O sukelti sovietų laikais žmonės gavo butus dykai tada ir dar juos iškeldinus, vėl gavo dykai naujus butus.
Teisiniai aspektai
190 straipsnis.
- 2003 07 04 įstatymu Nr. (Žin., 2003, Nr.
- 2010 12 02 įstatymu Nr. (Žin., 2010, Nr.
- 2023 04 27 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.
- Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
- Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.
Konfliktinės situacijos ir skundai
Kartais stengiamasi primityviai trukdyti", - pasipiktinęs bendrovės "Revilė" vadovas Andrius Jonaitis. Jo bendrovei trejus metus teko bylinėtis dėl Algirdo g. Anksčiau šis objektas buvo siejamas Enriku Doktor.
"Šį projektą įsigijome iš nekilnojamojo turto vystytojų. Prieš jį pirkdami atidžiai studijavome visus teisinius niuansus. Pagal Bendrąjį planą ir kitus teisės aktus šiame sklype galima statyti daugiabutį. Tad ryžomės investuoti, tačiau sulaukėme visiškai nepagrįsto gyventojų puolimo. Penkiolika gyventojų su skundu Kauno miesto savivaldybės administracijai nukeliavo net iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Būta ir daugiau skundų įvairioms kitoms institucijoms.
Daugiabučio statyba vėl atnaujinta, tačiau verslininkai pernelyg nesidžiaugia. Per trejus metus, kol vyko bylinėjimasis, patirta apie 50 tūkst. "Kas juos atlygins?" - retoriškai klausė A.Jonaitis ir neatmetė galimybės, kad dabar jau bendrovė dėl gyventojų veiksmų kreipsis į teismą. "Jos įkeltos į valstybei priklausančius medžius, filmuoja privačią teritoriją.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Kaune šiuo metu yra 30-50 ginčytinų objektų. "Kada yra pagrįstas, o kada - nepagrįstas skundas? Pavyzdžių toli nereikia ieškoti.
Jis minėjo, kad, kalbant apie privačius projektus, taikos nerasta ne tik dėl Algirdo g. Panaši konfliktinė situacija užvirusi ir Tvirtovės alėjoje, kur sklype sumanyta pastatyti daugiabutį. Savivaldybė dėl šio projekto taip pat atsidūrė teisme.
N.Valatkevičius pasakojo, kad ginčų kyla dėl įvairių projektų ir situacijų. "Gyventojai pešasi ir dėl kanalizacijos, vandentiekio šulinių. Vieniems patinka, kad lietaus kanalizacija vedama, kitas, jau turintis priėjimą prie lietaus kanalizacijos tinklo, prieštarauja, kad pro jį būtų kasama.
"Reikia viską iki galo išsiaiškinti. Kartais žmonės pamiršta, kad jie namą irgi statėsi ir kažkam trukdė. Arba pasistato namą greta Kauno aerodromo. Skambina ir klausia, ar negalėtume tildyti lėktuvų. Sakau, kai statėtės, aerodromas jau buvo, jam jau virš 100 metų. Juk žinojo, kur kuriasi, o dabar skundus rašo", - vardijo N.Valatkevičius.
M.Statulevičiaus manymu, kalbant apie kreipimusis į institucijas, kur kas daugiau žalos bendrovės patiria tuomet, kai pačios institucijos skundžia savo ar kitos institucijos priimtus sprendimus. Kai pati bendruomenė inicijuoja skundą ir prašo nustatyti, ar yra pažeidimų, verslas, skundams nepasiteisinus, taip pat patiria žalą, tačiau bendruomenės, kurios teikia skundus, teigė M.Statulevičius, niekuo nerizikuoja.
"Kaune didesnė problema yra ne bendruomenių nepagrįsti skundai, o institucijų priimtų sprendimų peržiūrėjimas. Prieš dvejus metus Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė, kad darbo grupė nustatė 20 atvejų Kauno miesto teritorijoje, kai išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Vienas tokių po tarybos vėzdu pakliuvusių - Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas, Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe sumanęs investuoti apie 6 mln. eurų į modernaus daugiaaukščio statybą.
Polis ant kalvos: Mokesčių reformos trūkumai ir privalumai | Raimondas Kuodis 2025-05-29
tags: #nekilnojamo #turto #reketas