Šiame straipsnyje panagrinėsime Vytautiškės kaimo istoriją, sužinosime apie partizanų slapyvardžius ir prisiminsime Dainavos apygardos partizanus.
Dainavos apygarda
Okupacijos metais miškai buvo pilni patriotų. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, priklausomai nuo aplinkybių. Iki 1946 m. Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis priklausė Lenkijos okupuotai Lietuvos daliai.
Vytauto rinktinės kariai tuo metu priklausė Tauro apygardai. Po 1947 m. akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai atsidūrė Vytauto rinktinės 4-os kuopos žinioje. Iki 1946 m. rinktinės kariai kovojo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje.
Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Jei nežinoma pavardė, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug. Apie Dainavos apygardos partizanus kitataučius: Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės ir atėjusių į miškus buvo latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas".
Vardyne surašyti ne visi partizanai, o tik tie, kurių žinoma arba žuvimo vieta, arba žuvimo data. Tas, kuris tikisi lengvatų, nusivils, neradęs jame savo pavardės. Nerašėme, pavyzdžiui, A. A. Bieliūno - Variagas, V. kiti žinomesni ryšininkai neturėjo slapyvardžių. Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. Darbas paspartėjo 1993 m., kai buvo įkurtas apygardos muziejus, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių -A. Vilutienė. Tai surašo plėtotė.
Partizanų slapyvardžiai
Slapyvardžiai dažnai būdavo kuriami nuo pavardės, arba teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę. Žvalgais, kurie medžiojo partizanus, buvo Klemensas Stačiokas ir Gediminas Suko, kurie pasirinko Klemensas ir Gediminas vardus. Dėl tos pačios priežasties A. K. Lapinskas tapo Birželiu. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu.
Kai kurių partizanų slapyvardžiai atspindėjo jų profesijas prieš partizanavimą: P. buvo „liaudies gynėju", S. - kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais. Tuo pačiu keliu nuėjo A. Povilaitis-Abneris bei V. V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką.
Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę. 1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį: koks mėnesis, toks vardas. Tiesa, J. Aukštuoliu, o tylenis jo draugas - Baikininku.
Partizanai slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus. Ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas - Žemaičiu. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. Pasak partizanės V. apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą.
Dažni slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. - Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana - Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai - Dženkauskai iš Ožkasvilių. ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.
Lietuvos partizanų apygardų žemėlapis
Šaltinių svarba
Svarbu požiūris į šaltinius, tokius kaip šis Vardynas. Ar tai taps atkūrimo įrodymu, ar taps dar viena eilute literatūros sąraše. Informacija renkama iš archyvų (vadinamieji KGB archyvai), memuarinės literatūros ir atsiminimų apie pokarį. Rašytinius atsiminimus reikia analizuoti ir derinti gautas žinias. Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas.
Partizanų sąrašas
Žemiau pateikiamas laisvės kovotojų sąrašas:
- Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę.
- (Abromaitis) nuo Krosnos.
- Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
- Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
- Viktoras - Igla iš Būdos k. Šakių raj.
- Jonas - Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
- Albinas iš Jankų vlsč.
- Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03, 1945.07 pab. legalizavosi. nuteistas. 1950 m.
- Juozas iš Saltininkų k. Krosnos vlsč. 1924- 1945.
- Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
Laisvės kovų paslaptys. Kalniškės mūšis
Partizanai
tags: #vytautiskes #kaimas #mickeviciaus #sodyba