Lyduvėnai (Lydavėnai) - Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos gyvenvietė, įsikūrusi Dubysos slėnyje, prie Dubysos ir Dratvens santakos, 15 km į šiaurę nuo Raseinių. Iš čia eina plentai į Raseinius ir Šiluvą. Vietovė išsiskiria gražiu kraštovaizdžiu ir įeina į Dubysos regioninio parko teritoriją. Miestelis nedidelis, spindulinio plano.
Lyduvėnų panorama nuo tilto.
Gyventojų skaičius per paskutinį šimtmetį čia labai sumažėjo: 1923 m. buvo 547 nuolatiniai gyventojai, 1970 m. - 206, 2011 m. - 99, o 2021 m. dar mažiau.
Lyduvėnų Tiltas per Dubysą
Labiausiai šią vietovę garsina 1916 m. pastatytas Tilžės-Radviliškio geležinkelio tiltas per Dubysos upę (dabar - Šiauliai-Tilžė (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis). Pirmasis tiltas - 1916 m. vokiečių pastatyta medinė estakada, skirta tuo metu iš Tilžės per Tauragę ir Šiaulius į Rygą - buvo 35 metrų aukščio. Ji nebuvo pakankamai tvirta, juo negalėjo važiuoti traukiniai, vežantys karinius krovinius, netrukus buvo pradėtas statyti nuolatinis plieninis tiltas, kuris užbaigtas 1919 metais. Jis 9 angas po 63 metrus su taurais ir 2 ramtais. Bendras tilto ilgis tarp ramtų buvo 570,2 m, anga - 567,4 metro. Vokiečiai šį tiltą buvo pavadinę feldmaršalo Hindenburgo vardu.
Lyduvėnų geležinkelio tiltas.
1941-aisiais, besitraukiantys sovietų kariai tiltą norėjo sunaikinti, tačiau vokiečių specialiųjų pajėgų dalinys surengė ataką ir tada tiltas liko sveikas. Tačiau 1944 m. 1944-aisiais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, tiltas buvo nugriautas. Jis atstatytas po 8 metų -1952-aisiais. Tada vykdant darbus buvo panaudotos po bombardavimo išlikusio labai tvirtos trys senosios tilto atramos, papildomai pristatytos 6 naujos. 2005 m. tiltas restauruotas. 2008 m. 2023-aisiais tiltas pritaikytas lankymui. Dabar ant jo gali užlipti visi to pageidaujantys.
Štai kaip keitėsi pagrindiniai tilto duomenys:
| Metai | Aukštis | Ilgis |
|---|---|---|
| 1916 (medinė estakada) | 35 m | - |
| 1919 (plieninis tiltas) | - | 570,2 m |
Piliakalniai ir Legendos
Šio krašto senovę liudija prie Lyduvėnų dunksantys trys piliakalniai. Vienas jų - už 350 metrų į pietvakarius nuo Lyduvėnų tilto, vadinamas Danutės kalnu. Yra išlikę jo įtvirtinimai - pylimai ir grioviai. Lyduvėnų miestelio pavadinimas, pasak legendos, yra susijęs su ant šio kalno stovėjusios pilies kunigaikštyte Danute. Jos mylimasis išjojęs į karą. Mergaitė ilgai jo laukusi, labai ilgai viena liūdėjusi. Iš to, kad „viena liūdėjo“, daug ašarų praliejo, Lyduvos upelis atsirado, o kaimas pradėtas vadinti Liūduvėnais, Lyduvėnais.
Lyduvėnų apylinkės planas (1935-1940 m.).
Šiose vietose lankytojų dėmesio sulaukia ir Dubysos kairiajame krante esanačių kapinių pakraštyje gulintis Lyduvėnų akmuo „su dubeniu“ (vadinamąja velnio pėda). Pasak vietos gyventojų, anksčiau Lyduvėnų kapinyne, kuris jau sunaikintas, anksčiau buvę du tokie akmenys, kurių vienas 1955 m. dingęs. Antasis iš kapinyno perkeltas prie kaimo kapinių. Jis - pilko smulkiagrūdžio granito, 1,3 x 1,1 m dydžio, viduryje - 19-20 cm skersmens apskritas iki 3 cm gylio žiedas. Jo viena pusė nebaigta kalti. Žiedo griovelis - 1-4 cm gylio.
Istoriniai Faktai ir Asmenybės
Rašytiniuose šaltiniuose Lyduvėnai (čia buvęs dvaras) pradedami minėti 1499-aisiais metais. Lyduvėnus nuo XVI a. yra valdę didikai Chodkevičiai, Radziminskai, Šemetos, Stanevičiai. 1593 m. čia jau būta katalikų bažnyčios. 1594 m. Lyduvėnai buvo valsčiaus centras, turėjo miestelio statusą (valsčiaus centras jis buvo ir XIX a.-XX a. per.). 1558 m. Lyduvėnai yra pažymėti 1613 m.
Pirmoji katalikų bažnytėlė (koplyčia) Lyduvėnuose buvo pastatyta dar prieš 1593-iuosius metus. Ji kurį laiką yra priklausiusi reformatams. 1748 m. mietelyje stovėjusi bažnyčia buvo medinė, o prieš ją pastatant stovėjo mūrinė, kurios griuvėsių dar buvo matyti (tai liudija Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus 1748 m. pranešimas Popiežiui). 1754 m. didikai Stanevičiai suteikė bažnyčiai 6 valakų ir 7 margų žemės beneficiją, 1761-1764 m. pastatė naują Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kuri tebestovi iki šiol.
1831 m. Lyduvėnų dvare, dar vadintame ir Padūbysio dvaru, gyveno, šį dvarą valdė iš Bazilionų (Šiaulių raj.) kilęs didikas, baudžiavos panaikinimo šalininkas, Raseinių apskrities pilies teismo, žemės teismo pirmininkas (1820-1826 m.), Raseinių apskrities bajorų maršalka (1826-1829), 1830-1831 m. sukilimo Žemaičių krašto centrinės vyriausybės pirmininkas, Raseinių apskrities vadas Eizechielis Stanevičius (1798-1855), po sukilimo pralaimėjęs pasitraukęs į Prūsiją. Emigracijos laikotarpiu E. Stanevičius Paryžiuje veikusioje karinėje Avinjono stovykloje aktyviai dalyvavo emigrantų organizacijų veikloje, priklausė radikalioms emigrantų grupuotėms, Lietuvos ir rusų žemių draugijai, palaikė Joakimo Lelevelio vadovaujamus demokratijos šalininkus. Jis lydėjo Vladimirą Gadoną paskutinėje kelionėje Nansi, per laidotuves prie jo kapo pasakė prakalbą, rėmė paminko pastatymą. Vėliau buvo išvykęs į Angliją. Mirė 1855 m.
Ryškia eilute į Lyduvėnų istoriją įsirašė 1863-ųjų metų sukilimo įvykiai. Miestelį užėmus sukilėliams buvo sunaikinti valsčiaus įstaigoje buvę dokumentai (knygos, bylos) ir paimti kasoje buvę pinigai. Po sukilimo už jo rėmimą Lyduvėnų klebonas kunigas A. Opulskis buvo ištremtas į Rusiją (Tunką) ir ten 1872 m. Antrojo pasaulinio karo baisumus liudija Dubysos šlaitai. Čia, netoli Lyduvėnų, 1941 m. 8 šios vietovės gyventojai 1940-1941 ir 1944-1953 m.
Švietimas ir Kultūra
1853 m. veikė Lyduvėnų parapinė mokykla, po 1831 m. sukimo jo buvo reorganizuota ir tapo rusiška. 1853 m. ją lankė 17 mokinių. 1920-1943 m. veikė pradinė mokykla, 1943-1952 m. - septynmetė, 1952-1993 m. - vidurinė, 1993-2005 m. - pagrindinė, 2005-2007 m. 1952 m. 1954-1964 m. 1998 m.
Lyduvėnų miestelio pašonėje yra turistams apgyvendinti, aktyviam ir pasyviam sportui pritaikyta „Stovyklavietė“.