Trumpalaikio Turto Apyvartos Ciklas: Paaiškinimas ir Svarba

Įmonės turtas yra esminis verslo veiklos elementas, apimantis materialias, nematerialias ir finansines vertybes, kurios priklauso įmonei ir naudojamos siekiant gauti ekonominės naudos. Šiame straipsnyje aptarsime trumpalaikį turtą, jo grupes, apyvartumą ir apskaitos ypatumus.

Įmonės Turto Klasifikavimas

Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius:

• Pagal materialiąją išraišką: materialus ir nematerialus.
• Pagal naudojimo paskirtį: žemė, pastatai, transporto priemonės, pinigai ir kt.
• Pagal dalyvavimą veikloje: aktyvus ir pasyvus.
• Pagal naudojimo laikotarpį: ilgalaikis ir trumpalaikis.
• Pagal piniginę išraišką: piniginis ir nepiniginis.
• Pagal užbaigtumo lygį: žaliavos, nebaigti gaminiai, užbaigti gaminiai.
• Pagal likvidumą: likvidus ir nelikvidus.

Ilgalaikis Turtas

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir skirtas įmonės veiklos vykdymui.

Pagrindinės Sąvokos Nustatant Ilgalaikio Turto Vertę

• Įsigijimo savikaina: pradinė turto vertė, apskaičiuojama prie pardavėjui sumokėtos sumos pridedant visus mokesčius (išskyrus PVM) bei turto atvežimo, parengimo naudoti išlaidas, padarytas iki turto naudojimo pradžios.
• Likutinė vertė: turto vertė konkrečiu laiko momentu, apskaičiuojama iš įsigijimo vertės atimant sukauptą nusidėvėjimą.
• Naudingo tarnavimo laikas: laikotarpis, kiek metų turtas bus naudojamas įmonės veikloje.
• Likvidacinė vertė: turto vertė pasibaigus naudingo tarnavimo laikui.
• Nudėvimoji vertė: vertė, kuri naudojant turtą nusidėvi ir įskaičiuojama į gaminamos produkcijos savikainą arba įmonės veiklos sąnaudas.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas (Amortizacija)

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra svarbus aspektas apskaitoje, leidžiantis paskirstyti turto vertę per visą jo naudojimo laikotarpį.

Trumpalaikis Turtas

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas trumpiau nei vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikis turtas yra būtinas įmonės kasdieninei veiklai užtikrinti.

Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai.

Trumpalaikio Turto Grupės

Trumpalaikis turtas skirstomas į kelias pagrindines grupes:

• Pinigai ir jų ekvivalentai: grynieji pinigai, banko sąskaitos, trumpalaikiai vertybiniai popieriai.
• Trumpalaikės investicijos: investicijos, kurias planuojama realizuoti per vienerius metus.
• Debitorinis įsiskolinimas: sumos, kurias įmonei skolingi pirkėjai už parduotas prekes ar paslaugas.
• Atsargos: žaliavos, medžiagos, nebaigta gamyba ir gatava produkcija. Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą.
• Išankstiniai apmokėjimai: sumokėtos sumos už paslaugas ar prekes, kurios bus gautos ateityje.

Trumpalaikio Turto Apyvartumas

Trumpai, turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą. Trumpalaikio turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo trumpalaikį turtą pajamoms generuoti. Apyvartumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairius rodiklius, tokius kaip atsargų apyvartumas, debitorinio įsiskolinimo apyvartumas ir kt. Greitas apyvartumas rodo, kad įmonė efektyviai valdo savo trumpalaikį turtą.

Trumpalaikio Turto Apyvartumo Rodikliai

Apyvartumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairius rodiklius:

• Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas: pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos.
• Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas: apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
• Atsargų apyvartumas: parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais.
• Vienos dienos apyvartumas
• Trumpalaikio turto apyvartumas: naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.
• Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis
• Pardavimų ir apyvartinio (darbinio) kapitalo santykio rodiklis: naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
• Kapitalo Apytakos Ciklo (Dienomis) Rodiklis
• Medžiagų ir žaliavų apyvartumas
• Nebaigtos gamybos apyvartumas

Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodikliai (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.

Apyvartinis kapitalas

Apyvartinis kapitalas (working capital, net working capital or NWC) tai skirtumas gaunamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis skirtumas dar vadinamas likvidžiu kapitalu ir yra suprantamas kaip įmonės finansinis rodiklis parodantis skirtumą tarp trumpalakio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Taigi tai skirtumas tarp dviejų finansinių dydžių kurie lengvai randami įmonės balansinėje ataskaitoje.

Turime pastebėti, kad tai įprastas plačioje vartosenoje termino supratimas. Atkreipkime dėmesį į tai, kad be working capital ar net working capital sąvokų dar naudojama ir gross working capital sąvoka, kuri į lietuvių kalbą taip pat verčiama kaip apyvartinis kapitalas. Bet dėmesio - šis apyvartinis kapitalas (gross working capital) yra ne skirtumas tarp minėtų aukščiau dydžių, bet visas įmonės turimas trumpalaikis turtas.

Apyvartinis kapitalas labai populiarus ir naudingas rodiklis dažnai naudojamas vertinant ir analizuojant įmonės veiklą. Kartu su kitais finansiniais rodikliais apyvartinio kapitalo dydis parodo, kaip sėkmingai įmonė naudojasi trumpalaikiu turtu ir kaip jį finansuoja trumpalaikiais įsipareigojimais.

Apyvartinio kapitalo dydis yra dažnai randamas finansinėse ataskaitose ar patikros išvadose, kitoje finansinėje informacijoje apie įmonę. Jis svarbus įrankis įmonės valdyme bei įdomus įmonės akcininkams. Labai svarbu rasti tinkamą įmonei apyvartinio kapitalo dydį, kadangi pernelyg didelis reikš neefektyvų resursų panaudojimą, o mažas mokumo problemas. Negatyvus apyvartinio kapitalo dydis vertinamas kaip ženkli rizika, jog įmonė gali nesugebėti vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, savu ruožtu tai gali įtakoti ir kitų įsipareigojimų ir skolų saugumą. Svarbios ir apyvartinio kapitalo dydžio kitimo tendencijos laike, pastovus jo mažėjimas gali būti ženklas jog įmonė susiduria su mokumo problemomis. Žinoma tai gali būti ir ženklas, kad įmonės vadovybė pradėjo efektyviau naudoti lėšas.

Trumpalaikio Turto Apskaitos Ypatumai

Apskaitant trumpalaikį turtą, svarbu tinkamai įvertinti jo vertę ir užtikrinti teisingą apskaitą. Pavyzdžiui, atsargos gali būti vertinamos FIFO (pirmas įsigytas - pirmas parduotas) arba svertinio vidurkio metodu. Taip pat svarbu reguliariai atlikti atsargų inventorizaciją ir nurašyti pasenusias ar netinkamas naudoti atsargas.

Trumpalaikis Turtas ir Finansavimas

Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai.

Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina.

Trumpalaikis Finansavimas

• Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
• Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.

Mokumo Rodikliai ir Jų Svarba

Mokumo rodikliai, palyginti su likvidumo rodikliais, leidžia plačiau įvertinti įmonės galimybes padengti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus. Dažniausiai naudojami mokumo rodikliai yra bendrasis mokumas (angl. debt-to-equity ratio), skolos ir nuosavybės santykis (angl. debt-to-equity ratio), įsiskolinimo rodiklis (angl. debt-to-asset ratio) ir manevringumo rodiklis. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikį turtą, o mokumo rodikliai apima platesnį laikotarpį ir turtą.

Mokumas - tai įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, kai ateina jų mokėjimo terminas. Bendrasis mokumas arba bendrojo mokumo rodiklis (angl. equity to debt ratio), kartais vadinamas pastovaus mokumo koeficientu, parodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam įmonės įsiskolinimo eurui. Šis rodiklis yra ypač svarbus investuotojams, nes jis palygina skolas su nuosavu kapitalu, o ne su visu įmonės turtu.

Paprastai laikoma, kad jei rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 0,5, įmonės padėtis nėra gera, o jei rodiklis svyruoja apie 1, tai laikoma gera. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šio rodiklio pavadinimas nėra suprantamas vienodai, todėl kai kuriuose šaltiniuose bendrasis mokumas gali būti skaičiuojamas šiek tiek kitaip, lyginant viso turto dydį su visomis skolomis. Tokiu atveju reikia nepamiršti, kad jo interpretacija bus kitokia.

Skubaus Padengimo Koeficientas

Skubaus padengimo koeficientas - vienas iš trijų pagrindinių įmonės finansinio likvidumo nustatymo rodiklių. Šis koeficientas lygina įmonės trumpalaikį turtą, neįtraukiant atsargų, su jos trumpalaikiais įsipareigojimais. Kitaip nei bendrasis padengimo koeficientas, šis rodiklis į skaičiavimus prie trumpalaikio turto neįtraukia atsargų, kurios yra mažiau likvidus turtas (ar bent jau tokiu taptų ženkliai smukus įmonės pajamoms). Todėl skubaus padengimo koeficientas bus visuomet mažesnis nei bendrasis padengimo koeficientas.

Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės likvidumas aukštesnis.

Skaičiavimo formulė

Skubaus padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Skubaus padengimo koeficientas = (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikis turtas apima pinigus, trumpalaikes investicijas, gautinas sumas ir kitą turtą, kurį galima greitai paversti pinigais. Atsargos - tai žaliavos, nebaigta gamyba ir gatava produkcija, kurią reikia parduoti, kad būtų gauti pinigai. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima mokėtinas sumas tiekėjams, trumpalaikes paskolas ir kitus įsipareigojimus, kuriuos reikia padengti per vienerius metus.

Interpretavimas

Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar įmonė turi pakankamai likvidaus turto, kad galėtų padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, neįskaitant atsargų. Jei koeficiento reikšmė yra didesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė turi daugiau likvidaus turto nei trumpalaikių įsipareigojimų, ir tai yra teigiamas ženklas. Jei koeficiento reikšmė yra mažesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė gali turėti sunkumų padengiant savo trumpalaikius įsipareigojimus, jei atsargos nebus greitai parduotos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skubaus padengimo koeficiento reikšmė priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, įmonės, kurios veikia prekybos sektoriuje ir turi dideles atsargas, gali turėti mažesnį skubaus padengimo koeficientą nei įmonės, kurios veikia paslaugų sektoriuje ir neturi didelių atsargų.

Mokumo analizės svarba

Mokumo analizė yra svarbi įmonės finansinės būklės įvertinimo dalis. Ji padeda nustatyti, ar įmonė turi pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Finansinės analizės tikslai ir uždaviniai

Finansinė analizė užima svarbią vietą įmonėje, nes ji tiria įmonės veiklos finansines pasekmes ir jų priežastis. Finansinė analizė padeda atskleisti įvykusius įmonės procesus bei dabartinę jos finansinę būklę. Pagalba nustatant pelningiausias įmonės veiklos sritis, kadangi tai parodo nesėkmingas veiklas, kurių reikėtų atsisakyti ar kažką keisti, kad veikla taptų pelningesnė.

Finansinės analizės šaltiniai

Įmonės finansinės analizės duomenų šaltiniai yra visa informacija, kuri naudojama analizuojant įmonės veiklą. Ši informacija privalo būti tikra ir patikima, kadangi nuo jos priklauso, ar finansinės analizės rezultatai bus kokybiški ar ne, ar gautais rezultatais bus galima pagrįsti įmonės valdymo sprendimus. Į planinius normatyvus galima priskirti verslo planus, biudžetus, išlaidų sąmatas, programas ir kt. Taip pat daug informacijos pateikiama įmonės biudžete, tokios kaip planuojama įmonės veikla bei iš anksto apibrėžtas ar esamas tam tikros veiklos įvertinimas. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai randa informaciją apie įmonės turtą, kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, taip pat informaciją, reikalingą įmonei valdyti. Naudojantis šios informacijos duomenimis, galima numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, įvertinti įmonės veiklos galimybes.

Finansinės analizės rūšys

Finansinė analizė pagal įvairius požymius skirstoma į tam tikras rūšis. Šie požymiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo analizės tikslo, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacinių šaltinių. Literatūroje galima rasti įvairius finansinės analizės klasifikavimo būdus, vienas iš jų yra skirstymas pagal pasikartojimo dažnumą (vienkartinė ir periodinė analizė), pagal laiką (operatyvinė, retrospektyvinė ir perspektyvinė analizė), pagal analitinės programos turinį (vidinė lyginamoji analizė, lyginamoji įmonių analizė, kompleksinė ir teminė analizė), pagal metodus (horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė).

• Horizontalioji analizė parodo rodiklių dinamiką bei nuokrypius nuo lyginamų rodiklių.
• Vertikalioji analizė dar kartais vadinama struktūrine analize, nes padeda nustatyti finansinių rodiklių struktūrą.
• Santykinė analizė - tai finansinių rodiklių skaičiavimas remiantis finansinių ataskaitų duomenimis. Šiais santykiniais rodikliais išreikštus rodiklius.

Santykiniai rodikliai ir jų grupavimas

Labiausiai naudojama santykinė analizė, nenuostabu, kad skirtingi Lietuvos ir užsienio autoriai skirtingai grupuoja santykinius rodiklius. Labai dažnai naudojami pelningumo ir likvidumo rodikliai, tai daroma dėl to, kad šios grupės rodikliai laikomi vieni svarbiausių vertinant įmonės būklę ir perspektyvas. Pelningumas padeda atskleisti įmonės veiklos rezultatus bei prognozuoti įmonės būklę ateityje. O likvidumas parodo įmonės turto būklę, kiek įmonė jo turi, trumpalaikio ar ilgalaikio, bei parodo, kurį turtą būtų lengviau paversti grynaisiais pinigais, kad būtų galimybė skubiai padengti įmonės įsipareigojimus.

Viena labai svarbi santykinių rodiklių grupė yra mokumo rodikliai, nes ji parodo įmonės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Analizuojant šią rodiklių grupę, bus daugiau galimybių išvengti sunkumų įmonės veikloje bei sunkumų susiduriant su skolų padengimu, o tai padės išvengti įmonės mokumo problemų, kurios nuveda įmonę prie bankroto.

Mokumas ir jo valdymas

Kiekvienai įmonei labai svarbu yra išsaugoti savo autoritetą bei puikiai konkuruoti rinkoje, tam, kad tai pasiektų, joms būtina vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Mokumas yra būtina įmonės gyvavimo sąlyga, nes nuo jo priklauso įmonės veikla, finansinė būklė bei veiklos rezultatai. Tik būdama moki įmonė gali siekti tolimesnių strategijų, perspektyvų, investicinių sprendimų. Mokumą galime apibūdinti kaip gebėjimą, pajėgumą mokėti, padengti mokestinius įsipareigojimus. Siekiant palaikyti įmonės mokumą, būtina tinkamai valdyti finansinius išteklius, t.y. tinkamai kaupti, paskirstyti bei naudoti pinigines lėšas. Savininkai, skatindami verslo augimą, privalo stebėti įmonės pajamas ir sąnaudas, kitimą bei kitus finansinius rodiklius.

Kiti svarbūs finansiniai rodikliai

Be skubaus padengimo koeficiento, yra ir kitų svarbių finansinių rodiklių, kurie padeda įvertinti įmonės finansinę būklę.

Pajamos ir pelningumas

Svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pajamas pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.

• Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
• Šis rodiklis parodo, kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų, nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.
• Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti, kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.
• Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo, koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
• Šis rodiklis parodo, kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.

Rodiklių palyginimas ir tendencijos

Vertinant įmonės finansinę būklę, yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo, kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti bendrojo pelno, veiklos pelno ir EBITDA pokyčius (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Turtas ir įsipareigojimai

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m. Nuosavas kapitalas - tai įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Ilgalaikiai įsipareigojimai - juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Likvidumo rodikliai

Bendrasis likvidumo rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz., apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Apyvartinis kapitalas

Apyvartinis kapitalas - tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas. Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį, galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.

Apyvartumo rodikliai

Atsargų apyvartumas parodo, kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Mokėtinų sumų tiekėjams apyvartumas apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo, kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus. Turto apyvartumas naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų. Apyvartinio kapitalo apyvartumas naudojamas įvertinti, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas.

tags: #trumpalaikio #turto #apyvartos #ciklas