Trumpalaikio turto įsigijimas viešajame sektoriuje: pavyzdžiai ir apskaitos ypatumai

Trumpalaikis turtas viešajame sektoriuje yra neatsiejamas nuo bet kokios veiklos. Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės efektyvumui įvertinti. Šio efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu.

Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo. Šiame sektoriuje rezultatas gali būti iš karto ne toks akivaizdus dėl būtinų investicijų, pertvarkymų ir pan.

Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai.

S. Puaškorius analizuodamas šio sektoriaus efektyvumą, skirtingai nei V. Snieška, jis nekalba apie galutinį rezultatą. Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas. Kita mokslininkas, pasitelkiantis kitokį požiūrį į efektyvumą yra L. Gulick. Jis efektyvumą aiškina, pasitelkdamas vertybės sąvoką. Savo moksliniuose darbuose argumentuoja, kad efektyvumas yra tokia vertybė, kuri gali konfliktuoti su kitomis vertybėmis, todėl jai turi būti teikiama pirmenybė.

Kaip matyti, D. Waldo efektyvumą siūlo vertinti per tikslų pasiekimą ar nepasiekimą. Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis kitu lietuviu mokslininku A. Sakalas, efektyvumas - tai „santykinis dydis, apibūdinantis sistemos naudingumo laipsnį, t.y. kiek artimas yra realiai pasiektas rezultatas, lyginant su pageidaujamu rezultatu“.

Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.

Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Šios sąvokos dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodo skirtingus kelius ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.

Efektyvumo sampratos

Šiojo sektoriaus veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešajojo sektoriaus. Viešajame sektoriuje, kitaip nei verslo įmonėse, ne visada rezultatai lengvai išmatuojami ir apčiuopiami.

Pareto principas

1 lentelėje pateikiamos efektyvumo apibrėžtys, kurias naudoja įvairūs autoriai:

Autorius Efektyvumo apibrėžimas
C.S. Certo, S.T. Husted [3] Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų.
C.S. Certo [4] Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos.
P.F. Drucker [7] Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis.
A.Jakutis [15] Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą.
V.Snieška [36] Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda.
J.Greenwood [10] Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų.
P. Wannacott [52] Efektyvumas - produktyvis jų pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą.
D.N. Hyman [13] Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą.
V.Vasiliauskas [22] Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką.

Šiuolaikiniame versle svarbu, kad įmonė kuo daugiau, kokybiškiau ir su mažesnėmis sąnaudomis pagamintų produkciją. K. Švenčionienė, B.Martinkus, R. Gružauskas išskiria 4 pagrindinius efektyvumo tipus (ekonominis efektyvumas - naudojant tuos pačius išteklius didinama gaminamos produkcijos apimtis). Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. Socialinis - geresnis darbo klimatas naudojant tuos pačius ekonominius išteklius. Technologinis - naudojamas geriausias turimas išteklių derinys. Ekologinis - geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis šio principo efektyvindamos išteklių panaudojimą.

Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę- toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio.

Turto deklaravimas

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:

  • akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • antstoliai ir jų šeimų nariai;
  • asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
  • gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
  • Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
  • kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai;
  • Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • notarai ir jų šeimų nariai;
  • profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • prokurorai ir jų šeimų nariai;
  • Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
  • Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
  • Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
  • Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai;
  • valstybės politikai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai;
  • valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
  • Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
  • žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
  • gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai;
  • 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
  • gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.

Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001) pateikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus teisės aktuose.

Turto deklaravimo schema

Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus tam tikras išimtis, kai deklaracijas galima pateikti paštu arba pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Atsargų apskaitos tvarka

Atsargų apskaitos tvarkos aprašas reglamentuoja atsargų įsigijimą, registravimą apskaitoje ir nurašymą viešajame sektoriuje. Šiame apraše nustatyta tvarka taikoma visoms atsargoms, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra registruojamos ilgalaikio turto sąskaitose.

Atsargos inventorizuojamos visada finansiniams metams pasibaigus. Atsargų vertė mažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Atsargos vertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina, bet ne grynąja realizavimo verte.

Atsargų nurašymas į sąnaudas atliekamas pagal FIFO metodą (kurios atsargos anksčiau pirktos, tos anksčiau nurašomos) arba taikant konkrečių kainų metodą.

Trumpalaikio turto nurašymas ir likvidavimas įforminamas trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktu (2 priedas). Ūkinio inventoriaus nurašymo aktas (4 priedas) naudojamas ūkiniam inventoriui nurašyti.

tags: #trumpalaikio #turto #isigijimas #viesajam #sektoriui #pavyzdziai