Trumpalaikio Turto Valdymas Lenkijoje: Apžvalga ir Apskaitos Ypatumai

Kiekvienai įmonei labai svarbus ilgalaikis turtas, kaip jos stabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas. Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu (kaip ir ilgalaikiu) laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme.

Pavyzdžiui, parduoti įmonės pastatą net ir labai norint būna nelengva. Pirmiausia visada atima nemažai laiko. Antra vertus, praradus patalpas vargu ar būtų įmanoma ateityje uždirbti bent kiek daugiau pelno, nes dėl nuomos sąnaudų įmonės finansinė būklė dar labiau pablogėtų. Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus. Todėl dėl šios priežasties trumpalaikis turtas ilgalaikio turto atžvilgiu ir laikomas likvidesniu. Taigi trumpalaikis turtas turi būti vertingas: sugedusių ar tiesiog niekam nereikalingų atsargų ir parduoti niekada nepavyktų.

Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek šio turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu visiškai neatsižvelgiant į šio turto kainą. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jeigu jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos pastatus už didesnę kainą. Taigi įmonėje trumpalaikis turtas (pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgą laiką - net keletą ar keliolika metų.

Ūkinė Veikla ir Ekonominiai Ištekliai

Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Ekonominiai ištekliai yra viskas, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Daugelis tokių ekonominių išteklių turi savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Pavyzdžiui, įmonė gali nusipirkti pastatus, juose esančius įrengimus ir žaliavas, iš kurių gaminama produkcija. Kiekvienos verslo įmonės vienas iš pagrindinių tikslų - pelno siekimas. Turtas - ta gėrybių dalis, kuri padeda įmonei siekti pelno. Šiandieniniame versle privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto. Esant dabartiniam ekonominiam sunkmečiui, įmonių savininkai nesėkmės atveju rizikuoja prarasti ne tik įmonės turtą, bet ir atskirtąją turto dalį.

Turto Klasifikavimas

Įmonės turtas, kaip ir pati įmonės veikla, yra labai įvairus: žemė, pastatai, įrengimai, žaliavos ir kt. Kiekviena tokia grupė skirtingai naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, žaliavos naudojamos iš karto, tuo tarpu pastatai ar įrengimai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus.

Už skirtingo turto naudojimą atsako konkretūs darbuotojai. Pavyzdžiui, už savalaikį atsargų atvežimą bei jų likučius įmonėje atsako vieni specialistai, o už įrengimų naudojimą ir jų techninę būklę - kiti. Kiekvienam iš šių specialistų apskaita turi pateikti informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti racionalius sprendimus. Turtas taip pat skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Be to, turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu. Tokie dalykai, kaip antai firmos prestižas, patentai, licenzijos tekia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja ir tam tikras lėšas. Todėl toks turtas turi būti apskaitomas, o todėl ir neišskiriamas iš turto visumos. Reikšmingiausią turto klasifikavimo būdas - turto skirstymas pagal naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje.

Sandėlyje esantis ar kitur naudojamas trumpalaikis materialus turtas apskaitomas vienodai. Materialiai atsakingi asmenys turtą apskaitos pagal pavadinimus, vertę ir kiekį sandėlio apskaitos knygoje arba kortelėse. Gautas turtas į apskaitos į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais. Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys.

Įmonės trumpalaikio turto poreikis yra nustatomas pagal atskirus trumpalaikio turto straipsnius. Kiekviena įmonė, norėdama dirbti normaliai, turi turėti gamybinių atsargų. Į jas investuoti pinigai, todėl svarbu gamybinės atsargas naudoti efektyviai. *gamybos atsargų apimtis nuolat svyruoja ir kt.

Pagrindinės Trumpalaikio Turto Kategorijos:

  • Atsargos
  • Išankstiniai apmokėjimai
  • Nebaigtos vykdyti sutartys

Veiklos ciklas - laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai paverčiamą priemonę.

Nebaigta gamyba - įmonės gaminamos produkcijos, kuri pagal technologiją dar nėra visiškai užbaigta, bei nebaigtų teikti paslaugų vertė. Pagaminta produkcija - produkcija, skirta parduoti arba sunaudoti įmonės viduje. Pirktos prekės, skirtos perparduoti - įmonės įsigytos prekės, numatytos perparduoti.

Atsargų Įvertinimas ir Nukainojimas

Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas. Teisingiausia informacija gaunama nukainuojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieno atsargų vieneto, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis. Tada būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti tam tikroje geografinėje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargas būtina skirstyti į smulkesnes grupes. Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema.

FIFO, LIFO ir vidutinė kaina: kuris metodas yra geriausias?

Atsargų Įkainojimo Metodai:

  1. Konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina, t.y.
  2. FIFO metodas - pagal šį metodą daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos anksčiausiai pirktos atsargos.
  3. LIFO metodas - čia daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiariamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos (sunaudojamos) vėliausiai pirktos atsargos. Laikotarpio pabaigoje lieka anksčiausiomis (pirmutinėmis) kainomis įvertintos atsargos. Diskusijoje ekonomistai atkreipia dėmesį, jog atsargų įvertinimui turi reikšmės ne tik fizinis judėjimas, bet ir atsargų vertės palyginimas. Tiksliausiai įmonės veiklos rezultatus galima nustatyti, palyginus atsargų pardavimo kainą su jų pirkimo kaina.
  4. Vidutinės kainos metodas. Pasirinkus šį metodą, laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina.

Užsiimančios prekyba įmonės perka prekes, ketindamos jas perparduoti. Prekybos įmonės sėkmingai veiklai neužtenka vien nupirkti prekių, tikintis jas sėkmingai perparduoti. Prekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas.

Pirkėjų Įsiskolinimai

Pirkėjų įsiskolinimas - tai su įmonės prekybine veikla (prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu) susijusios pirkėjų skolos. Bendrieji pardavimai gali būti koreguojami nuolaidų, grąžinimų, nukainojimų sumomis. Tada pardavėjas privalo išrašyti pirkėjui kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami aplinkybių pasikeitimai. Tvarkant pirkėjų įsiskolinimų analitinę apskaitą, svarbu užfiksuoti kiekvieno pirkėjo skolą. Metų pabaigoje (iškilus neaiškumams ir dažniau) laikotarpio pabaigos skolos suderinamos su pirkėjais, pasirašant suderinimo aktus.

Didžiausią debitorinių įsiskolinimų dalį įmonėje dažniausiai sudaro pirkėjų skolos. Todėl jų nemokumas, t.y. neatsiskaitymas už pateiktą produkciją ar suteiktas paslaugas gali sąlygoti ir pačios įmonės nemokumą (nesugebėjimą atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu, tiekėjais).

  • skolininkas yra likviduotas. Jeigu skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis, remiantis tik tuo faktu, kad skolininkas buvo likviduotas. Tačiau skolas pripažinti beviltiškomis nepakanka vien tik minėtųjų faktų.
  • jeigu mokesčio mokėtojas kokiu nors būdu iš skolininko įsigyja kokio nors turto ir skolininko skolos taip pat atitinka beviltiškomis laikomų skolų kurį nors kriterijų, tai tokiais atvejais ir vienos ir kitos skolos negali būti laikomos beviltiškomis. Pripažinti abejotinas pirkėjų skolas beviltiškomis yra gana sudėtinga.

Pinigai ir Pinigų Ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai - visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Grynų pinigų operacijos kasoje griežtai reglamentuojamos. Pinigai į kasą priimami ir išmokami pagal nustatytas taisykles ir naudojant nustatytos formos dokumentus. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir buhalteris. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta.

Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Norint apskaityti grynų pinigų judėjimą, pildomi EKA žurnalai. Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Grynų pinigų apskaitos užsienio valiuta ypatumas tas, kad įmonės valiutinius straipsnius turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą bei Lietuvos banko skelbiama lito ir užsienio valiutos santykį. Bankuose kiekviena užsienio valiuta apskaitoma atskiroje sąskaitoje.

Pinigai ir kasos dokumentai saugomi seife, kuris yra įmonės buhalterijos archyvo patalpose. Negrynieji pinigai yra laikomi banko sąskaitoje. paprastai įmonės naudoja dvi banko sąskaitas: atsiskaitomąją ir kreditų. Banko pavedimo kopija (nepatvirtinta) lieka prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų. Visi mokėjimo pavedimai yra registruojami viename mokėjimo pavedimų registracijos žurnale nurodant pavedimo numerį, kuri automatiškai suteikia banko programa, pavedimo datą, gavėjo pavadinimą, sąskaitos numerį, iš kurios pavedamos lėšos, mokėjimo paskirtį ir sumą.

Išankstiniai Apmokėjimai

Išankstiniai apmokėjimai - įmonei sumokėtos sumos prieš duodant prekę ar suteikiant paslaugą. Iš anksto apmokama tiekėjams, kurie įsipareigoja tiekti prekes ar paslaugas. Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams laikomi trumpalaikiu turtu, nes avansu sumokėtos pinigų sumos savaime priskiriamos sąnaudoms. Laikantis kaupimo principo, sąnaudoms priskiriamos išlaidos, susijusios su uždirbtomis pajamomis.

Gautinos Sumos ir Trumpalaikis Finansinis Turtas

Gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Komandiruočių išlaidos yra griežtai reglamentuojamos. Gautinoms sumoms taip pat priskiriami inventorizacijų metu užfiksuoti trūkumai.

Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriami pinigai, kai sutartinė teisė gauti pinigus arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galioja trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Minėtojo turto kategorijai priskiriamos trumpalaikės insveticijos. Trumpalaikėms investicijoms priklauso skirtos parduoti nuosavos ir trumpesniam nei vienerių metų laikui įgytos įvairių įmonių akcijos bei kiti vertybiniai popieriai. Pardavus šį turtą, jis virsta pinigais. Įmonė, turinti laisvų apyvartinių lėšų, gali pinigus kaip terminuotus indėlius padėti į banką.

Praktinis Pavyzdys: UAB "Sanistal"

UAB”Sanistal” yra Danijos įmonės Sanistal A/S dukterinė firma. Tai viena didžiausių skandinavijos įmonių, prekiaujančių santechnika, šildymo įranga, metalais, įrankiais. Sanistal - įmonė, tiekianti medžiagas pramonei ir statyboms. UAB „Sanistal“ yra dukterinė įmonė Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Paprastumas. Kokybiški produktai. Pilnas aptarnavimas. UAB “Sanistal” siūlo plačiausią produktų asortimentą vienoje vietoje. Konkurencingumas.

Įmonei vadovauja direktorius (Tomas Adomaitis). Jį konkurso metu skiria ir atleidžia įmonės akcininkų taryba, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu. Įmonės finansininkas organizuoja buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai. Taip pat užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė laiku būtų pateikiama finansų statistikos organams. Vyriausio finansininko vadovaujama buhalterija yra savarankiškas struktūrinis padalinys ir neįeina į kokio nors kito padalinio ar tarnybos sudėtį. Padalinio veiklą ir funkcijas reglamentuoja jos veiklos nuostatai.

Sudaro su materialiai atsakingais asmenimis visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

UAB”Sanistal” trumpalaikio turto apskaitai yra skirta 07 sąskaita „Trumpalaikis turtas“.

Kasos Operacijų Apskaita

Kasos operacijas įmonėje registruoti apskaitoje yra sudėtinga. Pagrindinis dalykas - teisingas piniginių dokumentų įforminimas. Subsąskaitoje „Piniginiai dokumentai apskaitomi piniginiai dokumentai. Tokių dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų. Nors tos piniginių dokumentų apskaitos operacijos priklauso ne sąskaitai „Kasa“, bet subsąskaitai „Kitos piniginės lėšos“, tačiau jų įsigijimas dažnai bus siejamas su grynųjų pinigų išmokėjimu. Kitų piniginių lėšų apskaitai sąskaitų plane yra skirta sąskaita „Kitos piniginės lėšos“.

Įmonė naudoja mokėjimo kortelės. Į šias korteles yra pervedami atlyginimai arba pašalpos.

Literatūra:

  1. Stačiokas R., Jefimovas B. Turto apskaita įmonėje.
  2. Buckiūnienė O. Įmonių finansai. Mokomoji knyga.

tags: #trumpalaikio #turto #valdymas #lenkija