Straipsnyje nagrinėjami trumpalaikio turto perkėlimo į užbalansinę apskaitą ypatumai, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų apskaitos specifiką Lietuvoje. Aptariami apskaitos korespondencijos, finansavimo sumų apskaičiavimo ir atsargų nurašymo klausimai, remiantis VSAFAS (Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais) reikalavimais.
Trumpalaikio Turto Samprata
Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.
Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę. Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina.
Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui. Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis Finansinis Turtas
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis Nefinansinis Turtas
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Atsargų Apibrėžimas ir Įvertinimas
Atsargos trumpalaikis turtą sunaudojame per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:
- 20 Atsargos
- 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
- 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
- 203 Produkcija
- 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
- 205 Biologinis turtas
- 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
- 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti
Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.
Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas.
Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.
Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.
Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.
Atsargų Įkainojimo Būdai
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų. Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
FIFO ir LIFO metodus galima gretinti. FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
| Metodas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| FIFO | Anksčiausiai įsigytos atsargos laikomos anksčiausiai parduotomis. | Lengva suprasti ir pritaikyti. | Gali neatitikti realaus atsargų judėjimo. |
| LIFO | Vėliausiai įsigytos atsargos laikomos anksčiausiai parduotomis. | Geriau atspindi dabartines kainas. | Sudėtingesnis apskaitoje, gali būti nepriimtinas pagal kai kuriuos standartus. |
| Vidutinė kaina | Apskaičiuojama vidutinė atsargų kaina. | Išlygina kainų svyravimus. | Neatspindi realių kainų pokyčių. |
| Konkrečių kainų | Kiekviena atsarga įkainojama pagal jos individualią kainą. | Tiksliausias metodas. | Sudėtingas ir brangus, tinka tik specifinėms atsargoms. |
Ūkinio Inventoriaus Iškėlimas į Užbalansę
Kai inventorius yra iškeliamas į užbalansę, svarbu teisingai atlikti apskaitos korespondencijas. Dažniausiai naudojamos sąskaitos yra D 021 ir K 202. Tačiau, ūkinio inventoriaus atveju, gali būti naudojama D 42 (gautos) K 202 korespondencija. Visos atsargos iš 06 sąskaitos perkeliamos į 201 sąskaitą.
5 žiniaraštyje 021 sąskaitą reikia atskirai detalizuoti, nurodant tai, kas liko neatiduota naudoti 202.
Kuro Apskaita ir Finansavimas
Kuro apskaita gali būti sudėtinga dėl apmokėjimo ir sunaudojimo laiko skirtumų. Pavyzdžiui, jei mėnesio pradžioje perkama kuro už 1000 Lt, o apmokama tik už 500 Lt, o likutis nuo praėjusio mėnesio yra 300 Lt, svarbu teisingai nurašyti kurą. Gaunamas kuras registruojamas D201 K691, o sunaudojamas kuras - D870 K201.
Klausimas, ar visą sumą kurui, gautam tą mėnesį (nesvarbu, apmokėta ar ne), paprasčiausiai pripažinti panaudotu finansavimu, reikalauja atidesnio įvertinimo. Šiuo atveju, būtina vadovautis VSAFAS nuostatomis dėl finansavimo pripažinimo ir atsargų apskaitos.
Finansavimo Sumų Pažyma
Biudžetinės įstaigos dažnai turi pateikti pažymas apie sukauptas, gautas, gautinas ir grąžintinas finansavimo sumas. Šios sumos gali būti atsektos pagal senas sąskaitas, tačiau būtina atsižvelgti į naujus apskaitos reikalavimus. Informacijos apie finansavimo sumas reikėtų ieškoti 20 VSAFAS, o apie atostoginių kaupinius - 24 VSAFAS.
Pažymoje turėtų būti nurodytos šios sumos:
- Sukauptos finansavimo sumos;
- Gautos finansavimo sumos;
- Gautinos finansavimo sumos;
- Grąžintinos finansavimo sumos.
Atostoginių kaupiniai turėjo būti užregistruoti perkeliant likučius į naująją sistemą. 2010 metais juos reikia kaupti už 2010 metus arba registruojant kiekvieną mėnesį.
Atsargų Nurašymas
Atsargų nurašymui naudojamas atskiras aktas, kaip ir ūkinio inventoriaus perdavimui ir nurašymui. Buvęs trumpalaikis, dabar ūkinis inventorius užbalansinėje sąskaitoje nurašomas pagal tą patį vyriausybės sprendimą, kaip nurašėme ankščiau. Visi buvusieji nurašymo aktai ir taisyklės tebegalioja.
Kontrolieriai tikrai reikalaus ir toliau taikyti nutarimo Nr. 1250 nuostatas.
Maisto produktų sunaudojimo apskaitos korespondencijos priklauso nuo konkrečios situacijos ir naudojamo sąskaitų plano. (sukauptos finansavimo sumos) iš bėdos galima suvesti ir pagal seną apskaitą, bet vis tiek reikės sukauptų atostoginių metų pradžai ir kiekvieną mėn.
Aš bandžiau vesti taip: sukaupti atostoginiai metų pradžiai + biudžeto kreditoriniai įsiskolinimai metų pradžiai + faktinės išlaidos (su sukauptais atostoginiais kas mėn., bet be išlaidų prekėms (nežinau ar gerai, bet pas mane jos per 2282101 nepraeina)) - užsakyti pinigai (juk paraiškos vis tiek buvo teikiamos, o per 3 mėn. Temos
Mažaverčio Turto Apskaita Simboline Verte
Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
Trumpalaikio Turto Rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Trumpalaikio Turto Apskaita
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų. Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos. Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.
Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).
Viešojo Sektoriaus Buhalterinės Apskaitos Problemos
Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, tarp jų valstybės ir savivaldybės įmonės, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu, biudžetinės įstaigos - modifikuotu pinigų principu, valstybės socialinės apsaugos fondai ir kiti valstybės pinigų fondai - pinigų principu.
Biudžetinės įstaigos, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir pinigų fondai buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinius apskaitos standartų reikalavimus. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos sistema mažai pasikeitusi nuo tarybinių laikų, ūkinėms operacijoms registruoti naudojamas beveik nepakeistas sąskaitų planas.
Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti, padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl šios priežasties gaunamos informacijos kokybė nėra pakankama.
Ši viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jos vartotojams, nes neįgyvendinamas svarbiausias finansinės atskaitomybės tikslas - teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas. Aukščiausio lygio viešasis gėrybių kūrimas (pinigų emisija, apšvietimas, krašto apsauga ir kitos sritys) negali gauti išsamaus vaizdo apie save. Vienas iš svarbiausių klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto (toliau - turtas, ilgalaikis turtas arba IMT) apskaita.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Pripažinimo Kriterijai
Esamoje viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas). Tokio turto įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vertę. Dabar galioja ne mažesnė 1000 Lt vertė. Nekilnojamieji daiktai, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, yra ilgalaikis materialusis turtas.
Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis, įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t.y. Pirmas kriterijus. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš IMT bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugas, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis.
Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.
tags: #trumpalaikis #turtas #pagal #vsafas