Šiuolaikinėje konkurencingoje rinkoje įmonės, siekdamos išsilaikyti ir užtikrinti veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus ir taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes, o tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.
Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus. Todėl aktualia tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų. Dažniausiai minimi metodai: E.Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis. Šiuos vertinimo bei prognozavimo metodus daugiausia nagrinėjo J. Mackevičius, D. Šlekienė, L. Šečkutė, A. Pabedinskaitė, J. Butkutė ir kiti. Lietuvos įmonėms autoriai rekomenduoja naudoti E. Altmano metodą.
Finansinės analizės tyrimo objektu įvardinama įmonės finansinė veikla, jos rezultatai, kurie parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės dokumentuose ir kituose informacijos šaltiniuose. Finansinė analizė tai procesas, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija. Šis procesas apima priežastingumo ir rezultato analizę.
Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonės finansinė veikla organiškais susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos.
Finansinė analizė padeda įvertinti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat numatyti būsimus sprendimus. Tai svarbu išaugus verslo konkurencingumui. Tik gerai atlikta įmonės veiklos analizė gali padėti padidinti vertę konkurencingoje rinkoje. Tik kruopšti įmonės veiklos analizė gali padėti atsakyti į klausimą: gerai, ar blogai dirba mūsų įmonė, palyginti su konkurentais. Konkurencingos rinkos sąlygomis negalima dirbti taip, kaip buvo dirbama prieš metus ar pusmetį, nors ir buvo gauti geri rezultatai. Įmonės veiklos analizė apima pagrindines ūkines operacijas.
Įmonės veiklos analizė = pagrindinės (gamybinės, komercinės) veiklos analizė + finansinės veiklos analizė + investicinės veiklos analizė. Kaip matyti iš formulės, vartojamas ne finansinės analizės, bet finansinės veiklos analizės terminas. Tarp įmonės veiklos analizės sudedamųjų dalių - pagrindinės (gamybinės, komercinės), finansinės ir investicinės veiklos analizės - yra daug bendrų bruožų, visos jos teikia vidaus (įmonės vadovybei, darbuotojams) ir išorės (tiekėjams, pirkėjams, bankams, investuotojams, vyriausybės institucijoms ir kt.) vartotojams reikiamą informaciją įvairiems tikslams: optimaliems valdymo sprendimams priimti, įmonės veiklai įvertinti, vidaus ir išorės rezervams atskleisti, veiklos perspektyvoms numatyti ir kt.
Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas. Įmonės vadovams svarbi tiek pagrindinės (gamybinės, komercinės), tiek finansinės ar investicinės veiklos analizės informacija. Atliekant pagrindinės (gamybinės, komercinės), finansinės veiklos ar investicinės veiklos analizę, pasirenkamos įvairios analizės rūšys - operatyvinė, perspektyvinė, kompleksinė ir kt. Šis veiksnys turi įtakos įmonės veiklai ir jos rezultatams.
Įmonės veiklos analizė būtina atlikti visais veiklos laikotarpiais, t. y. nuolat stebėti einamuosius rezultatus ir juos lyginti su ankstesniais laikotarpiais ir planiniais rezultatais, ar buvo priimti teisingi, ekonomiškai pagrįsti sprendimai ir kt.
Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan. Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba būtų stabili, pelninga ir perspektyvi. Finansų analitikai ir konsultantai. Šios institucijos privalo teikti finansinę informaciją (pvz., finansinę atskaitomybę). Vyriausybei svarbu, kad įmonė atsiskaitytų su biudžetu, t. y. mokėtų mokesčius.
Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms.
Įmonės veiklos analizę tikslinga skirstyti pagal vieną požymį - veiklos sritis, kurias ji tiria. 7- ajame tarptautiniame apskaitos standarte „Pinigų srautų ataskaitos“ nurodyta, kad svarbiausios įmonės veiklos sritys yra trys: pagrindinė (gamybinė, komercinė), finansinė ir investicinė. Pagrindinė veikla - pagrindinę pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė. Finansinė veikla - veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla - ilgalaikio turto ir kitų investicijų, neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas.
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės. Šios taikomos ir populiarios analizės rūšys aprašomos ir minimos tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose yra horizontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės. Šis analizės metodas naudoja santykinius rodiklius.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis. Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius.
Finansinis santykinis rodiklis skirtas teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitus ji visiškai nedomina. Vieni autoriai visus finansinės apskaitos informacijos vartotojus skirsto į įmonės indėlininkus, verslo dalyvius, analitikus ir konsultantus ir kitus, treti - į vartotojus, kurie nesupranta arba menkai supranta apskaitos informaciją, vartotojus, kurie išmano buhalterinės apskaitos sistemą ir supranta jos teikiamą informaciją, ir į ekspertus. Daugelis teoretikų ir praktikų, vartodami finansinės būklės sąvoką, dažnai ją tapatina su pelno ir nuostolio, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų rodikliais.
Įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams vertinti finansinius santykinius rodiklius. Informacija finansinei būklei vertinti imama iš balanso, t. y. iš turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsnių. Skaičiuojamas svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis pelnas. Skaičiuoja ir vertina visus nurodytus rodiklius. Rodikliai pasirenkami atsižvelgiant į analizės tikslą, t. y. kurią įmonės veiklos sritį norima įvertinti. Norint įvertinti įmonės finansinę būklę, būtina analizuoti rodiklius, susijusius su turtu, kapitalu ir įsipareigojimais. O jeigu siekiama ištirti įmonės veiklos rezultatus, daugiausia dėmesio reikia skirti pelningumo ir išlaidų lygio rodiklių analizei.
Analizuojant įmonės finansinę aplinką bus taikomi horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės finansinės ataskaitos analizės metodai. Kadangi vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o tai padės išsiaiškinti ne tik kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys. Skaičiuojamų elementų kitimo tendencijas, suteiks reikiamus duomenis prognozėms. Be jos nebus galima atlikti tolesnės išsamesnės santykinės analizės.
Nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus. Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų. Nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Šiai analizei skiriama nepakankamai dėmesio.

Nuosavo kapitalo kompleksinę analizę siūloma atlikti nuosekliai tam tikrais etapais. Nuosavas kapitalas apibūdina nuosavybės teisę į įmonę, turi skirtingas teises gauti dividendus arba susigrąžinti kapitalą. Kiekvieno ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei ilgalaikis ir trumpalaikis įsipareigojimas sudedamosios dalies pasikeitimas turi įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Tai ataskaitos duomenimis. Būtina išsiaiškinti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo padidinimu, sumažinimu, sudėties pasikeitimu per ataskaitinį laikotarpį. Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinis proporciją, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinis pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė. Finansinė įmonės būklė gali būti patenkinama tik tada, kai turtas finansuojamas tiek iš ilgalaikis, tiek iš trumpalaikis finansavimo šaltinis, laikantis proporcijos, kurią nusako ir apibūdina finansinio sverto koeficientas.
Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai:
- Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai
- EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA - tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją)
- Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų
- Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas - atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų
- Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos)
- Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis
- Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis
- Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis
- Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė
- Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA
- Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis
- Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos
- Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius
- Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė
Nuosavybės ir turto santykis (arba nuosavybės koeficientas) - tai finansinis rodiklis, kuris lygina įmonės nuosavą kapitalą su jos turtu. Jis parodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Šis rodiklis skirtas įmonės rizikingumo lygiui matuoti. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų.
Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto:
Nuosavybės ir turto santykis = Nuosavas kapitalas / Visas turtas
Šis rodiklis labai panašus į kitą, atvirkštinį rodiklį - 'turto ir nuosavo kapitalo santykį‘.
Jei įmonė visiškai neturėtų skolų, tuomet jos nuosavas kapitalas būtų lygus visam turtui, o šis rodiklis būtų lygus 1, kas rodytų žemą rizikos lygį. Teoriškai šis rodiklis gali būti tarp 0 ir 1, o dažniausiai jis būna tarp 0,4 ir 0,7.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos rodiklio reikšmės ir jų interpretacijos:
| Reikšmė | Interpretacija |
|---|---|
| Artima 1 | Įmonė finansuojama daugiausiai nuosavu kapitalu, rizika maža. |
| Nuo 0,4 iki 0,7 | Normali reikšmė, įmonė finansiškai stabili. |
| Mažesnė nei 0,4 | Įmonė priklauso nuo skolintų lėšų, rizika didesnė. |
Svarbu atsižvelgti į sektorių ir aplinkybes, nes normalios rodiklio reikšmės gali skirtis priklausomai nuo įmonės veiklos srities. Norint geriau suprasti įmonės finansinę būklę, rekomenduojama analizuoti nuosavybės ir turto santykį kartu su kitais finansiniais rodikliais, tokiais kaip skolos koeficientas ir likvidumo koeficientas.
Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Jis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto.
Likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Jis apskaičiuojamas trumpalaikį turtą padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Be nuosavybės ir turto santykio, svarbu žinoti ir kitus finansinius rodiklius, kurie padeda įvertinti įmonės veiklos efektyvumą ir pelningumą:
- Bendrasis pelnas: tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiamas rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus savikainą.
- Bendrojo pelno marža: parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. Rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną padalinus iš pajamų.
- EBITDA: pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją, kuris parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politiką, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą.
- EBITDA marža: tai pelningumo rodiklis, kurį galima naudoti įmonių pelningumo palyginimui (tame pačiame sektoriuje), tos pačios įmonės pelningumo pokyčių stebėjimui. Rodiklis apskaičiuojamas EBITDA padalinus iš pajamų.
- EBIT (veiklos pelnas): pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu (prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą).
- EBIT marža: tai rodiklis parodantis veiklos efektyvumą, apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pajamų.
- EBT (pelnas prieš mokesčius): tai pelnas prieš apmokestinimą. Rodiklis apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus pelno mokesčio sąnaudas.
- EBT marža: apskaičiuojama pelną prieš mokesčius padalinus iš pajamų.
- Grynasis pelnas (nuostoliai): finansinis rodiklis apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius.
- Grynojo pelno marža: tai įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
- Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai: vienas populiariausių akcijų vertinimo rodiklių, kuris parodo kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai.
- P/E rodiklis: akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis.
- Nuosavo kapitalo grąža (ROE): grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti.
- Turto grąža (ROA): grynojo pelno ir turto santykis.
- Panaudoto kapitalo grąža (ROCE): pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą.
- Skolos ir nuosavybės koeficientas: Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių.
tags: #trumpalaikiu #isipareigojimu #ir #turto #santykis