Visi daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias lėšas. O namo administratorius kiekvieną mėnesį šias kaupiamąsias lėšas apskaičiuoja, surenka ir apskaito. Kaupiamosios lėšos yra naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Kaip Planuojami Darbai ir Tvirtinamas Kaupiamosios Įmokos Tarifas?
Visi daugiabučio namo darbai (įvairūs remonto darbai, skirti atnaujinti ar suremontuoti bendrojo naudojimo objektus - stogą, sienas, laiptinės duris ir t.t.), kuriems bus naudojamos kaupiamosios lėšos, turėtų būti nurodomi ilgalaikių (dviejų ir daugiau metų) darbų plane, kuriame taip pat nurodoma darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai. Ilgalaikį planą sudaro daugiabučio namo administratorius, o apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu yra tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (ne mažiau kaip 50 proc.
Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai.
Nauja Lėšų Kaupimo Tvarka
Primename, kad nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai kaupia daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams pritarta Vyriausybės posėdyje. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m.
Iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo gyventojus privalomai kaupti ne mažiau kaip 3 arba 5 centus už 1 kv. m per mėnesį, priklausomai nuo pastato dydžio. Pagal naująją tvarką šis minimalus tarifas didinamas iki 9 arba 11,5 centų už 1 kv. m. Mažesnis tarifas taikomas didesniems nei 3000 kv. m ploto daugiabučiams, o didesnis - mažesnio ploto pastatams.
Kaip atpažinti, kokiam tarifui priklauso konkretus daugiabutis? Pasak specialisto, standartinis penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis dažniausiai sudaro apie 3000 kv. m bendrojo ploto. Jei penkiaaukštyje yra daugiau nei keturios laiptinės, tikėtina, kad jo plotas viršija šią ribą.
„Pavyzdžiui, jeigu gyvenama 50 kv. m ploto bute standartiniame penkiaaukštyje su keturiomis laiptinėmis, iki šiol į kaupiamąjį fondą buvo mokama apie 2,5 eurų per mėnesį. Nuo liepos ši suma didėja iki maždaug 5,75 eurų per mėnesį“, - skaičiuoja G. Stanišauskas.
Daugiau lėšų - tvarkingesnis daugiabutis Nors dėl šio pakeitimo daugiabučių gyventojų sąskaitos išaugs tik keliais eurais per mėnesį, anot specialisto, dalis žmonių tai gali sutikti nepalankiai. Iki šiol gyventojai turėjo teisę bendru sutarimu nusistatyti didesnį nei minimalų kaupiamosios įmokos tarifą, tačiau tokie atvejai buvo reti - dažniau išimtis nei taisyklė.
Svarbu suprasti, kad padidėjusi įmoka nėra papildomas mokestis „į niekur“. Tai - ilgalaikė investicija į gyvenamosios aplinkos kokybę. Kaupiamosios lėšos skiriamos tam, kad atsiradus poreikiui būtų galima finansuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą - nuo stogo, balkonų, fasado iki šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemų.
Jis atkreipia dėmesį, kad net keli papildomi eurai per mėnesį, kai juos moka visi gyventojai, leidžia sukaupti reikšmingas sumas. Pavyzdžiui, iki šiol penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis (iki 3000 kv. m) per metus sukaupdavo apie 1080 eurų, o po tarifo padidinimo ši suma išaugs iki 3240 eurų.
„Už tokią sumą jau galima atlikti svarbius priežiūros darbus, pavyzdžiui, laiptinės apšvietimo atnaujinimą ar stogo dangos remontą. O kaupus lėšas penkerius metus, galima būtų įgyvendinti ir reikšmingesnius darbus - keisti šilumos punktą, renovuoti vamzdynus ar net pradėti fasado atnaujinimą“, - sako G. Stanišauskas.
Kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos ne tik planiniams, bet ir brangiems avariniams darbams, pavyzdžiui, trūkus magistraliniams vamzdžiams ar esant būtinybei atlikti sudėtingus grunto kasimo darbus. Tokie gedimai reikalauja skubių sprendimų ir dažnai susiję su didelėmis išlaidomis.
Padidintas kaupiamasis tarifas padės išvengti tokių situacijų - lėšos bus sukauptos iš anksto, todėl gedimus bus galima šalinti greičiau ir efektyviau, nesudarant gyventojams papildomos finansinės naštos.
Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Daugiabučiai namai - tai ne tik mūsų būstas, bet ir visų gyventojų bendra atsakomybė. Tam, kad pastatai būtų saugūs, tvarkingi ir ilgalaikiai, būtina juos nuolat prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti. Tai iš anksto numatytas pinigų rezervas, kurį sudaro gyventojų reguliariai mokamos įmokos.
Kodėl Svarbu Kaupti Lėšas Remontui?
Pagal LR teisės aktus, daugiabučių namų savininkai turi rūpintis, kad jų turtas būtų saugus ir tinkamas naudoti. Tai reiškia, kad būtina užtikrinti techninę pastato priežiūrą, atlikti periodinius patikrinimus ir laiku reaguoti į defektus. Atsiradus stogo pratekėjimui, trūkus vamzdžiui ar sugedus liftui, darbai turi būti atlikti skubiai. Kaupti pinigus tik po įvykio - per vėlu. Ilgainiui kiekvienas pastatas dėvisi - nusidėvi stogas, fasadas, inžinerinės sistemos.
Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui.
Montuojant naujus kondicionierius ar keičiant esamų kondicionierių vietą mieste ant daugiabučio gyvenamojo pastato išorinių sienų (fasadų), privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (t. y. Pagal techninę specifikaciją kondicionieriaus blokas ant stogo gali būti dedamas tik tada, jeigu stogas sutapdintas, ne šlaitinis.
Kas Tvarko Kaupiamąsias Lėšas?
Kaupiamąsias lėšas tvarko pastato administratorius arba bendrijos valdytojas. Jie atsako už lėšų kaupimo planavimą, darbų prioritetų nustatymą, būtinųjų remonto darbų atlikimą, kaupiamųjų lėšų apskaitą. Pažymėtina, kad kaupiamosios lėšos kaupiamos ir apskaitomos kiekvienam butui / patalpai atskirai, o ne visam pastatui bendrai.
Privalomosios kaupiamosios lėšos nėra papildomas mokestis - tai investicija į namo saugumą, vertę ir gyventojų gerovę.
Kaupimas Atsargai ir Pagal Ilgalaikį Planą
Sukauptos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir gali būti naudojamos tik pagal paskirtį - ilgalaikiame plane (2 ir daugiau metų) numatytiems ir (arba) nenumatytiems darbams finansuoti. Kaupimas gali būti: kaupimas atsargai ir kaupimas pagal ilgalaikį planą. Pagal ilgalaikį planą sukauptos lėšos gali būti naudojamos tik konkretiems suplanuotiems (numatytiems) privalomiesiems darbams vykdyti. Atsargai sukauptos lėšos gali būti naudojamos atsiradusiems nenumatytiems privalomiesiems darbams vykdyti, avarijoms lokalizuoti.
Ar gali būti kaupiamos lėšos ir tam tikriems bendrų interesų tenkinimui skirtiems neprivalomiems darbams?
Nuomininko Atsakomybė
Klausimas, ar nuomininkas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų remontą, yra dažnas ginčų objektas tarp nuomininkų ir nuomotojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas apibrėžia nuomininko atsakomybę, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip išvengti nesusipratimų.
Nuomininko atsakomybės apibrėžimas Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje. Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse praktikoje sutarties šalys gali susitarti labai įvairiai, todėl reikia vertinti nuomos sutarties sąlygas, t. y. kas konkrečiai jose susitarta.Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
Manytina, kad visos Jūsų išvardytos paslaugos būtų priskirtinos komunalinėms paslaugoms, išskyrus tokios įrangos remontą. Mes ir paaiškinome, kad įrangos remontas nepateks į komunalines paslaugas. Jūs tik išplėtėte mintį ir detaliau paaiškinote, kad kaupiamosios lėšos priskirtinos remonto išlaidoms, kurias dengia būsto savininkas.
Svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo. Sutarties turinio aiškumas ir sąlygų išsamumas perspektyvoje padeda išvengti ginčų, nesusipratimų ir nuostolių.
Jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.
Įstatyminė Bazė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr., kuriame numatyta, kad kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Vyriausybės nutarimas yra tik įstatymų lydimasis aktas, kuris privalo atitikti įstatymą ir, juo labiau, kodifikuotą įstatymą.
Vadovaujantis LR Civiliniu kodekso 4.82 straipsniu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalyje akcentuojama butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Balkonai yra priskiriami bendrajai namo inžinerinei konstrukcijai, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir (bendrų patalpų) radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus). Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Dažniausios Situacijos ir Jų Sprendimo Būdai
Visos išlaidos už smulkius remonto darbus moka visi gyventojai. Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus.
Balkonų išorinės konstrukcijos - balkono pagrindas ir turėklai. Tačiau į kovo mėn. sąskaitą įtrauktas mokestis už papildomus darbus (kovo mėn. - balkono plokštės betonavimas, laštakių montavimas, turėklų virinimas, dažymas, atraminės tvorelės montavimas specialiosios technikos.
Nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Tačiau į sausio mėn. sąskaitą įtrauktas mokestis už papildomus darbus (Sausio mėn. palei 67-70-73-76 butus, iš rūsio iki 4a. pakeisti nuotekų, šalto, karšto ir cirkuliac. vandens stovai, pajungti gyvatukai, nuimti WC klozetai ir pastatyti atgal, kapotos 4 angos betono perdangose ir 4 užtaisytos. Rūsyje pakeisti 3 drenažo ventiliai. Pravalytas ir praplautas nuotekų vamzdynas rūsyje.
Antra, verslininkai remontuoja butą, jį perstato, parduos arba nuomos ir gaus pelną, o mes iš kaupiamųjų lėšų mokame už jame atliktus darbus? Ar tikrai tokiais atvejais turime mokėti? Kas per verslininkų įžūlumas?
Bendrijų įstatymas neįgaliųjų materialinės padėties garantijų klausimo nesprendžia. Manytume, kad bendrija neturi teisinio pagrindo nepriskaityti vienam. Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. Palies daugelį gyventojų.
Valstybės Parama Daugiabučių Atnaujinimui
Pasak G. Stanišausko, šiuo metu valstybė teikia finansinę paramą gyventojams, norintiems atnaujinti savo daugiabučius, tačiau viena iš pagrindinių kliūčių lieka ta pati - trūksta sukauptų lėšų. „Pavyzdžiui, mažosios renovacijos programa suteikia galimybę atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas, o iki 60 proc. statybos darbų išlaidų kompensuoja valstybė. Deja, neretai projektai neįgyvendinami vien dėl to, kad daugiabutyje nėra sukaupta pakankamai lėšų, o gyventojai nesutinka padengti likusios dalies iš savo kišenės“, - komentuoja specialistas.
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes išlaidos priklauso nuo namo būklės, amžiaus, konstrukcijų tipo ir suplanuotų darbų apimties. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti iki 1990 metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net apie 60 proc. daugiabučių šalyje iškilo 1961-1980 m. laikotarpiu, o maždaug 1 iš 5 daugiabučių šiandien yra senesnis nei 60 metų. Tokių namų techninei būklei išsaugoti nepakanka tik einamosios priežiūros - būtinas nuoseklus ir ilgalaikis atnaujinimas.
Senesniuose daugiabučiuose dažnai pasitaiko gedimų: pradeda tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotekų vamzdynai ar susidėvi šildymo sistemos. Visi šie atvejai ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir tiesiogiai veikia būsto vertę. Norint to išvengti, svarbu iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo planą.
„Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę, pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Ilgalaikis planas leidžia aiškiai įsivertinti, kokios lėšos reikalingos vertės palaikymui, ir planuoti ne tik kaupimą, bet ir galimas valstybės paramos priemones“, - sako specialistas.
Šiame plane turėtų būti aiškiai numatyti svarbiausi darbai: inžinerinių tinklų keitimas, stogo remontas, laiptinių atnaujinimas ar fasado šiltinimas. Plane taip pat reikėtų įtraukti darbus, kurie padeda palaikyti gerą techninę būklę, net jei šiuo metu avarijų nėra.