Sodybų ir dvarų apžvalgos bei gyvenimo istorijos: Trys broliai ir sodybos

Planuojant vestuves ar tiesiog norint pabėgti nuo miesto šurmulio, sodybos ir dvarai Lietuvoje tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Šiame straipsnyje apžvelgsime sodybų ir dvarų teikiamas galimybes, pasidalinsime atsiliepimais ir gyvenimo istorijomis, susijusiomis su kaimo turizmu ir ekologija.

Sodybos vestuvėms: ką svarbu žinoti?

Ieškant vietos vestuvių šventei, svarbu atsižvelgti į keletą kriterijų, tokių kaip patogi lokacija, talpa ir teikiami patogumai. Kiekvienai porai, kuri planuoja vestuves, siūlytume apsidairyti sodyboje „2 broliai“. Kaip ir kiekviena sodyba, ši yra įsikūrusi visai netoli Kauno - teks važiuoti vos tik menkus 8 kilometrus ir šią vietą pasieksite nesunkiai!

Būtina pastebėti, kad šios sodybos pasirinkimas yra puikus sprendimas jeigu yra planuojamos vidutinio dydžio ar ne itin didelės vestuvės, nes joje yra įrengta iki 80 vietų svečiams. Visą sodybą sudaro trys aukštai - pirmajame, kaip ir įprasta, rasite didžiules pokylių sales (net gi 2), kuriose jūsų šventės dalyviai galės smagiai leisti laiką, nes būtina pabrėžti, kad čia rasite ir pirtį, kurioje galėsite atsipalaiduoti tiek jūs, tiek ir vestuvių svečiai. Antrajame ir trečiajame aukštuose rasite miegamuosius kambarius, kuriuose yra visi patogumai, tad po „varginančios“ vestuvių dienos, tikrai galėsite kaip reikiant pailsėti.

Sodybos privalumai ir reikalavimai

Kas liečia šios sodybos privalumus, tai kaip ir kiekvienoje aukštesnio lygio sodyboje rasite dušą, kuris bus reikalingas mėgaujantis pirtimi, taip pat turėtumėte žinoti, kad muzikos aparatūra čia taip pat nuomojama, tad galbūt jums tai pravers, derinant visas vestuvių detales su muzikantais bei vedėjais. Reikėtų paminėti ir tai, kad šioje sodyboje yra nuomojama ir vaizdo aparatūra, tad jeigu planuojate vestuves ir rengiate kažką ypatingo, tai galbūt ji jums ir pravers, tuo labiau - nežinosite kokių siurprizų gali pateikti artimieji.

Kalbant apie sodybos šeimininkų reikalavimus, tai jie yra elementarūs - į sodybą negalite atsivežti gyvūnų (tai galioja daugumoje), nes juk ir patys suprantate, kad jie gali pridaryti nemažai bėdų. Taip pat svarbu, kad rūkyti negalite viduje - tam yra specialiai įrengtos vietos lauke. Žinoma, nereikėtų baimintis pašalinių asmenų jūsų šventės metu - sodyboje šeimininkai negyvena, tik pagal poreikį gali apsilankyti. Jeigu jus domina šios sodybos nuoma, tai dėl visų detalių galite susisiekti žemiau pateiktame sodybos oficialiame tinklapyje.

Dažna jaunavedžių pora ieško sodybos vestuvėms vadovaujantis kriterijumi, kad lokacija būtų patogi iš įvairių Lietuvos miestų atvykstantiems poros giminaičiams ir draugams.

Daukšiagirės dvaras: prabanga ir istorija vienoje vietoje

Čia Daukšiagirės dvaras turi aiškų privalumą sodybos nuomos rinkoje dėl savo patogios geografinės vietos - Daukšiagirės dvaras yra vidurio Lietuvoje, šalia Prienų ir vos 30 min kelio nuo Kauno. Daukšiagirės dvaras yra išskirtinė sodyba šventei dėl savo autentikos, nes tai - istorinis pastatas. Trys broliai žydai Frenkeliai istorizmo stiliaus dvarą pastatė 1887 m., išpuošdami dvaro rūmus neogotikos, klasicizmo ir romantizmo elementais - pagrindinis dvaro simbolis yra keturlapis dobilas, reiškiantis meilę, viltį, tikėjimą ir sėkmę.

Bėgant metams dvare keitėsi savininkai, o labiausiai dvaras suklestėjo tarpukariu, kai iš laikinosios sostinės Kauno čia atvykdavo itin garbūs svečiai: prezidentas Antanas Smetona su šeima, generolai Stasys Raštikis, Silvestras Žukauskas. Dvaras restauruotas 2002 m., išsaugant visas autentiškas rūmų puošybos detales, architektūrą ir polichromiją. Sodybos interjere - antikvariniai baldai, paveikslai, veidrodžiai, kurie per eilę metų supirkti iš visos Europos antikvariatų ir mugių. Tad lyginant dvaro nuomos kainą su sodybos vestuvėms kaina pirmiausiai reikia įvertinti, jog Daukšiagirės dvaras - tai autentiškas pastatas su savo marga ir turtinga istorija.

Įprastai eilinės kaimo turizmo sodybos vienoje erdvėje turi kelis pastatus ar vilas, kurias vienu metu nuomoja skirtingiems užsakovams. Daukšiagirės dvare mums ypatingai svarbu svečių privatumas, todėl vienu metu visa dvaro teritorija nuomojama tik vienai šventei. Didelį 4,5 ha dvaro parką iš trijų pusių supa tvenkiniai, tarpusavyje sujungti vandens kanalais, o teritorijoje auga šimtamečiai ąžuolai ir liepos. Visa teritorija aptverta ir taip garantuojamas šventės privatumas.

Daukšiagirės dvaro privalumai

• Autentiškas romantizmo stiliaus dvaras
• Didelis parkas su tvenkiniais
• Privatumas garantuotas
• Puiki vieta santuokos ceremonijai
• Klasikiniai pokylių salės puošybos elementai
• Restorano lygio patiekalai
• Apgyvendinimas iki 40 svečių
• Teatralizuota ekskursija apie dvaro istoriją

Retai kuri sodyba vestuvėms turi santuokos ceremonijai tinkamą aplinką. Daukšiagirės dvaro atveju autentiškais romantizmo stiliaus elementais išpuoštas dvaras yra puiki vieta santuokos ceremonijai surengti. Šiltuoju metų laiku santuokos ceremonijos organizuojamos paradinėje akmenimis grįstoje dvaro aikštėje ar parke šimtamečių medžių šešėlyje. Vestuvių šventės vakarinė dalis vyksta dvaro pokylių salėje, kuri kitaip nei eilinė sodybos vestuvėms salė turi savyje daug klasikinių puošybos elementų, todėl didelės investicijos į dekorą nėra būtinos. Aukštos lubos, visu perimetru išlikęs autentiškas lubų dekoras, masyvios užuolaidos prie arkos formos langų, įspūdingi šviestuvai, balto medžio masyvo kėdės su išraižytu dvaro simboliu - visa tai suteikia vestuvių sodybai Daukšiagirės dvaras šventiškumo ir prabangos.

Švęsdami vestuves Daukšiagirės dvare galite likti ramūs, kad svečiai bus vaišinami restorano lygio patiekalais, kuriuos patiekia ilgametę patirtį švenčių aptarnavime turintys „Servantas“ šefai iš Kauno. Esame paruošę šventinius meniu, į kuriuos įeina pasitikimo užkandžiai, starteriai, karštieji vakarienės patiekalai, vieno kąsnio užkandžiai patiekiami furšetinio stalo principu, gaivieji ir karštieji gėrimai, pusryčiai, o taip pat visa reikalinga stalo serviruotė, staltiesės, servetėlės. „Servantas“ šefai gamina ir tortus bei desertus, natūralius limonadus, tad galima užsakyti visa, ko reikia bet kuriai šventei.

Mūsų sodyboje vestuvėms galime apgyvendinti iki 40 svečių. Visi miegamieji kambariai yra tuose pačiuose autentiškuose dvaro rūmuose, tad svečiai turi galimybę apsistoti kaip tikri dvarininkai. Penki kambariai yra dviviečiai, kiti - keliaviečiai. Svečių patogumas mums yra svarbiausias kriterijus, todėl dvare keliami itin aukšti reikalavimai erdvių švarai ir tvarkai, naudojama balto satino patalynė, na, o vonios kambariuose svečiai ras visas reikalingas higienos priemones bei rankšluosčius.

Svečiai atvykę į mūsų sodybą šventėms ir išvydę istorinį dvaro pastatą dažnai užduoda klausimus apie jo istoriją. Kartu su mūsų profesionalia gide esame paruošę teatralizuotą ekskursiją/edukaciją svečiams apie dvaro istoriją, visus dvarininkus, tarpukario Lietuvos laikmetį. Ši edukacija dažnai užsakoma ir tais atvejais, kai jaunavedžiai nori atitrūkti nuo svečių poros fotosesijai, tad džiaugiamės galėdami tuo tarpu svečiams suteikti papildomą pridėtinę vertę žiniomis ir pojūčiais.

Dažnas fotografas, atvykęs į mūsų vestuvių šventėms skirtą sodybą supranta, kad suplanavo fotosesijai per trumpą laiko tarpą, nes daugybė vietų dvare tam yra tinkamos. Dažna mergaitė svajoja apie jaunikį ant balto žirgo bei vestuves pilyje. Mes juokaujame, kad jaunikį teks susirasti pačiai, o beveik pilį galime pasiūlyti mes!

Dvaras su savo aura ir istoriniu paveldu neabejotinai yra puiki vieta vestuvėms:

• Elegancija ir išskirtinumas. Dvaras dažnai atspindi prabangą, istoriją ir unikalumą. Tokia aplinka suteikia šventei ypatingą atmosferą bei padeda ją išskirti iš kitų vestuvių. Dvaro pasirinkimas vestuvėms ne tik suteikia elegancijos, bet ir išskirtinumo pojūtį, kurį sunku pakeisti kitu pasirinkimu, tokiu kaip sodyba vestuvėms.
• Architektūra ir aplinkos grožis. Dvaro architektūra yra pilna simbolikos ir išskirtinio istorinio grožio. Unikalus rūmų pastatas, puošni paradinė aikštė su skulptūra centre yra nuostabi aplinka vestuvėms, santuokos ceremonijai ir fotografijoms.
• Istorinės detalės. Dvaras turi ilgą ir margą istoriją, o svečiams vedama teatralizuota ekskursija suteikia vestuvėms pridėtinės vertės ir istorinio dvelksmo.
• Fotografijų galimybės. Autentiškos dvaro erdvės pradedant nuo bendrų zonų ir baigiant skliautiniais rūsiais, erdvus parkas, tvenkiniai leidžia fotografams sukurti įvairiausių unikalių ir vaizdingų kadrų, kurie liks kaip nuostabūs prisiminimai.
• Romantika. Jaukus ir sąlyginai nedidelis dvaras pasižymi ramybe ir intymumu. Dvaro aura sukurs ypatingą ir neprilygstamą atmosferą vestuvių šventei, prisidedant prie Jūsų gyvenimo svarbiausių akimirkų išskirtinumo.

Atsiliepimai apie Daukšiagirės dvarą

Daukšiagirės dvaras sulaukia daug teigiamų atsiliepimų iš porų, kurios čia šventė savo vestuves. Štai keletas iš jų:

• birž. Nuostabus dvaras!!! Turėjome malonuma švesti savo vestuves čia, Giedrė labai daug kuom padėjo, atsakė daug klausimu ir šventė buvo nereali. Labai gražus su sava istorija dvaras kuri daro dvara dar gražesni. Dvaro rusiu edukacija labai patiko mūsu svečiam, taip pat užima juos kol jaunieji fotkinasi. Susilaukėm daug komplimentu is svečiu apie dvara, kad jie nesitikėjo tokio pamatyti, kartu sujungto su gamta ir dvaro tyla ir ramuna visus užburia.
• birž. Tobulesnės vietos tikrai negaliu įsivaizduoti. Ceremonija vietoj, po jos svečiai užimti edukacija, maistas ir aptarnavimas tiesiog nepriekaištingi. Vieta išvis pasaka.
• liep. Norime labai padėkoti už vestuvių šventę Daukšiagirės dvarui! Vestuvių vietą rinkomės ilgai ir dabar be galo džiaugiamės, kad apsistojome prie būtent šio varianto. Pasirinkome šią vietą, nes dvaras alsuoja tarpukario dvasia, o dvaro šeimininkė Giedrė nuo pirmos akimirkos draugiškai ir nuoširdžiai su mumis bendravo ir dalinosi patarimais. Pasibaigus šventei svečiai vis dar kalba apie Daukšiagirės dvaro erdvės unikalumą, personalo nuoširdumą ir pasakišką šventę.
• spal. Puiki vieta švęsti šventei. Dvaro autentika ir profesionalus personalas padėjo sukurti šventinį stebuklą kiekvieno širdyje. Ypatingai maloni ir paslaugi savininkė. Giedre, ačiū Jums labai.
• geg. Nusprendėme dar tada su “būsimu” vyru apžiūrėti vietas vestuvėms. Pirmoji vieta į kurią nuvažiavome buvo Daukšiagirės dvaras. Taip nutiko, kad pamatę nieko kito nebenorėjome. Viskas buvo išpildyta 100%. Prabangi, dvariška erdvė, profesionalus aptarnavimas, šeimininkai nuostabūs o maistas tobulas. Pačios didžiausios rekomendacijos Daukšiagirės dvarui, maisto tiekėjui Servantui ir negaliu nepaminėti Teatrolos Donato! Nepasigailėsite pasirinkę visus šiuos profesionalus. Ačiū!

Trys broliai: gyvenimo istorijos ir likimai

Istorijos apie tris brolius dažnai būna dramatiškos ir kupinos iššūkių. Štai kelios tokios istorijos iš Lietuvos kaimų:

Teodoros ir Antano Noreikų šeimos istorija

Teodoros ir Antano Noreikų gyvenimas sodyboje Kiaukų k. pakraštyje XX a pradžioje susiklostė gana dramatiškai. Labai anksti, vos 40-ties metų sulaukęs 1920-aisiais mirė šeimos galva, vaikų tėvas Antanas Noreika. Liko 6 mažamečiai vaikai, kur mažiausiai dukrai Teodorai buvo tik 3 , vyriausiam sūnui Feliksui dar tik 10 metų. Pasirinkimo nebuvo, reikėjo sunkiai dirbti, kad kaip nors šeimą išmaitinti, pagelbėjo daug aplink gyvenančių artimūjų ir nuostabios jos pačios charakterio savybės. Darbšti ir morališkai tvirta Teodora kad ir labai buvo sunku, naujos šeimos nekūrė, o save paaukojo vaikams. Tik prabėgus keliems metams, vaikai galėjo mamai padėti. Broliai ir seserys nuo jaunų dienų nebijojo jokių darbų o, atsilaisvinę nuo savosios žemės , uždarbiavo didesniuose apylinkės ūkiuose.

Neeilinė gyvenimo našta, ir rūpesčiai močiutei Teodorai nesudarė salygų saugoti sveikatą, bet ir stipriai nepakenkė. Visuomet geros nuotaikos, pajuokaudama, rasdama bendrą kalbą su anūkais, jinai neatsisakydavo ir pasiūlyto stiklelio "vaistams". Įdomiausia ką dar prisimename, kad jau ir metuose būdama, patraukdavo ir dūmą. Tikėtina, kad gyvybingumą jai padėjo išlaikyti nuolatinis užimtumas, darbštumas ir begalinis tikėjimas į Dievą.

Trys sūnūs broliai Noreikai iš Kiaukų km.

Trys sūnūs broliai Noreikai iš Kiaukų km. Feliksas Noreika(1910-1983), Tauragė, 1936-IX-4. Nuotraukoje Lietuvos kariuomenės 9-oji karių kuopa Tauragėje. Karui baigiantis, artėjant neišvengiamai antrajai rusų okupacijai, F. Noreika pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. Tokiu būdu jam pavyko išvengti sovietinių represijų ir sunaikinimo. Sūnus Gintaras Noreika yra Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas. Jis pasekė prieškario Lietuvos kariuomenės puskarininkio Tauragės KA būrio vado Felikso Noreikos pavyzdžiu, visam gyvenimui pasirinko kariškio profesionalo profesiją. Tarnybą pradėjęs kaip šauktinis, pakviestas vieneriems metams, susidomėjo profesionalia tarnyba ir įstojo į Lietuvos Karo Akademiją. 1997 m. G. G.

Priėmęs palikimą senolių žemęsenojoje sodybvietėje Kiaukuose prie dvikamienio ažuolo gražiai tvarkosi Petro Noreikos sūnus Laimonas, atverdamas ją ir gausiems giminių palikuonių susitikimams. Vladas Noreika, sodybą paveldėjęs iš mamos Teodoros, plataus akiračio,gerbiamas už savo charakterio savybes. 2017 m. Vlado Noreikos giminės susitikimas prie dvikamienio sodybos ažuolo 2017 m. vasara.

Broliai Narutavičiai: nuo Žemaitijos iki Lenkijos prezidento posto

Abu šie žmonės - broliai, kilę iš Žemaitijoje pasislėpusio Brėvikių dvaro (Telšių r.), kuris savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1592 m. Būtent Brėvikių dvaras yra dviejų brolių - Stanislovo (gim. 1862 m.) ir Gabrieliaus (gim. 1865 m.) tėviškė. Jie buvo Viktorijos Ščepovskaitės-Narutavičienės ir vietos teisėjo, 1863 m. sukilimo dalyvio, Jono Narutavičiaus sūnūs.

1905 m. S.Narutavičius dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, o 1918 m. visiems laikams įsirašė į Lietuvos istoriją - tapo Vasario 16-osios Akto signataru. S.Narutavičiaus ir dar kai kurių signatarų dėka, Lietuvos Nepriklausomybės Akte buvo pašalintas tekstas apie įsipareigojimus Vokietijai, taip užtikrinant visiškai nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitį. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties S.Narutavičiui garsiojoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nuotraukoje buvo paskirta viena garbingiausių vietų - krėslas šalia J.Basanavičiaus.

Sunku pasakyti, kodėl, tačiau paskutiniąją 1932 m. dieną, Naujųjų metų išvakarėse, S.Narutavičius nusišovė... Jo kapą galima aplankyti greta Brėvikių esančiame Alsėdžių miestelyje.

O kokia buvo kito brolio - Gabrieliaus - lemtis? Pasirodo, kad iš Žemaitijos kilęs jaunuolis tapo Ciuricho politechnikos instituto profesoriumi, dekanu, statė hidroelektrines Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje. Po kurio laiko tapo Lenkijos viešųjų darbų ministru, vėliau - užsienio reikalų ministru, o 1922 m. gruodžio 9 d. Gabrielius Narutavičius (lenk. Gabriel Narutowicz) buvo išrinktas pirmuoju Lenkijos prezidentu!

Iškart po tapimo prezidentu, Gabrieliaus Narutavičiaus politiniai oponentai pradėjo puolimą (apkaltino ateizmu, valdžios užėmimu mažumos balsais ir kt.). 1922 m. gruodžio 16 d. Varšuvos nacionalinėje galerijoje prezidentą nušovė lenkų nacionalistas E.Niewiadomskis.

Nors abu broliai savo gyvenimus baigė tragiškai, jų pėdsakai amžiams išliks dviejų kaimyninių valstybių istorijos puslapiuose ir to seno Žemaitijos dvarelio prisiminimuose.

Ypatingieji Laiviai: kaimas, kur kartu gyvena broliai, seserys, vaikai ir anūkai

Kretingos rajono Imbarės seniūnijoje įsikūręs ypatingas Laivių kaimas, kurį drąsiai būtų galima pervadinti brolių vardu. Mat čia užaugę broliai sukuria šeimas ir lieka gyventi kaimynystėje. Ir ne tik broliai - ir seserys, ir vaikai su anūkais. Tame pačiame kaime - ir seserys, ir broliai Viena iš šių glaudžiai „sulipusių“ šeimų - ir energingosios Laivių bendruomenės pirmininkės Rožės ir jos vyro Edvardo Žvinklio šeima.

Rožė ne tik pati su seserimi gyvena tame pačiame kaime, bet ir pati ištekėjusi iš vyriausio iš penkerių brolių, kurie neveik visi gyvena čia pat, Laiviuose. Edvardas, Andrius, Rimvydas, Arūnas ir Egidijus Žvinkliai - visi pamilę Laivių kaimą, net jei kuriems tenka ir svetur išvykti padirbėti. Visos Laiviuose gyvenančios brolių ir dviejų seserų šeimos susitinka kiekvieną savaitgalį - kitaip negali, kitaip ir nebeįsivaizduoja.

Laivių seniūnaitis Algirdas Bertašius - irgi gyvena tame pačiame kaime su broliu Jurgiu ir sūnumi Andriumi. Dukra Alma įsikūrusi Klaipėdoje. Abu broliai Laiviuose gyvena su šeimomis. Tačiau Algirdas ypač džiaugiasi, kad čia pat gyvena ir sūnus. Tad ir trys anūkai - Kamilė, Jonas ir Justė - ne kažkur už jūrių marių, o pusiau gyvena pas senelius.

Paminėtos brolių ir serų šeimos - ne vienintelės šiame kaime. Tokių yra ir daugiau.

Ekologinis ūkininkavimas ir gyvenimo būdas

Gurų kaime, netoli Raseinių, ekologiškai ūkininkauja Vilma ir Rimas Račiūnai. Vilmai ir Rimui svarbu gyventi sveikai, mąstyti pozityviai, neteršti nei savo minčių, nei kūno, nei aplinkos. Viskas sukurta jų pačių rankomis. Vilma visur prisodinusi gėlių: vasaros pradžioje žydi senovinės aguonos, įvairiaspalviai vilkdalgiai, kvepia alyvos. Erdvi sodyba užima beveik 2 hektarus.

Račiūnai nuo 2005 m. pradėjo ūkininkauti ekologiškai. Jo nuomone, dabar ekologijoje likę tik iš idėjos ūkininkaujantys žemdirbiai, nes išmokos, kurios kažkada buvo palyginti solidžios, jau senokai neatrodo viliojančiai. Ūkio plėtrą stabdo ir darbo rankų stygius. Atrodo, susitari, atvažiuoji iš ryto pasiimti darbininko, o jo sutartoje vietoje nėra, telefonu neatsiliepia. Griūna visi planai. Šiemet pasėjo nemažai avižų, augina ankštinius augalus, rapsus.

Šiemet jis nori sertifikuoti kaip ekologišką seną obelų sodą: kone 100 metų obelys dar puikiai dera ir veda skanius vaisius. Vilma kasmet augina daug daržovių. Pomidorus ir agurkus mėgsta sodinti lauke, o šiltnamyje - tik iš bėdos, kad lietingą vasarą iš viso be daržovių neliktų. Pasak jos, lauko pomidorai nepalyginti skanesni. Moteris bendraujanti, turi daug draugių, tad didelę dalį išaugintų daržovių išdalija.

Pastaraisiais metais daug jėgų ir laiko Račiūnai skiria sudegusiam Rimo tėvų ūkiui atkurti. Dabar namas jau beveik prikeltas naujam gyvenimui. Gali būti, kad sutvarkytoje sodyboje bus įrengtas perdirbimo cechas. Vilma su Rimu svajoja apie tai, kad norėtų ne žaliavą parduoti, o gaminti maisto produktus.

Vilma sako, kad kiekvienas žmogus turi žinoti, ką jam labiausiai tinka valgyti, ir jausti, kokia žolė jį išgydytų. Rimas primena, kad seniau sunegalavusį gyvulį šeimininkas išvesdavo pasivaikščioti: eidavo lėtai, kol gyvulys susirasdavo jam reikalingą žolę, suėsdavo ir pradėdavo sveikti. Rimas planuoja įsirengti saulės elektrinę ir važinėti elektromobiliu.

Apibendrinant, sodybos ir dvarai Lietuvoje siūlo įvairias galimybes tiek vestuvių šventėms, tiek ramiam poilsiui gamtoje. Gyvenimo istorijos ir ekologinio ūkininkavimo pavyzdžiai įkvepia vertinti tradicijas, šeimos ryšius ir sveiką gyvenimo būdą.

Statistika apie kaimo turizmą Lietuvoje

tags: #trys #broliai #sodyba