Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklauso apie 400 sodybų. Tai ir ramiam poilsiui, ir aktyviam laisvalaikiui skirtos sodybos, sodybos šeimos šventėms, vestuvėms, jubiliejams. Sodybose patogu organizuoti įmonių renginius, mokymus ar komandos formavimo susitikimus. Vienus domina trumpalaikė sodybų nuoma, kiti ieško kaimo sodybos visai vasarai, kad galėtų niekuo nesirūpindami leisti laiką gamtoje.
Daugelis kaimo turizmo sodybų įsikūrusios gražiose vietose, prie ežerų, upių ar išskirtiniuose gamtos kampeliuose. Tačiau, jei jus domina sodybos nuoma su baseinu, lengvai ją rasite tarp mūsų narių pasiūlymų.
Kaimo turizmo apgyvendinimo vietos gali būti labai įvairios, tai ne tik sodybos nuoma. Mūsų tinklapyje galite rasti tokių apgyvendinimo vietų kaip dvarai, vilos, rezidencijos, namelis medyje, namelis dviem, įvairios stovyklavietės, kempingai, netgi indėnų kaimas!
Pavyzdžiui sodybą šventėms lengvai rasite viršutiniame meniu pasirinkę „Sodybos renginiams“. Jei jus domina sodybos su baseinu nuoma, sodybos nuoma dviem ar sodybos nuoma šeimai, tiesiog pažymėkite šias kategorijas tinklapio filtruose. Tinklapio paieškos filtrai padės pasirinkti labiausiai jums tinkančią.
Lengvai galite atskirti sodybas, kuriose yra pirtis, kubilas, pažymėti jei jus domina tik sodyba prie ežero, sodyba prie upės ar prie miško. Jei planuojate atvykti su šeima arba ketinate pabūti dviese, tiesiog pažymėkite reikiamą varnelę ir matysite visą sąrašą sodybų, kurios su džiaugsmu jus priims.
Gandro ženklu pažymėtos sodybos, priklausančios Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, atitinka visus nustatytus komforto ir higienos reikalavimus, jose nuolat atliekami vandens kokybės tyrimai ir patalpų higienos priežiūra. Šias sodybas mūsų tinklapyje pažinsite iš gandro ženklo šalia jų pavadinimų. Visos šios sodybos yra patikrintos ir jų komfortas įvertintas gandrais, ir nesvarbu ar tai sodybos nuoma vasarai ar sodyba šventėms.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija nuo 1997 m. kaimo turizmo sodybas vertina gandrais, skiriamais visiems asociacijos nariams taikant griežtus reikalavimus.
Kainos kaimo turizmo sodybose priklauso nuo sodybai suteiktos kategorijos. 1 gandru įvertintoje sodyboje paros kaina asmeniui yra 15-25 Lt, 2 gandrais - 25-35 Lt, 3 gandrais - 35-50 Lt. Už parą 4 gandrų sodyboje teks sumokėti nuo 40 iki 120 Lt.
Daugiausia gandrų įvertinamos ir brangiausios yra tos sodybos, kuriose puoselėjama regioninė, etninė kultūra, saugomas kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Žinoma, gyvenimo patogumai - ne paskutinėje vietoje.
Be abejo, poilsiautojams nepakanka žinoti, kad tam tikru gandrų skaičiumi įvertinta sodyba atitinka bendruosius reikalavimus. Tokio poilsio organizatoriai klientams paprašius privalo konkrečiai paaiškinti, kokias paslaugas jie gaus už prašomą kainą.
VŽ rašė (2005 12 15), kad šiuo metu šalyje 70 % sodybų įvertintos 2, 12 % - 4 gandrais.
Pasak Reginos Sirusienės, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės, sodybas kasmet peržiūri ir gandrais sužymi asociacijos tarybos darbinė grupė, kuri kasmet renkama nauja.
„Dažnai būna, kad sodybos gandrų skaičius pasikeičia. Šiemet 30 % sodybų po peržiūros gavo naują įvertinimą,“ - aiškina p. Sirusienė.
Ketinantieji apsistoti vienu gandru paženklintoje sodyboje turėtų žinoti, kad joje privalo būti bent jau valtis, žaidimų aikštelės suaugusiems ir vaikams bei pirtis. Čia galima dairytis įrengtos laužavietės, asmens, atsakingo už kambarių tvarką, pavėsinės, bendros patalpos su televizoriumi, minimalių baldų. Patalynė keičiama bent kartą per savaitę. Daug patogumų neverta tikėtis - namelyje baldai minimalūs, o kūno higiena rūpintis ir maistą gaminti teks atskirame pastate esančioje visiems poilsiautojams skirtoje patalpoje.
Ne ką daugiau patogumų ras ir apsistojusieji sodybose, pažymėtose 2 gandrais. Tik čia namelyje svečiai turės prausyklę su šaltu vandeniu, o dušu, tualetu ir virykle naudosis 5 žmonės. Dviem gandrais pažymėtose sodybose poilsiautojai galės ir dviračiu pasivėžinti, ir naują spaudą paskaitinėti. Tokiose sodybose pagal reikalavimus šeimininkai privalo sudaryti sąlygas užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę.
Tie, kuriems reikia ir gražios gamtos, ir patogumų, renkasi 3 arba 4 gandrų sodybas. Sumanius apsistoti trijų gandrų sodyboje, pravartu žinoti, kad čia privalote rasti vandens dviračius, baidares, vasaros ir žiemos sporto inventorių, biliardo stalus bei tenisą. 3 gandrai turėtų užtikrinti, kad kambariai bus valomi kasdien, maitinama 3 kartus per dieną. Be to, sodyboje turėtų būti ir patogi virtuvė norintiems maistą gamintis patiems, galimybė gauti kaimiškų produktų, atsivežti naminius gyvūnus.
Šalia sodybos turi būti sutvarkyta vieta poilsiui prie vandens telkinio, individualūs mediniai gultai, kelios pavėsinės, dengta laužavietė.
Trimis gandrais pažymėtos sodybos šeimininkai poilsiautojus privalo apgyvendinti nameliuose, kuriuose yra karštas vanduo, dušas, sanitarinis mazgas, galimybė užtamsinti langus, mini virtuvė, kurioje yra indų, viryklė, šaldytuvas.
Taip pat čia turi būti atskiras įėjimas svečiams, atskira patalpa poilsiui su židiniu, biblioteka su naujais laikraščiais, televizoriumi ir galimybe stalo žaidimams, kiti patogumai. Nuėjus į pirtį turėtumėte rasti galvos apdangalus, rankšluosčius, dušo kabiną. Taip pat čia privalo būti kompiuteris, telefonas bei faksas.
Keturių gandrų sodybai taikomi dar aukštesni reikalavimai. Joje, be to, kas privaloma žemesnio lygio sodybose, privalo būti ir teniso kortai, sveikatingumo takai, žirgai, uždaras bei atviras maniežai, baseinas, vaikų žaidimo aikštelės - atrakcionai, mini zoologijos sodai, aikštelės riedučiams, riedlentės. Svečiai turi gauti pageidaujamą maistą. Sodyboje privalo būti telefonas, vaizdo aparatūra, kompiuteris su internetiniu ryšiu, knygų apie turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas. Atskira patalpa turi būti skirta naminiams gyvūnams ir t. t.
Pirtis privalo būti atskirame pastate, o joje norintieji pasikaitinti turėtų rasti visko, ko reikia: nuo patalpos poilsiui, rūbinės, dušų, tualetų iki pirtims skirtų grindų takų, galvos apdangalų, chalatų ir t. t.
Sodybų įvertinimo gandrais kriterijai
Lietuvos kaimo turizmo asociacija sodybas vertina pagal tam tikrus kriterijus, o įvertinimas išreiškiamas gandrais. Kuo daugiau gandrų, tuo aukštesnis sodybos lygis ir komfortas.
Pagrindiniai kriterijai:
- Apgyvendinimo kokybė
- Maitinimo paslaugos
- Pramogos ir užimtumas
- Aplinkos sutvarkymas
- Papildomos paslaugos
Kiekvienas kriterijus turi smulkesnius reikalavimus, kuriuos sodyba turi atitikti, kad gautų atitinkamą gandrų skaičių. Pavyzdžiui, sodyba su keturiais gandrais privalo turėti baseiną, teniso kortus ir kitas aukšto lygio paslaugas.
Nuomonės - įvairios
Tačiau oficialūs reikalavimai ne visuomet atitinka kokybę. Štai Arvydas Okas, VĮ „Okas language solutions“ vadovas, žiemą su šeima nusprendęs išsinuomoti 4 gandrais pažymėtą kaimo sodybą, „VŽ Savaitgaliui“ pasakojo patekęs į „neblogai įrengtą, tačiau visiškai nepritaikytą žiemai sodybą - joje buvo labai šalta, nepadėjo ir karšti radiatoriai“.
„Šeimininkai teigė, kad yra čiuožimo aikštelė, tačiau ledas buvo nenuvalytas. Aplinka irgi nesutvarkyta - aplinkui vyko statybos“, - minusus vardija p. Okas.
Pasak p. Sirusienės, asociacija gana dažnai sulaukia tokių skundų, jie perduodami sodybų savininkams.
„Dažnai jie savo klaidas pripažįsta, o nepatenkintas klientas asociacijos nemokamai būna apgyvendintas kitoje sodyboje“, - aiškina p. Sirusienė.
Mykolas Januška, UAB „Polimerinės plėvelės“ direktorius, įsitikinęs, kad kaimo sodyboms Lietuvoje keliami reikalavimai - per griežti.
„Slovakijos kaimo sodybose vienam pastato gale yra restoranas, kitam - tvartas, o tarp jų - dar viešbutis. Ir epidemijos nekyla,“ - šypsosi p. Januška. Pasak verslininko, kiek jam teko matyti, Lietuvoje gandrų skaičius atitinka sodyboje teikiamas paslaugas bei patogumus.
Tačiau jis pats nesirinktų sodybos, pažymėtos daug gandrų.
„Į prabangius poilsio namus su visais patogumais galima nuvažiuoti bet kada, o važiuojant į kaimo sodybą norisi pabūti tikrame kaime,“ - įsitikinęs p. Januška.
Arūnas Rukšys, UAB „Sevesta“ direktorius, taip pat sako iki šiol lankytomis kaimo sodybomis ir jose teikiamų paslaugų kokybe likęs patenkintas. Nors, verslininko nuomone, patogumai - svarbu, tačiau kaimo sodybai keliami reikalavimai turi būti ne tokie patys, kaip viešbučiui.
„Tai turi būti kaimas. Sodyboje turi būti pirtis, ežeras, valtis,“ - vardija p. Rukšys.
Maloniai nustebintas Arvydas Avulis, AB „Hanner“ valdybos pirmininkas, teigia, kad su įmonės darbuotojais lankyta 4 gandrų kaimo sodyba paliko gerą įspūdį.
„Buvau nustebintas, nes labai atokioje vietoje radau daug komforto ir daug egzotikos. Patogumai, geros higienos sąlygos, galima aktyviai leisti laiką - įrengtos pirtys, galima jodinėti. Gražiai sutvarkyta aplinka taip pat maloniai nustebino, nes vis dar gajus stereotipas, kad kaimo sodybos apleistos,“ - gerais įspūdžiais dalijasi p. Avulis.
Pasak p. Sirusienės, užsienyje veikia kiti kaimo turizmo įstatymai nei Lietuvoje. Tai papildomas verslas prie žemės ūkio veiklos. Pvz., Italijoje žmogus turi 15 ha vynuogyną, gamina vyną ir užsiima kaimo turizmu. Švedijoje - laiko 50 karvių fermą ir taip pat užsiima kaimo turizmu (priešingu atveju kaimo turizmo veikla neleidžiama).
„Neturime statistikos, kiek žmonių norėtų apsigyventi kaimo turizmo sodybose užsienyje. Mūsų to klausia 3 % visų besikreipiančiųjų. Kita vertus, 98 % kaimo turizmo Europoje sudaro vietinis turizmas. Tokia statistika nusistovėjusi jau 30 m. Norintys užsisakyti atostogas kaimo turizmo sodybose Vakarų Europoje gali kreiptis į mūsų asociaciją“, - siūlo.
BNS naujienų agentūros pranešimu, per šių metų sausį-vasarį kaimo sodybas aplankė 8,4 % mažiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, tačiau kaimo turizmas Lietuvoje stabiliai auga. Palyginti su 2001 m., pernai į kaimus ilsėtis važiavo 3 kartus daugiau turistų (atitinkamai 67 400 ir 215 000).
Gandrai Rūgalių kaime ir ne tik
Kad Rūgalių kaime gyvybės netrūksta, seniai visiems aišku. O pilna ten visko: ir raguočių, ir sparnuočių, ir keturkojų, graužikų irgi esama. Šįkart „Tauragės kurjerio“ dėmesį patraukė Sigito Klymanto globojami gandriukai. Jų kieme galima rasti net šešis. Vieno snapas jau raudonas - jis sodyboje liko nuo praėjusių metų, kai pateko su sužalotu sparnu. Kiti penki - naujokai.
Tiesa, sodybos senbuvis ne toks jau nekaltas. S.Klymantas perspėjo, kad jis jaučiasi esąs šeimininkas ir elgiasi greičiau jau kaip sarginis šuo, o ne plunksnuotis.
„Keturi atkeliavo prieš dvi-tris savaites, kai buvo stiprus vėjas, vartė medžius. Tą vakarą pasipylė skambučiai, pranešė, kad nuversti gandralizdžiai. Tai du gandriukus atvežė iš Mažonų, vieną iš Pagėgių, kitas iš Skaudvilės ir dar vienas iš Šilalės rajono. Dar vieną gandrą turiu iš pernai metų. Jam lūžęs sparnas, tai jis neskrendantis. Iš jaunimo visi vaikšto, bet kokios bus galimybės skristi, neaišku“, - dėl gandriukų ateities nuogąstavo globėjas.
Reikia pastebėti, kad gandriukai visi skirtingo dydžio. Kai kurie dar maži, kiti gi jau stybtelėję. Bet vos pastebėję ateinantį sodybos šeimininką, visi puola jo pasitikti, mat tai reiškia patį geriausią dalyką - bus patiekti pietūs.
Anot S.Klymanto, didesnieji jau turėtų mokytis skraidyti, bandyti plasnoti. Panašu, kad natūraliam augimui trukdo pasikeitusi mityba. Nors stengiamasi plunksnuočiams duoti kuo įvairesnį maistą, tai vis tiek nėra tas pats, kaip tėvų parūpinamas kąsnelis iš pievų ar pelkių.
„Kitas baimes gali vardinti ir vardinti. Juk jei jie visgi išskris, tai kiti gandrai būryje gali juos užmušti, nes šie bus kitokie, jų elgsena bus kitokia. Iš tiesų, tai yra tiesiog natūrali atranka ir gamtoje turi išlikti stipriausieji. Bet žmonėms tai paaiškinti sunku. Beje, vieni skaudviliškiai apsisprendė patys pabandyti ir auginti iškritusį gandriuką“, - pasakojo pašnekovas juokaudamas, kad tokį kiekį gandrų galėtų net nuomoti krikštynoms, kaip kad nuomojami karveliai.
Vyras taip pat prisiminė, kad kadaise Rūgaliuose buvę tik du gandralizdžiai. Visgi vienais metais į S.Klymanto sodybą atgabenti keli jauni, bet sužaloti gandrai atkuto. Šiems pavyko išgyventi ir net su giminaičiais išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Praėjus porai metų gandralizdžių Rūgaliuose ėmė daugėti.
Belieka tikėtis, kad ir šie penki sodyboje viešintys gandriukai sugebės ūgtelėję tapti savarankiškais.
Kirkilų kaime yra sodyba, kur vietą ir meilę randa nelaimių ištikti mažyliai. Sodybos šeimininkai Vilija ir Jonas Skužinskai neseniai tapo iš lizdo išmesto gandriuko įtėviais.
Kieme laikomas gandriukas turi Marabu vardą - taip šiuos į šiltuosius kraštus žiemą išskrendančius gandrus vadina afrikiečiai. Gandriukas neatsiliepia šaukiamas vardu, tačiau vos išvydęs į kiemą atėjusius globėjus iš karto sureaguoja ir prie jų atžingsniuoja.
Vilija ir Jonas Skužinskai iki pensijos nieko bendro su ūkiu neturėjo. Kaime sodyboje įsikūrę ir čia gyvenimą puoselėjantys žmonės sako, kad jų namuose esantys gyvūnai yra tiesiog būdas nenumirti iš nuobodulio.