Turto vertinimas yra svarbus procesas, kuris dažnai tampa ginčų objektu teismuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sprendžiami nesutarimai dėl turto vertės nustatymo, remiantis konkrečiais teismų sprendimais ir įstatymų nuostatomis.
Restruktūrizavimo Bylos Nutraukimas ir Bankroto Bylos Iškėlimas
Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Arūną Virkutį.
Teismas, įvertinęs, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas sprendžiamas galiojant JANĮ, nutarė taikyti JANĮ nuostatas.
Teismas nustatęs, kad 2023 m. spalio 5 d. pasibaigė terminas įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuris negali būti pratęstas, įvertinęs, jog per restruktūrizavimo plano įgyvendinimui skirtą terminą nebuvo patvirtinta galutinė restruktūrizavimo ataskaita, kurios patvirtinimui įstatymas nenumato galimybės paskirti papildomą terminą, nusprendė, kad egzistuoja pagrindas nutraukti RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo procesui įgyvendinti yra pasibaigę visi įstatyme numatyti terminai.
Teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad pagal 2023 m. lapkričio 7 d. RUAB „Būstuva“ balansą bendrovės turtas sudarė 1 347 775 Eur (ilgalaikis turtas - 348 Eur, pastatai ir statiniai - 3 Eur), per vienerius metus gautinos sumos - 62 244 Eur.
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams buvo 2 146 643 Eur. Pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovė veikė nuotolingai, nuostoliai sudarė 89 905 Eur.
Teismas konstatavo, kad RUAB „Būstuva“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turto vertę.
Teismas nustatė, kad bendrovės vadovas nurodė, jog RUAB „Būstuva“ nėra nemoki, nes jos balanse įrašyta pastatų ir statinių vertė (3 Eur) neatitinka realios statinių vertės; šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „Inreal“ 2023 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/11/1342 (toliau - ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), kurios duomenis, vertinamo nekilnojamojo turto - pastatų ir statinių komplekso, esančio valstybės žemėje, rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2023 m. lapkričio 24 d.) yra 4 910 000 Eur.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turo vertinimo ataskaitos duomenimis, buvo patikslinti RUAB „Būstuva“ finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse įrašyta turto vertė yra 6 188 939 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas - 4 879 940 Eur, o mokėtinos sumos bei įsipareigojimai - 2 208 551 Eur.
Teismas pažymėjo, kad per visą penkerių metų RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo laikotarpį nebuvo imtasi veiksmų turtui perkainoti. Turto vertinimas buvo atliktas tik neįvykdžius restruktūrizavimo plano per nustatytą terminą.
Teismo Sprendimas Dėl Turto Vertinimo Ataskaitos
Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vadovautis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kartu ir jos pagrindu patikslinto RUAB „Būstuva“ 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis.
- Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertinimo tikslas yra apmokėti naujai išleidžiamas 3 324 vnt. RUAB „Būstuva“ akcijas, tačiau iš pateikto bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad nurodyta verte įmonės įstatinis kapitalas nebuvo padidintas, o buvo perkainotas bendrovės turtas, į 2023 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukiant 4 879 676 Eur perkainojimo rezervą.
- Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ją naudojant kitu nei nurodytu tikslu, vertintojai neprisiima atsakomybės.
- Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.1 skyriuje nurodyta, kad ataskaitoje nurodytų verčių išskyrimas yra sąlyginis bei galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant ataskaitoje įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais.
- Į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nepagrįstai įtraukta valstybinės žemės nuomos teisė, kuri įvertinta 1 506 140 Eur. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti parduodama, todėl šia verte negali būti padidinta turto vertė.
Atskirųjų Skundų Argumentai
Apeliantės RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria RUAB „Būstuva“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai vadovavosi 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenimis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės nemokumo.
- Iš pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertė yra 4 910 000 Eur. Jos pagrindu buvo parengtas 2023 m. gruodžio 31 d. balansas, kuriame nurodyta aktuali nekilnojamojo turto vertė - 4 910 000 Eur.
Antstolio Veiksmai ir Turto Vertinimas
Nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų, svarbu atsižvelgti į tai, kaip antstolis įkainoja turtą ir ar skiria ekspertizę, jei kyla abejonių dėl vertės. Štai keletas svarbių aspektų:
- Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
- Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
- Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinta, kad, skirdamas ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti.
Ekspertų Klausimai ir Praktiniai Aspektai
Nuo ekspertams užduodamų klausimų priklauso atlikto ekspertinio tyrimo (ekspertizės) naudingumas, ekspertinio tyrimo (ekspertizės) paslaugos kaina, išsamumas bei įrodomoji vertė bylai.
Klausimuose nurodyti konkretų tiriamąjį laikotarpį (metai, mėnuo, diena), kurio dokumentus reikia ištirti, arba konkrečios aplinkybės. Klausimuose nurodoma konkreti data, jei pagal klausimo formuluotę ji reikalinga.
Klausimuose nurodyti subjektą, kurio veikla bus tiriama, t. y. Klausimai turi būti kiek tik įmanoma konkretesni atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir dalyką t. y. ekspertui pavesti tirti tik tas aplinkybes, kurios reikalingos tiesai nustatyti konkrečiame ginče.
Pavyzdžiui, teismų praktikoje dažnai pasitaikantys klausimai:
- Kokia yra rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai nekilnojamojo turto, esančio [adresas]: 0,1-- ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. [numeris]; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. [numeris]; pastato - malkinės, unikalus Nr.?
- Kokia ------ ha žemės sklypo bendrojo ploto, kitos paskirties (naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir eksploatavimo), unikalus Nr. [numeris], esančio [adresas]?
Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę.
Įrodymų Vertinimas Baudžiamajame Procese
3 sesija. Nukentėjusiojo procesinės galimybės baudžiamajame procese. R. MERKEVIČIUS
Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar žemesnių instancijų teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės.
| Teismo Instancija | Klausimai Ekspertams | Pastabos |
|---|---|---|
| Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai | Kokia yra rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai nekilnojamojo turto, esančio [adresas]? | Svarbu nurodyti tikslų adresą ir unikalų numerį. |
| Panevėžio apygardos teismas | 1.72/1804 dalių žemės sklypo ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, esančių [adresas]. | Detalizuoti nuosavybės dalis. |
| Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai | Kokia ------ ha žemės sklypo bendrojo ploto, kitos paskirties, esančio [adresas]? | Nurodyti tikslų žemės sklypo plotą ir paskirtį. |
Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius aspektus, susijusius su turto vertinimo išvadų ginčais teismuose, remiantis Lietuvos teismų praktika ir įstatymų nuostatomis. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga sprendžiant panašias situacijas.