Turto analizė leidžia įvertinti įmonės finansinę būklę, jos turto kokybę bei finansavimo šaltinius, taip pat finansavimo šaltinių pokyčius. Ši analizė ypač svarbi vertinant ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto struktūrą. Trumpalaikiu turtu galima įvertinti gamybos pobūdį, o analizuojant ilgalaikį turtą, galima spręsti apie įmonės priklausomybę vienai ar kitai veiklos sričiai, kuri reikalauja turėti daugiau ilgalaikio turto. Svarbu įvertinti ir gautinas sumas.
Finansinė analizė (FA) gali būti naudojama įvairiems tikslams, apimant finansinės atskaitomybės rodiklių tyrimą. FA gali būti sisteminė ir apimti įvairias analizės rūšis.
Įmonių veiklos analizėje yra naudojamos įvairios analizės rūšys:
- Palyginimas
- Faktoriniai grupavimai
- Saldo - likučio būdas
Analizės šaltiniai - visa informacija, naudojama analizei atlikti. Tai apima planinius ir normatyvinius šaltinius, ilgalaikius bei strateginius įmonių planus ir kitą informaciją. Analizės šaltiniai sudaryti vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.
Analizė gali būti atliekama išsamiai ir dalinė (teminė). Dažniausiai ją atlieka įmonės vadovai ir paskirti asmenys arba buhalteriai, atsižvelgdami į grandims, kurios priima sprendimus, klausimus. Tada jų analizės tikslas ir objektas bus konkretesni. Kiekvienas planas papildomas programa, kuri detalizuoja planą.
Finansinės analizės aspektai ir metodai
Finansinės analizės aspektas apima rodiklių, kurie atsispindi finansinėje atskaitomybėje, tyrimą. Finansinė atskaitomybė (trūksta informacijos) apima visų joje parodomų pelnų dinamiką ir rodo tos veiklos srities pelno didėjimą arba mažėjimą.
Yra naudojami įvairūs metodai, siekiant gauti išsamesnę informaciją. Palyginimas - vienas labiausiai paplitusių būdų, kai rodikliai grupuojami pagal vieną ar kelis požymius, tokius kaip duomenys, prognoziniai veiksniai ir kt. Rodikliai taip pat gali būti grupuojami pagal priežastinių ryšių vienodumą ar struktūrą.
Vertikalioji ir horizontalioji analizė
Vertikalią analizę papildo horizontali analizė. Horizontali analizė yra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas, atliekamas absoliučiais dydžiais ir procentais. Analogiškai kaip ir vertikalioji analizė, elementų pokyčiai yra derinami su nuosavybės (įsipareigojimų) pokyčiais. Lyginamieji svoriai parodo tikrąją finansinę būklę ir yra gairės detalesnei analizei atlikti.
Trumpalaikis turtas ir apyvartinis kapitalas
Apyvartinis kapitalas (AK) - tai kapitalas, kuris nuolat yra įmonės apyvartoje. Jis reikalingas palaikyti gamybą, vykdyti įsipareigojimus ir savininko tikslams panaudoti turtui pirkti. Pirmiausia atliekama dinamikos analizė, siekiant nustatyti, ar įmonė turi pakankamai savų išteklių apyvartiniam kapitalui įsigyti. Svarbu stebėti AK kitimą kartu su pardavimų rodiklio kitimu ir finansavimo šaltiniais - nuosavu kapitalu ir ilgalaikiais įsipareigojimais. Jei AK lieka nepakitęs, tai reiškia, kad įmonės veikla nėra plėtojama.
Pageidautina, kad trumpalaikis turtas greičiau virstų grynaisiais pinigais. Nepageidautinas straipsnis - “Per vienerius metus gautinos sumos”, nes jų didėjimas rodo, kad įmonė palaiko ryšius su nemokiomis įmonėmis. Analizuojant įmonės trumpalaikius įsipareigojimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar laiku sumokami mokesčiai, atlyginimai ir įmokos „Sodrai“.
AK poreikis yra gana sunkiai tiksliai apskaičiuojamas. AK formuojasi ne vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų, bet ir iš savininko investicijos į ilgalaikį turtą. Yra du pagrindiniai AK pasikeitimo atvejai:
- Eksploatacine veikla
- Finansavimo veikla, apimanti finansavimo šaltinių panaudojimo įmonės veikloje racionalumą.
AK veiksnių analizė svarbi nustatant įmonės mokumo būklę. Optimalus AK dydis priklauso nuo įsipareigojimų. Ryškus ir pernelyg didelis ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas gali nulemti blogesnius gamybinius ir finansinius rezultatus. Kai AK nekinta, reiškia, kad įmonės veikla nėra plėtojama ir tai neigiamai veikia įmonės veiklos efektyvumą.
Pelningumo analizė
Pelningumo analizė yra pelno (nuostolio) ataskaita, apimanti bendrąjį pelną bei ypatingą veiklą. Ataskaitoje pateikiamas pelnas prieš apmokestinimą ir ataskaitinių metų pelnas paskirstymui. Pirmiausia palyginame bendro pelno ir pardavimų kitimo procentus, nes tarp jų egzistuoja tiesiogiai proporcingas ryšys. Kuo daugiau pelningos produkcijos, tuo daugiau gaunama pelno.
Bendrąjį pelną įtakoja šie veiksniai:
- Parduotos produkcijos struktūros ir asortimento kitimas.
- Savikainos veiksnys.
- Produkcijos pardavimo kainų pokytis.
Produkcijos pardavimo kainų pokytis turi tiesiogiai proporcingą ryšį su bendruoju pelnu.
Formulė: ∆BP = ∆BPq + ∆BPstr
Svarbu identifikuoti neigiamai veikusias priežastis.
FINANSINĖS ATASKAITOS: visi pagrindai per 8 MIN.!
Pinigų srautų analizė
Pinigų srautų ataskaita atsirado JAV dėl ekonominių aplinkybių, kai pelninga įmonė bankrutuodavo. Lietuvoje ji patvirtinta 1993 m. ir naudojama nuo 1994 m. Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik įmonės finansinę situaciją, bet ir pinigų judėjimą per visą tiriamą laikotarpį. Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Pinigų srautų analizė atliekama naudojant tiesioginį arba netiesioginį būdą. Netiesioginis būdas nėra toks tikslus kaip tiesioginis.
Pinigų srautai skirstomi į:
- Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
- Pinigų srautai iš investicinės veiklos
- Pinigų srautai iš finansinės veiklos
Netiesioginio būdo atveju, pirmiausiai analizuojamas grynasis pelnas. Pinigų srautą didina amortizacijos sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, atsargų sumažėjimas. Norint prognozuoti pinigų srautą, reikia numatyti ir pinigų išmokėjimo atvejus. Pinigų išmokėjimas gali būti susijęs su tiekėjais, darbuotojais, biudžetu, bankais ir kreditoriais. Svarbu nustatyti priežastis, susijusias su grynųjų pinigų sąskaita.
Santykiniai rodikliai
Finansinėse ataskaitose pateikiami tik absoliutūs rodikliai, tačiau šie rodikliai nėra tokie vaizdūs kaip santykiniai. Santykiniai rodikliai gali būti matuojami procentais ar koeficientais ir leidžia efektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą.
Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?
- Vienas rodiklis visko neatskleidžia, todėl reikia parinkti tokius rodiklius, kurie atspindėtų padalinio specifiką.
- Rodiklis turi apibūdinti tiriamąjį reiškinį ir būti papildytas kitais, realiau nusakančiais tiriamąjį objektą.
Santykiniai rodikliai turi būti analizuojami dinamikoje, lyginami su kitų įmonių duomenimis, šakos rodikliais. Pavyzdžiui, likvidumo rodiklio kontrolinė reikšmė yra 2, o bankų apie 3,3.
Santykiniai rodikliai turi ne tik ekonominę, bet ir psichologinę prasmę (poveikį).
Pelningumo rodikliai
Pelningumas - įmonės sugebėjimas uždirbti pelną iš kiekvieno turto investuoto į įmonę lito. Pelningumo rodikliai skaičiuojami naudojant pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis. Jie atspindi įmonės pagrindinės veiklos pelningumą. Svarbu analizuoti pelningumo rodiklių kitimo tempus tarpusavyje. Analizėje dažnai vertinama įmonės veiklos rizika ir finansinės veiklos riziką.
Pagrindiniai pelningumo rodikliai:
- Bendrasis pelningumas: apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno santykis su pardavimo pajamomis.
- Grynasis pelningumas: apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su pardavimo pajamomis.
- Turto pelningumas (ROA): apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su vidutiniu metiniu turtu.
- Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE): apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su vidutiniu metiniu nuosavu kapitalu.
Pelningumo rodikliai atspindi įmonės strategiją. Vadovams reikia būti labai atsargiems pasirenkant strategiją, t. y. mažinamos pardavimo kainos ir didinamas apyvartumas (pvz., Maxima).