Vykdant išieškojimą, svarbu žinoti, į kokį turtą negalima nukreipti išieškojimo. Lietuvos Respublikos įstatymai numato tam tikras turto kategorijas, kurios yra apsaugotos nuo išieškojimo.
Įstatyminė Bazė
Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis šią sritį, yra Civilinio proceso kodeksas (CPK). Štai keletas svarbiausių straipsnių ir įstatymų, susijusių su išieškojimu:
- CPK 668 straipsnis: Nustato turtą, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.
- 2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1460 (Žin., 2011, Nr. 87-4175): Dėl CPK 668 straipsnio pakeitimo.
- Kiti įstatymai:
- 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2882 (TAR, 2016, Nr. 26423)
- 2018 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIII-1379 (TAR, 2018, Nr. 11671)
- 2019 m. liepos 9 d. įstatymas Nr. XIII-2303 (TAR, 2019, Nr. 11714)
- 2020 m. birželio 9 d. įstatymas Nr. XIII-3035 (TAR, 2020, Nr. 13171)
- 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. XIV-2352 (TAR, 2023, Nr. 24723)
Turtas, į Kurį Negalima Nukreipti Išieškojimo
Pagal įstatymus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į šį turtą:
- Buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys ir kitas turtas, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis.
- Visi būtini vaikų ir asmenų su negalia reikmenys.
- Lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti (išieškojimas negalimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu).
Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.
Santuokinis Turtas Ir Skolų Išieškojimas
Kyla klausimas, ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir atvirkščiai. Atsakymas priklauso nuo to, ar sutuoktinių turtas yra teisiškai padalintas.
Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė.
Asmenine nuosavybe pripažįstamas:
- Iki santuokos atskirai įgytas turtas.
- Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas.
- Piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Skolų išieškojimas gali būti sudėtingas procesas, reikalaujantis teisinių žinių.
Mažoji Bendrija (MB) ir Išieškojimas
Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją.
Vienoje byloje teisme buvo nagrinėjamas MB skundas dėl antstolio turto arešto akto teisėtumo. Antstolis buvo areštavęs skolininko, MB nario, turtą - MB pelną, priklausantį ir išmokėtiną MB nariui.
Kauno apygardos teismas skundą atmetė ir nustatė, kad MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys, turintys teisę gauti iš bendrijos lėšų pelno dalį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokios skolininkui priklausančios piniginės lėšos nepatenka į sąrašą sumų, iš kurių negalima išieškoti, vadinasi, antstolis turėjo teisę išieškoti skolą.
Šiuo klausimu aktuali teismų praktika suformuota ir Šiaulių apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjama byla pagal antstolio pareiškimą dėl piniginės baudos skyrimo MB vadovui.
Vadovaujantis MB įstatymu, su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, kad MB vadovo su MB nesieja darbo santykiai. Tokiu atveju vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, išieškojimo negalima nukreipti į darbo užmokestį, kaip tai būtų įprasta kitų MB darbuotojų atžvilgiu.
Bendrasis apribojimas, susijęs su išieškojimu iš skolininko turto, numatytas Civilinio proceso kodekse (CPK) (668 str. 1 dalis), kuris draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA.
Vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, gali kilti klausimas, kuriai priverstinio vykdymo priemonei priskirtinas išieškojimas iš MB vadovo atlyginimo, gaunamo pagal paslaugų sutartį: ar tai reikėtų priskirti pinigų sumoms, esančioms pas kitus asmenis, ar kitoms pajamos, prilyginamoms darbo užmokesčiui?
Civilinio proceso kodeksas įtvirtina pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą. Šiame sąraše išvardintos grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, taip pat mokinių, studentų stipendijos ir sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
Skolų išieškojimo schema iliustruoja procesą nuo skolos susidarymo iki jos išieškojimo.
Apibendrinimas
Svarbu žinoti, į kokį turtą negalima nukreipti išieškojimo, kad būtų galima apsaugoti būtiniausius pragyvenimo šaltinius ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.