Ši studija nėra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio studija, tačiau stengiamasi užpildyti spragas pasakojant apie Juozo Žemaičio gyvenimą ir to laikotarpio atmosferą. Sunku objektyviai vertinti savo istoriją, persmelktą subjektyvių emocijų, tačiau medžiaga biografo darbą beveik nepalengvina.
Atskleisti, ar Juozas Žemaitis buvo pareigos ir tarnybos žmogus, tespręs skaitytojai. Pateikiami kai kurie J. Žemaičio laiškai, epistoliarinė medžiaga, nors ir atskleidė taurų J. Be to, J. gyvenimą ir to laikotarpio atmosferą atskleidžia atskiri politinę vadovybę, J. mūsų dvasinės orientacijos kontūrai.
Kaip minėjo L. Truska, sunku objektyviai vertinti savo istoriją. Taigi J. nėra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio studija. Iš pirmųjų tarnybos metų J. ypač įsiminė vasaros poligone.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Juozas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Tai buvo apsišvietusi šeima. Valsčiaus Kiaulininkų kaime nuomavo 12 hektarų žemės. Jo broliukas užėmė mirusio Petriuko vietą. Juo gyveno viengungis sūnus Antanas. Teisingas žmogus, buvo išrinktas viršaičiu.
Jaunystėje J. tarnavo pienininkystės meistru. Nepaklususį grafą J. dešimčia metų jaunesnę Petronėlę Daukšaitę. Kitam krito į akį ir į širdį. Savotiško vyro būdo. Antai J. vegetaras ir drausdavo jam matant ant stalo padėti mėsos.
Palangiškiai: 1896 m. Juozapas Šniukšta ir grafas F. siekė 1824 m. jau naujoje bažnyčioje. Tačiau pats J. atsivėrė naujos galimybės: Petronėlės brolis A. pakvietė svainį, gerą pieno gamybos specialistą. Berniuko vaikystė praėjo Lenkijoje. šeima (apie 1917 m.). Pieninės darbas nutrūko. Mažame ūkelyje buvo sunku verstis. Apyvokos daiktais. 1920-1922 m. J. Tauragės senelių prieglaudos ūkvedžiu.
Šliūpas, kurį J. direktoriumi ir įvairių akcinių bendrovių steigėju. Apsigyveno Šiauliuose ir 1923-1928 m. miesto laikraščio redaktorių. 1922 m. gyvulininkystės instruktoriumi. Kooperacijos pieninėse sviesto gamybos meistru. Įvairiose Lietuvos vietose ėjo nuo 1922 iki 1930 m. Dalyvavo 1924 m. draugijos, kurios iniciatorius buvo J. Šliūpas, veikloje. Grįžęs į Lietuvą J. Raseinių valstybinę gimnaziją.
1921 m. valstybinės gimnazijos pirmąją klasę. Visa klasė nusifotografavo. Baigusi mokytojavo Raseiniuose, vėliau - Šiluvoje. Susipažino su šaulių būrio vadu eiguliu Rapolu Juška. Pora hektarų žemės. 1935 m. Aušrą. Nuo 1941 m. Kotryna savo brolio nebematė. O tada, 1930-aisiais, tėvas J. Norėjo pagaliau pats būti pieninės šeimininkas. Charakteriui, todėl 1932 m. pardavęs ūkį persikėlė į Kretingą. Atidarė arbatinę ir maisto produktų parduotuvėlę. Susipažino su Palangoje burmistro pareigas ėjusiu J. Pas brolį Antaną į Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaimą. Pasistatęs naują trobą, ketino čia gyventi iki savo mirties.
Karo nepriteklių, 1916 m. kryžių. Savo mėgstamo verslo tęsėju - patarė jam užsiimti pienininkyste. Ir šis vaikas tėvo patarimų nepaisė: 1926 m. Kauną ir įstojo į Karo mokyklą. Mokymosi kursas trukdavo dvejus metus. Konkursinius lietuvių kalbos ir istorijos egzaminus. Pretenduodavo vidutiniškai du kandidatai. Mokydavosi Karo mokykloje.
Ši praktika vėliau J. Netruko susirasti artimesnių bičiulių. Svarbiais politiniais įvykiais. 1926 m. gruodžio 17 d. Be šių politinių įvykių, 1927 m. nekataliką, to paties Dievo dvasios pakvėptą“3. Mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. to, kas yra gera, ir geromis priemonėmis siekti. Dar gražiau prezidentas atsiliepė apie tautos patriarchą dr. Žodžių ir dėjosi juos į širdį. 1927 m. gegužės mėn. amžinai palieka tautai be niekur nieko.
Atsispirti tautos priešams. Jiems pavykdavo prasiskverbti. J. pajėga - nepriklausomybės laidas. 1928 m. lapkričio 23-iąją mokyklos auklėtiniai išsirikiavo parado aikštėje. Nesveria tautos teisė, jeigu jos neparemia tautos kalavijas. Lankėsi Karo muziejuje. Kariūnai dalyvavo vėliavos nuleidimo ceremonijoje. Paskutinė J. 1929 m. spalio 6 d. įkūrimo sukaktis. Šeši kariuomenės generolai. Pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento (P. Rytą, 9 val. sustingo rikiuotė. Mišios. Įrengtas šalia balto marmuro lentos. Žvelgė į mokyklos aktų salę. Vėliavininkas. Mūsų mokslas - Lietuvai Tėvynei“. Per šv. 11 val. 20 min. išsirikiavo kursantai ir kariūnai. Savo kalboje A. pakelti į pirmą karininko laipsnį. Ir darnus „Valio!“, nuskambėjo himnas. Kareivines, kur jų laukė karininkų uniformos. - karininko garbės simbolis. Makštis ir grįžo į rikiuotę. Marija“. J. 1924 m. buvo atidaryta Karininkų ramovė. Pulko šventėse dalyvaudavo visas miestas. Pulko styginis orkestras. 1929 m. lapkričio 23 d. šventę j. Lydimas orkestro, vedė savo skyrių į bažnyčią. - atsakingas už kitus. Aikštėje, šokių vakarai Karininkų ramovėje. Karininkas J. santykių su kareiviais.
Jonas Žemaitis 1932 m. maketus. Taktinius pratimus, bet ir įsirengdamos stovyklą. Ansambliai. Po atviru dangumi vykdavo pamaldos. Dažnai nugalėtojų vardus pelnydavo 2-ojo pulko artileristai. Savaičių. Stebėdavo nukrypimus, tikslindavo ugnį. Stebėdavo aukšto rango karininkai. Paprastai vadovaudavo art. Gen. Nagrinėjo gautą uždavinį, o pulko vadas davinėjo įsakymus.
1935 m. 2-asis artilerijos pulkas buvo perdislokuotas į Klaipėdą. Pajūris nuo vaikystės traukė J. Iš jos laivu plaukė į Nidą. J. nebuvo pakilęs į orą. Klaipėdoje buvo savos tradicijos. Karininkai, kaip ir kitur, mėgdavo paūžauti, tačiau J. Mėgdavo jodinėti ir J. Žemaitis. Spaudoje kariai skatinami premijomis. Rašė vėliau gen. S. Raštikis. Tik 1935 m. darėsi pavojinga. Kulką išėmė chirurgas Juozas Žemgulys.
Tokį egzaminą 1936 m. ir J. Žemaitis. Prancūzijos artilerijos mokyklą. Vasarą jis jau buvo Prancūzijoje. Su lietuvaitėmis studentėmis prie Fontenblo karo mokyklos rūmų. Šiluvoje mokytojavusiai seseriai. „Antra diena esu kelionėje aplink Bretanę. Mokslas prasidėjo manevrais. J. lietuviškų pašto ženklų. 1937 m. susirado naujų draugų. Be to, 1937 m. Polujanskas. Venecijoje. Su J. Polujansku J. gerai. Lankėsi Genujoje, Neapolyje, Romoje, Florencijoje, Milane. nuo nerimą kėlusių pasaulio įvykių. 1938 m. fondui. 1938 m. vasario mėn. Vyrai vieningai tam pritarė17. Lauktų vyriausybės sprendimo. Lauke mobilizacijos.
Tokiu metu, 1938 m. Prancūzijoje, į tėvynę grįžo J. Žemaitis. Artilerijos pulko skyriaus vadu. Rengiami puskarininkiai. J. Žemaitis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Kalėdas po trejų metų pertraukos J. sutiko tėviškėje. Paleistas E. krašto vokiečių fiureriu. 1939 m. kraštą. Nors sausio 10 d. lietuviškos įstaigos. Su svastika. Kovo 24 d. Klaipėdos įgulos viršininkas gen. medicinos seselė Marijona Žiliūtė. Baigusius karius. Dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką. Pulkui vadovavo gen. Vasara praėjo Gaižiūnų poligone. Tradiciškai. Pajodinėti žirgu Gražuole. Nuo karių negalėjo atsilikti ir jų vadas. J. Žemaitis labai mėgo skaityti. Liko šeimos nuotrauka. Galinga pušis tartum simbolizavo Žemaičių giminės stiprybę.
1939 m. ruduo buvo neramus. Buvo laukiama tolesnių veiksmų. Rugsėjo 17 d. Sąjunga. Rugsėjo 18 d. globą“ buvo paimtas Vilnius. Lenkijos karių ir apie 6 tūkst. Kariuomenė tam buvo pasirengusi. Tuo metu ją sudarė 30 tūkst. puskarininkių ir kareivių, 1,8 tūkst. karininkų24. Mobilizavus atsarginius b...
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1909 m. | Juozas Žemaitis gimė Kiaulininkų kaime. |
| 1926 m. | Įstojo į Karo mokyklą Kaune. |
| 1936 m. | Studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. |
| 1938 m. | Grįžo į Lietuvą ir tarnavo artilerijos pulke. |
| 1939 m. | Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. |
LLKS Tarybos Veikla
LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija. Lietuvos santvarka - demokratinė parlamentinė respublika. Žemaičio parengtas, apmąstytas LLKS tarybos prezidiumo statutas. Tik vienu atveju pasireiškė J. 1948 m. slapyvardį. Ir Dukto miške 1948 m. lapkričio ir vėliau 1949 m. mėn. pasitarimuose J. 1946 m. balandžio 23 d. suvažiavimo deklaracija. Dainavos) apygardos štabo pareigūnai.
Atkūrimo principai. Iškeltus atskirus kandidatus. Nepriklausomybę. Tolesnė politinė deklaracija buvo 1946 m. birželio 10 d. Kontroliavo MGB agentas Juozas Markulis. Įstatymų leidžiamoji galia. Konstitucijos galiojimas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Atstovus, bet ir politinių partijų narius. Markulį, Tauro apygardos vado A. Baltūsio iniciatyva 1947 m. d. BDPS nutarimų pagrindu buvo sukurta BDPS deklaracija N.r. Pirmąja deklaracija laikytas 1946 m. birželio 6 d. ir vėlesnioji VLAK’o deklaracija). Buvo aptarta 1947 m. rugpjūčio 23 -24 d. patikslintos VLAK’o deklaracijos nuostatos. Organizacijų bei politinių partijų atstovai. Teises, ir raginama pamiršti įsitikinimų skirtumus. Politinė deklaracija yra J. Žemaičio iniciatyva 1949 m. deklaracija. Ji nuo BDPS deklaracijos Nr.
Organas - LLKS taryba. Čia aiškiai išreikšta J. Lygmens į dvasinį. J. Žemaičio, J. padaliniams. Pirmaisiais lygiaverčiais J. - Visuomeninės veiklos vadovas) J. Taigi J. pasiryžęs jų įgyvendinimui paaukoti gyvybę. Bunkeryje su J. arešto metus, J. pusiausvyrą, pagarbą kitiems. Lapkričio partizanams buvo pasiūlyta vadintis broliais. J. marškinius paprastam partizanui. Vargstate jūs?.. Laikotarpį, jo uždėtą naštą.
Kova Už Nepriklausomybę
J. norėjęs jiems paskirti visas monografijas bei paminklus. Savo pasiaukojimu, begaliniu darbštumu ir narsumu. Nėra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio studija. Gyvenimą ir to laikotarpio atmosferą. J. niekuo neišsiskyrė iš daugelio. Pateikiami kai kurie J. laiškai.
- LLKS statuto /-// dalis („Bendroji dalis“ ir „Valdymas“, pirmasis projektas; 1948 m. gruodis-1949 m.
- LLKS statuto įstatai (antrasis projektas, 1949 m.
- LLKS tarybos nutarimas dėl laisvės kovotojų ir gyventojų santykių pobūdžio (1949 m.
- LLKS baudžiamasis statutas (1949 m. kituose leidiniuose.
J. Žemaitis buvo pareigos ir tarnybos žmogus. Atskleisti, tespręs skaitytojai. Savo duotą žodį atšauksime“. Kad mes turime iš ko semtis stiprybės.
Politinės Aplinkybės ir Partizaninis Judėjimas
Kad nepripažinus 1938 m. nuosprendžius. Organizuotam partizaniniam judėjimui. Ir įsakymais, ši teisė kvestionuojama. Kolaboravimas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Nuodugnesnių įžvalgų. Kad J. kovotojus - plk. ltn. Juozų Vitkų-Kazimieraitį, ltn. štabų pareigūnų, J. prezidiumų, J. karinės-politinės organizacijos uždavinius ir struktūrų. Nuomonė rėmėsi J. Atvirai demokratiškai visuomenei. Tarsi provincialiu, netgi gėdingu dalyku. Naivuoliais. Šimtmetį trukusios Rusijos carų priespaudos. Ar buvo įmanomas. Likti nelegalioje padėtyje. Krašto valdymą. Respublikos atkūrimas.
Legalūs gyvenantys asmenys pogrindyje. Nors LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos santvarka - demokratinė parlamentinė respublika. Nors LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos santvarka - demokratinė parlamentinė respublika. Žemaičio parengtas, apmąstytas LLKS tarybos prezidiumo statutas. Organas - LLKS taryba. Čia aiškiai išreikšta J. Lygmens į dvasinį. J. Žemaičio, J. padaliniams. Pirmaisiais lygiaverčiais J. - Visuomeninės veiklos vadovas) J. Taigi J. pasiryžęs jų įgyvendinimui paaukoti gyvybę. Bunkeryje su J. arešto metus, J. pusiausvyrą, pagarbą kitiems. Lapkričio partizanams buvo pasiūlyta vadintis broliais.
